- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 1-1766-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12493-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolieriumi, administracine tvarka baustas, teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį paskiriant 12 MGL (1 560 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (1 040 litų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas.
2. 2016 m. balandžio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2018 m. kovo 16 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 promilių etilo alkoholio).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi, sutinka duoti parodymus. Grįžo po darbo pokalbio, bet susipyko su drauge. Išgėrė, paėmė raktus ir išvažiavo. Ir policija tada pradėjo stabdyti. Jį sustabdė netoli „Regitra“. (Duomenys neskelbtini) name gyvena draugė, nuo ten pradėjo vairuoti ir važiavo į Trakus. Automobilis priklauso draugei O. D.. Jis tiesiog paėmė raktus ir išvažiavo, ji po to pranešė policijai. Alkoholį vartojo po darbo pokalbio ir vakare su drauge. Vartojo stiprų alkoholį – brendį. Policijos stabdomas nestojo. Galvojo, kad privažiuos iki Trakų, todėl nestojo. Iki įvykio dirbo kavinėje padavėju ir mokėsi neakivaizdžiai. Dabartinėje darbovietėje prižiūri gaminio kokybę. Administracine tvarka baustas už alkoholio vartojimą, vairavimą be teisų. Yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Pastaruoju metu negeria ir narkotikų nevartoja. Gavo pastovų darbą. Ankščiau dirbdavo tarpais. Dabar gavo gerą darbą su normalia alga. Kreipėsi dėl gydymo į „Neuromeda“ kliniką dėl konsultacijų su psichologe. Buvo apsilankęs tik du kartus, nes nesuderino su darbu. Priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturi. Dokumentų iš „Neuromedos“ neturi. Santykiai su drauge nutrūko. Nori turėti kaimo turizmo verslą Trakuose. Uždirba 1 300 eurų į rankas. Gyvena pas tėvus. Matosi su tėvais savaitgaliais, nes visi dirba. Savo poelgį vertina blogai. Visos administracinės baudos sumokėtos. Sumokėjo baudas iš savo uždirbtų pinigų, prisidėjo ir tėvai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad 2018 m. kovo 16 d. buvo pas draugę O. D. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pas draugę vartojo alkoholį. Buvo visą dieną nevalgęs ir išgėrė apie pusę butelio degtinės. Įvyko kažkoks konfliktas, pagriebė raktus nuo draugės automobilio „Volkswagen Polo“. O. bandė juos atimti. Išvažiavo draugės automobiliu ir norėjo važiuoti namo į Trakus. Automobilyje grojo muzika, todėl negirdėjo, kad stabdo policija. Kai įjungė sirenas, pamatė, kad jį stabdo, bet kažkodėl nestojo. Jį sustabdė panaudodami „ežį“. Atsimena, kad bėgdamas nuo pareigūnų susidūrė su kitu automobiliu, t. y. prabraukė jį šonu. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, negali paaiškinti tokio savo elgesio (b. l. 40).
Papildomos apklausos metu kaltinamasis A. P. parodė, kad 2018 m. kovo 16 d. vakare buvo pas savo draugę O. D. namuose (duomenys neskelbtini), ten gėrė brendį. Paskui su O. susipyko. Buvo neblaivus ir labai susikrimtęs, pergyveno dėl sugriuvusių santykių, todėl paėmė O. automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir išėjo iš jos namų. Atsirakino kieme stovėjusį minėtą automobilį ir sėdęs už vairo išvažiavo į Antakalnio g. Netrukus jį prisivijo policija, jis išsigando gręsiančios atsakomybės – vairavo būdamas neblaivus, todėl bandė nuo policijos pabėgti, važiavo per miestą, kol galiausiai Lentvario g. buvo priverstas sustoti, nes policininkų panaudota priemone („ežiu“) automobiliui buvo pradurtos padangos. Ten pat buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (b. l. 43).
Kadangi A. P., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. D. parodė, kad 2018 m. kovo 16 d. apie 20.00 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiavo jos buvęs draugas A. P., kuris buvo neblaivus. Jo veidas buvo paraudęs, kalba nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jie susipyko ir šis išėjo. Tada ji pastebėjo, kad jos palte nebėra automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktų. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, jog A. sėda į jos automobilį ir išvažiuoja, tuoj pat paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė policijos pagalbos. Kitą dieną sužinojo, jog A. nestojo policijai ir po to buvo sulaikytas, taip pat, kad jis sugadino jos automobilį. A. pažadėjo suremontuoti automobilį pats, tačiau jei jis to nepadarytų, žalos atlyginimo klausimą spręs civilinio proceso tvarka (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Gintaras Grigas parodė, kad 2018 m. kovo 16 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. Paškevičiumi ir tyrėju E. Minkovskiu, apie 22.25 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus draugas ruošiasi išvažiuoti jos automobiliu „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vykstant į vietą ir važiuojant Antakalnio g., pastebėjo priešinga kryptimi važiuojantį minėtą automobilį, važiuojantį link Olandų g., iš paskos važiavo ekipažas V1863. Apsisuko ir nuvažiavo iš paskos. Ekipažas V1863 T. Kosciuškos g. ties 12 namu minėtą automobilį stabdė specialiaisiais šviesos ir garso signalais, tačiau vairuotojas nestojo ir nuvažiavo link Karaliaus Mindaugo tilto. Jie taip pat įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus, stabdė automobilį „Volkswagen Polo“, tačiau vairuotojas reikalavimui sustoti nepakluso. Toliau automobilio persekiojimas vyko miesto gatvėmis, Geležinio Vilko g. automobilis „Volkswagen Polo“ apvažiuodamas kliudė priekyje jo važiavusio automobilio „Saab“ šoną, tačiau automobilio „Saab“ valstybinio numerio nespėjo įsidėmėti. Pats automobilio „Saab“ vairuotojas nesustojo, taip pat nuvažiavo iš įvykio vietos. Automobilis „Volkswagen Polo“ nuvažiavo iki Grigiškių, ten per Grigiškes apsisuko ir važiavo atgal link miesto. Prie gaudynių buvo prisijungę keli policijos ekipažai, tačiau sustabdyti automobilio „Volkswagen Polo“ nepavyko, po ko Savanorių pr. ekipažas V1729 panaudojo priverstinio stabdymo priemonę („ežį“), dėl to automobiliui „Volkswagen Polo“ buvo pradurtos priekinės padangos, bet automobilis važiavo toliau, nusuko į Kirtimų g., po to nusuko į Lentvario g., kur ties pastatu Nr. 7 (VĮ „Regitra“ teritorijoje) automobilis „Volkswagen Polo“ sustojo. Jie pribėgo prie automobilio „Volkswagen Polo“, atidarė vairuotojo dureles, prie vairo, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo A. P.. Jis bandė priešintis dešine ranka įsikabinęs į vairą, o kaire ranka mojavo ir bandė smūgiuoti jam ir tyrėjui E. Minkovskiui, tačiau jis aktyviais veiksmais smūgio išvengė, taip pat matė, jog ir tyrėjui E. Minkovskiui pavyko smūgių išvengti. Buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, A. P. buvo sulaikytas. Patikrinus A. P. alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, po to jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. Vėliau A. P. pristatytas į tarnybines kelių policijos patalpas administracinio nusižengimo protokolo surašymui ir ikiteisminiam tyrimui pradėti (b. l. 28).
Marko Paškevičiaus ir Ernesto Minkovskio tarnybiniuose pranešimuose nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo G. Grigo parodymuose (b. l. 8, 9).
Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuotas automobilis „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15).
Specialisto išvadoje Nr. T-A2633/2018(01) nurodoma, kad A. P. kraujyje nustatyta mažiausia 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 24).
Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad policijos pareigūnai 2018 m. kovo 16 d. 23.31 – 23.34 val. A. Goštauto g., Gedimino pr., Tilto g., T. Kosciuškos g. persekioja automobilį „Volkswagen Polo“, kurio valst. Nr. įrašuose nesimato (b. l. 30-31; vaizdo įrašai prisegti prie bylos).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad vidutinė transporto priemonės „Volkswagen Polo“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 710 eurų (b. l. 58).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininke yra O. D. (b. l. 59).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinkti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis A. P.2018 m. kovo 16 d. vairavo automobilį „Volkswagen Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 promilių etilo alkoholio. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40, 43) visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir detaliai paaiškino jos aplinkybes. Tai, jog būtent kaltinamasis vairavo automobilį, taip pat patvirtina O. D. (b. l. 26), G. Grigo (b. l. 28) parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 8, 9). Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuotas automobilis „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su įbrėžtu šonu, o tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo ir liudytojo G. Grigo duotuose parodymuose bei kitų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomą aplinkybę, jog bėgdamas nuo policijos kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Vaizdo įrašuose (b. l. 30-31) taip pat užfiksuota, jog pareigūnai persekioja automobilį „Volkswagen Polo“. Taigi, iš šių įrodymų visumos daroma išvada, kad A. P. 2018 m. kovo 16 d. tikrai vairavo automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,70 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 24). Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį (kad vairuoja automobilį neblaivus) ir norėjo taip veikti. Taigi, kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Byloje yra gautas A. P. (kaltinamojo tėvo) prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ar be jo.
Motyvuojamoji dalis
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu ar be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Prašymą būti kaltinamojo laiduotoju yra pateikęs jo tėvas. Teisiamojo posėdžio metu jis išreiškė neigiamą požiūrį į sūnaus darytus teisės pažeidimus. Palaiko santykius su sūnumi, gali daryti jam įtaką. Taip pat teigė, kad pats 20 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Byloje esančioje darbovietės charakteristikoje apie laiduotoją atsiliepiama teigiamai. Jis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs ir sistemingi. Analizuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytas sąlygas teismas atskirai pasisako dėl kiekvienos iš jų egzistavimo.
Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės teismas pažymi, kad kaltinamasis yra laikytinas asmeniu, nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Pažymėtina jog teisės teorijoje ir praktikoje asmuo laikomas teisiamu pirmą kartą, jei dėl anksčiau padaryto baudžiamojo nusižengimo asmuo buvo nuteistas ir atliko bausmę. Kaltinamasis anksčiau yra buvęs nuteistas už BK 227 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-455-239/2014 paskirta bauda yra sumokėta 2015 m. sausį. Remiantis antstolės B. Čereškienės patvarkymu matyti, kad bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-163-804/2016 taip pat yra sumokėta. Taigi, ankstesni baudžiamieji teisiniai santykiai jau yra pasibaigę ir kaltinamasis laikytinas nusikalstamą veiką padariusiu pirmą kartą. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių pažymėtina, jog kaltinamasis tiek per dvi ikiteisminio tyrimo metu atliktas apklausas (b. l. 40, 43), tiek teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis nusikalstamos veikos metu apgadino O. D. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, ji ir kaltinamasis susitarė dėl automobilio remonto (b. l. 26), todėl laikytina, kad buvo susitarta dėl žalos atlyginimo.
Teismas daugiausia svarstė vertindamas aplinkybes, apibūdinančias A. P. kaip asmenybę galimo recidyvo aspektu (įvertinti tiek paties kaltinamojo, tiek kaip galimo laiduotojo parodymai proceso metu) (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės teismas pažymi, jog kaltinamojo asmenybę charakterizuoja net kelios neigiamos aplinkybės. Kaltinamasis buvo du kartus teistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (b. l. 49), daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 50-53), 2017 m. gruodžio 4 d. jam buvo nutraukta darbo paieška be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius (b. l. 55). Kita vertus, kaip jau yra minėta, už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas baudas kaltinamasis sumokėjo. Teisine prasme kaltinamasis laikytinas neteistu. Jis taip pat sumokėjo daugelį už administracinius nusižengimus/teisės pažeidimus paskirtų baudų. Kaltinamasis jau po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 50-53) matyti žymus padarytų teisės pažeidimų sumažėjimas nuo 2015 m. Be to, kaltinamasis nurodo, jog po nusikalstamos veikos padarymo jis buvo kreipęsis į „Neuromedos“ kliniką, tačiau gydymo šioje klinikoje nebaigė, nes gydymo laikas nesiderino su darbo laiku. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra visiškai abejingas aplinkai, jis stengiasi pakreipti savo gyvenimą kita linkme, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nenusveria aukščiau aptartų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Spręsdamas, ar V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas taip pat įvertino ir kitus V. P. padarytus administracinius nusižengimus ir baudžiamuosius nusižengimus, už kuriuos jis buvo nubaustas praeityje: teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, už kurį jis buvo nubaustas ir atliko bausmę, padarymo aplinkybes – kaltinamasis bandė pabėgti nuo atvykusių pareigūnų, nepakluso teisėtiems, aiškiai išreikštiems policijos pareigūnų reikalavimams sustoti ir dėl to sukėlė ypatingą pavojų kitiems asmenims bei apgadino automobilį. 2014 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, V. P. padarė, siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą – 2014 m. spalio 25 d. vairavimą esant neblaiviam, kai atimta teisė vairuoti. 2014 metais kelis kartus baustas už alkoholinių gėrių vagystes. 2016-03-04 nutarimu nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus įžeidė žmogaus orumą ir rimtį. 2016-04-25 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už BK 259 str. d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pažymėtina, jog per 5 metus V. P. buvo padaryta 12 administracinių teisės pažeidimų, beje susijusių su alkoholio vartojimu, todėl jie negali būti vertintini kaip atsitiktiniai. Nors, kaip minėta, teisine prasme kaltinamasis laikytinas neteistu, nes tiek pagal 2014 m. gruodžio 10 d., tiek pagal 2016 m. balandžio 25 d. baudžiamuosius įsakymus bausmes atliko, tačiau šie faktai savaime niekur neišnyko ir vertinami kaip kaltinamojo elgesį charakterizuojantys duomenys. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant V. P. asmenybę ir darant išvadą, ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs visas kaltinamąjį tiek teigimai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, formaliais pagrindais negali konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, kad yra pagrindas manyti, jog V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes teisingumas negali būti vykdomas vien tik formaliai. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ir kad bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.
Tuo pačiu pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kita vertus, teismui kyla abejonių ir dėl galimo laiduotojo A. P. (tėvo) realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kaltinamojo gynėjas argumentavo, kad šiuo konkrečiu atveju paskirta bausmė neturės tokios įtakos kaltinamajam kaip kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neva dėl to, kad kaltinamasis būtų perduodamas savo tėvo (laiduotojo) atsakomybėn ir jam grės ne tik teisinė, bet ir moralinė atsakomybė prieš savo tėvą; o toks moralinis įsipareigojimas prieš savo tėvą, pasak kaltinamojo gynėjo, šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam turės žymiai didesnę įtaką nei formaliai paskirta kriminalinė bausmė. Vienok, teismas pažymi, kad kaltinamojo tėvas galėjo tokią įtaką sūnui daryti ir nebūdamas laiduotoju, iki nusikalstamos veikos padarymo. Nors jis, pretenduodamas būti laiduotoju, tvirtino, kad ilgai tarnavo, todėl buvo apleidęs sūnaus auklėjimą, tačiau, pažymėtina, jog patvirtino ir tai, jog jau ketveri metai, kaip nebedirba (nebetarnauja), o kaltinamojo teisei priešingi veiksmai kaip tik ir suintensyvėjo tuo laikotarpiu, kuomet jo tėvas baigė tarnybą. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo argumentai, kad jei kaltinamasis būtų perduodamas savo tėvo (laiduotojo) atsakomybėn, taip būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra deklaratyvūs ir neįtikina teismo.
Taigi nesant visų būtinų sąlygų atleidžiant asmenį pagal BK 40 straipsnį, A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Skirdamas bausmę Kaltinamojo A. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas tamsiuoju paros metu, miesto teritorijoje, po konflikto su drauge), į nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas (bausmės pagal baudžiamuosius įsakymus atliktos), daug kartų buvo baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, įpareigojant A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmę sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jo veiksmai buvo neatsakingi, keliantys pavojų tiek jo paties, tiek jį persekiojusių policijos pareigūnų, tiek kitų pašalinių asmenų gyvybei ir saugumui. Dėl to kaltinamajam uždraudžiama naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 17 d. ir apie šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą ir taikymo terminą pranešama VĮ „Regitra“. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A17-1199-859/2018 (b. l. 16-17) kaltinamajam jau yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metams, tačiau principas non bis in idem (niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą pačią veiką) šiuo atveju nėra pažeidžiamas, kadangi teisė vairuoti transporto priemones administracinio nusižengimo byloje buvo atimta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje tokia teisė yra atimama už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taigi už skirtingų teisės pažeidimų padarymą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilis „Volkswagen Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal VĮ „Regitros“ duomenis jo valdytoja – savininke yra O. D. (b. l. 59). Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis tokio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 710 eurų (b. l. 58). Byloje nėra duomenų, jog tokios sumos išieškojimas taptų neproporcinga našta A. P., įvertinant jo paties nurodytą gaunamą darbo užmokestį (1300 EUR atskaičius mokesčius), todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo yra išieškoma automobilio „Volkswagen Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su vaizdo įrašais iš policijos tarnybinių automobilių vaizdo registratorių paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 13 d. išduoto VĮ „Regitra“; dokumentas prisegtas voke prie bylos viršelio) paėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama ir dokumentas perduodamas VĮ „Regitra“.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti bausmę – 60 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 17 d. Apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos taikymo terminą pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš A. P. išieškoti konfiskuotinio turto (automobilio „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 710,00 Eur.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais iš policijos tarnybinių automobilių vaizdo registratorių palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“; dokumentas prisegtas voke prie bylos viršelio) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą perduoti VĮ „Regitra“.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti be pakeitimų, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Įpareigoti A. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi baudos bausmę sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.