Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei J. V., t.y. 2026 m. sausio 5 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilusio tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė sugyventinei J. V. į kairės pusės šoną, tęsdamas savo veiksmus, susistumdymo metu, sugriebė jai kaire ranka už dešinės rankos ties žastu ir stipriai suspaudė, tuo nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. sausio 5 d. buvo namuose, vartojo alkoholį. Buvo atėjęs draugas, vartojo alų. Buvo gerai apsvaigęs. Apie 20 val. kilo žodinis konfliktas. Jis garsiai leido muziką, sugyventinė J. V. pradėjo sakyti, kad prisuktų garsą. Pradėjo ginčytis. J. alkoholio nevartojo, ji buvo kambaryje. Kilo žodinis konfliktas, daugiau nieko nebeatsimena dėl girtumo. Pripažįsta, kad kumščiu trenkė J. į šoną ir susistumdymo metu sugriebė jai už žąsto ir suspaudė. J. iškvietė policiją ir jį išvežė. Patikslina, kad susipyko dėl garsios muzikos, taip pat buvo įtarimas, kad ji turi draugą. Bet vėliau ji pasakė, kad apgavo dėl kito draugo. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė. Tai pirmas toks kartas buvo. Mano, kad jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Užsiregistravo vasario 3 d. koduotis nuo alkoholio. Dirba sezoninį darbą bendrovėje, per žiemą atleidžia, o pavasarį vėl priima, dirba traktorininku. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Nukentėjusioji J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis atsiprašė, jie susitaikė, jam atleido. Civilinio ieškinio nereiškia, žala nepadaryta. Prašo atleisti D. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, kad tai buvo pirmas toks atvejis, tiki, kad jis pasitaisys, tai bus pamoka, abu gyvens kartu, turi bendrą vaiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. L. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. L. parodė, kad J. V. yra jo sugyventinė, kartu gyvena, veda bendrą ūkį apie 5 metus laiko, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą nuomojasi iš (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų bendras vaikas ((duomenys neskelbtini) metų) ir J. pilnametė dukra iš ankstesnių santykių – G. M. ((duomenys neskelbtini) metų). Tarpusavio santykiai šeimoje geri. Metus laiko nuo 2025-01-05 iki vakar, t. y. 2026-01-05, buvo užsikodavęs nuo alkoholio. Vakar, 2026-01-05, dienos metu iš savo sugyventinės J. sužinojo, kad ji turi kitą draugą, dėl ko supyko, „nulaužė“ kodą, pradėjo svetainėje vartoti alkoholį, t. y. išgėrė dvi pakuotes alaus, 6 proc. stiprumo. Tada, jau būdamas stipriai neblaivus, pradėjo žodžiu kabinėtis prie sugyventinės, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas, jau buvo vakaras. Asmeniškai pats dėl girtumo nepamena, kad būtų naudojęs fizinį smurtą sugyventinės J. atžvilgiu, t. y. stumdęsis su sugyventine, tyčia kumščiu trenkęs jai į šoną, sugriebęs ranka už rankos ties žastu ir stipriai spaudęs, tačiau visiškai sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Jeigu sugyventinė J. taip nurodo, tiki, kad taip ir galėjo būdamas girtas pasielgti, dėl ko šiuo metu yra gėda, nuoširdžiai gailisi, norėtų sugyventinės J. kuo greičiau atsiprašyti, išsiaiškinti tarpusavio santykius ir nuspręsti dėl tolimesnio gyvenimo kartu. Vaikai konflikto metu, kiek pamena, buvo kituose kambariuose, todėl mano, kad to, kas vyko nematė, nebent girdėjo jų konflikto metu keliamą triukšmą ir tiek. Jo pyktį, agresiją iššaukė po ilgo laiko tarpo pavartotas alkoholis. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dar kartą pasikartos, kad dėl panaudoto fizinio smurto sugyventinės J. V. atžvilgiu nuoširdžiai gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas galėtų laikinai pagyventi pas savo dėdę P. L., gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu tikslaus adreso nežino (b. l. 105 – 108).

Įtariamasis D. L. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jau buvo davęs parodymus dėl 2026-01-05 įvykio namuose, jie yra teisingi, prašo jais vadovautis. Sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, nors pasikartos, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl kas kaip vyko nepamena. Nuoširdžiai gailisi dėl panaudoto fizinio smurto prieš sugyventinę J. V., kad jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. 2026-01-20 yra užsiregistravęs (duomenys neskelbtini), psichoterapijos centre „(duomenys neskelbtini)", kad būtų užkoduotas nuo alkoholio. Norėtų sugyventinės atsiprašyti, tikisi, kad ji jam atleis ir jie susitaikys (b. l. 119 – 122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad 2026-01-05, apie 20.10 val. buvo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Buvo savo miegamajame kambaryje. Jos kambaryje buvo ir mama J. V.. Jos kambaryje buvo dviese. Namuose taip pat buvo brolis J. L., bet jis buvo tėvų miegamajame kambaryje, kur ten miega. Su J. miegamajame kambaryje buvo patėvis D. L.. D. ten miegojo. D. buvo neblaivus, nes prieš tai namuose vartojo alkoholį. Patėvis alkoholį vartoja nenutraukdamas jau kelias dienas. Kiek matė, vartojo alų. Kaip minėjo, buvo su mama savo miegamajame kambaryje. Ji gulėjo savo lovoje, o mama stovėjo prie jos lovos ir jos kalbėjosi, kai į jos kambarį atėjo stipriai neblaivus patėvis D. Atėjęs į kambarį, D. pradėjo sakyti mamai J., kad ši pasitrauktų. J. tuo metu stovėjo ir jis negalėjo pro ją praeiti, bet kodėl jis atėjo į jos kambarį ir ką ketino daryti nežino, nepasakė, elgėsi neadekvačiai. J. jam neleido eiti arčiau jos. J. savo rankomis nestipriai bandė atitraukti D. ir taip išprašyti iš jos miegamojo kambario. Tuo metu D. pasidarė agresyvus, pradėjo stumti mamą J. Kai D. pastūmė mamą savo kairiąja ranka, jis savo dešinės rankos kumščiu užsimojo ir trenkė mamai Jurgitai į kūno kairės pusės viršutinės dalies šoną. J. po smūgio susiėmė už kairiojo šono, neišgriuvo, sąmonės praradusi nebuvo, nešaukė, tik pasakė, kad kviečia policiją. Mama kaip tik rankoje turėjo savo mobilųjį telefoną ir ji pati iškvietė policiją. D. tuo metu dar bandė stumti mamą, bet daugiau nemušė. Kai mama pasakė, kad iškvietė policiją, D. išėjo iš jos kambario. D. tada nuėjo į savo miegamąjį kambarį. Ji tada pasikvietė brolį J. į savo kambarį. J. nematė, kaip buvo suduota mamai J. Ar J. girdėjo konfliktą nežino, jis neverkė, neatrodė susijaudinęs. Tada ji su mama ir broliu laukė policijos jos kambaryje. Ji dar matė, kad patėvis D. atsigulė į savo lovą, galimai užmigo. Po kokių 10 min. D. vėl atėjo į jos kambarį. Kambaryje buvo ji su mama ir broliu. D. atėjęs pradėjo necenzūriniais žodžiais visaip vadinti mamą J. Tada vėl D. pradėjo stumti mamą kambario tarpduryje, nes ji nenorėjo jo įleisti į jos kambarį. Ji tuo metu su J. sėdėjo ant jos lovos. Kai D. ir J. stumdėsi, nei vienas smūgių nesudavė. Kai jie stumdėsi, D. abiem rankomis laikė už mamos abiejų rankų suėmęs ties žastais. Pamatė, kai atvyko į kiemą policija. Mama jai liepė nubėgti į lauką paskubinti policijos pareigūnus. Kada D. paleido mamos J. rankas ji nematė, nes bėgo į lauką. Tada policijos pareigūnai sulaikė patėvį D. Kai tėvai stumdėsi, tai matė ir nepilnametis brolis J. J, jos akimis, išsigando, pradėjo verkti. Vėliau, kol buvo policija, mama buvo apžiūrėta, pamatė, kad ant jos dešinės rankos žasto atsirado seniau nebuvusios mėlynės. Vėliau taip pat atvyko medikai, kurie apžiūrėjo mamą J. Mama J. su patėviu D. kartu gyvena apie 4 metus, turi bendrą vaiką J. D., mano, turi priklausomybę alkoholiui. Kai išgeria būna agresyvus, bet seniau konfliktuodavo žodžiu, niekada fizinio smurto nenaudojo nei prieš mamą, nei prieš ją su broliu. Tai pirmas kartas, kai D. smurtavo fiziškai. Seniau D. buvo kviesta policija, buvo išrašytas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje, tuo metu fizinio smurto nenaudojo. Nuo dabar pradėjo bijoti D. Įvykio metu ji nenukentėjo, bet išsigando. Asmeniškai pretenzijų D. neturi (b. l. 44 – 46).

Iš 2026-01-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2026-01-05, apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji J. V. buvo namuose su vaikais (dukra G. M. ir sūnumi J. L.). Namuose buvo ir neblaivus (nust. 3,38 prom. girtumas) sugyventinis D. L.. Tuo metu ji su vaikais buvo dukros kambaryje, o jos sugyventinis buvo miegamojo kambaryje. Po kiek laiko į dukros kambarį atėjo sugyventinis, kuris pradėjo sakyti, kas čia vaikšto po kambarį. Ji jam pasakė, kad niekas nevaikšto ir nieko čia nėra. Tada ji pasakė savo sugyventiniui, kad eitų į savo kambarį ir miegotų, o jis sugniaužęs kumščius ėjo link vaikų. Ji atsistojo priešais jį ir jam pasakė, kad prie vaikų nebandytų lįsti ir tuo metu jis jai dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į kairįjį šoną, po smūgio ji jį atsistūmė nuo savęs ir jis nuėjo į savo kambarį. Tada nieko nelaukusi paskambino skubios pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol laukė, kad atvyks policijos pareigūnai, sugyventinis buvo ramus ir sėdėjo savo kambaryje, bet kai pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai į kiemą, sugyventinis priėjo prie jos, o tuo metu ji stovėjo dukros kambaryje prie kambario durų, pradėjo ją stumdyti ir sugriebė jai kaire ranka už dešinės rankos, ties žastikauliu ir stipriai suspaudė, bet atėję pareigūnai į namus, asmenį sulaikė ir išsivedė į lauką. Dėl šio įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar. Kai jai sudavė rankos kumščiu į šoną, balų skaičiais jai skaudėjo 5 balais (iš 10 balų), o kai sugriebė ranką ir stipriai suspaudė – skaudėjo 7 balais. Daugiau sugyventinis jokių smūgių jai nesudavė. Visą įvykį matė dukra G. M. ir sūnus J. L., bet jie įvykio metu nenukentėjo. Daugiau įvykio niekas nematė, nes jokių asmenų namuose nebuvo. Su sugyventiniu kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau apie 4 metus. Per tuos metus sugyventinis nėra buvę, kad būtų sumušęs. Čia toks pirmas kartas. Tik maždaug prieš du metus yra buvęs žodinis konfliktas ir buvo iškviesti policijos pareigūnai, buvo taikytas SAA orderis. Atvykę medikai apžiūrėjo ją, nustatė dešinės rankos sumušimą ties žastikauliu ir kairiojo šono sumušimą. Daugiau jokių sužalojimų nenustatė. Dėl sukelto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertizę nevyks. Sugyventinis, kai būna blaivus, konfliktų nebūna, o kai būna neblaivus, tada jam pradeda vaidentis, būna konfliktiškas, nes dažniausiai vartoja alkoholinius gėrimus po kelias dienas. Dėl šio įvykio nežino ar su savo sugyventiniu norės taikytis, ar ne, pasakys tyrimo eigoje. Įvykio metu buvo labai išsigandusi, verkė, nes bijojo, kad sugyventinis labiau nesumuštų jos ir kad nelįstų prie vaikų. Dėl sukelto fizinio skausmo civilio ieškinio nereiškia. Prašo sugyventinį D. L. sudrausminti ir nubausti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus (b. l. 8 – 16).

Iš 2026-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), vieno aukšto mūrinis namas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą matomi girtavimo požymiai. Įvykio vieta tvarkinga, nefilmuojama. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių reikšmingų duomenų nenustatyta (b. l. 21 – 31).

Iš 2026-01-05 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, apžiūrėjusi J. V., nustatė rankos sumušimą, lygis nepatikslintas (preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas). Pacientės kortelėje nurodoma, kad GMP iškvietė policijos pareigūnai, kad būtų apžiūrėta pacientė, įvertinta jos būklė po to, kai buvo užpulta vyriškio. Pacientė labai išsigandusi, nerami. Apžiūrint dešinės rankos žasto srityje stebima apie 2 cm neryški mėlynė. Pacientė teigia, kad kumščiu buvo suduota ir į kairįjį šoną. Hematomos nestebima, bet pacientė teigia, kad nestipriai, bet jaučia skausmą (b. l. 72 – 73).

Iš 2026-01-05 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios J. V. kūną (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas, kad būtų atlikta jo kūno dalinė apžiūra), ant J. V. kūno viršutinės dalies kairiojo šono, ties šonkauliais jokių sužalojimų nėra. Ant J. V. dešinės rankos, ties žasto sritimi yra kraujosruva. Apžiūrėjus kitas matomas kūno dalis daugiau jokių kūno sužalojimų nėra, fotografuota (b. l. 56 – 64).

Iš 2026-01-12 Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktais medicinos dokumentais, J. V. nustatyta (duomenys neskelbtini), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas gali būti padaromas tiek nugriuvus, tiek suduodant tiesioginius smūgius koja, kumščiu ar pan. Nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 79 – 80).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo D. L. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, tai yra, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę J. V., o būtent 2026 m. sausio 5 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė sugyventinei J. V. į kairės pusės šoną, susistumdymo metu, sugriebė jai kaire ranka už dešinės rankos ties žastu ir stipriai suspaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. V. sveikatą.

Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios J. V. parodymai, liudytojos G. M. parodymai, J. V. asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. L. įvykdė nesunkų nusikaltimą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. ir kaltinamasis D. L. patvirtino, kad jie susitaikė, kad jis jos atsiprašė, pastaroji jokių pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, taip pat nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad jai žala nepadaryta. Kartu teismas pažymi, jog šioje byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui. D. L. praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl šioje byloje galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas kaltinamojo atžvilgiu. D. L. vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 84-85). Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kaltinamasis ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo gyvenimo būdas ir elgesys ateityje nebus nusikalstami ir, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, nukentėjusiajai J. V. ir kaltinamajam D. L. susitaikius, baudžiamoji byla nutrauktina.

Nors kaltinamasis D. L. su nukentėjusiąja susitaikė, savo elgesį vertino itin kritiškai, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš šeimos narį, padarant žalą sutuoktinio sveikatai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – panaikintina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. DVD laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti D. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje. Šis įpareigojimas privalo būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. DVD laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. L., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.