Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-175-356/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2-175-356/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01581-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Atsakovas
Utenos rajono savivaldybės
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-175-356/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01581-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.5.2.8.; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant Elonai Mackutei,dalyvaujant atsakovės Utenos rajono savivaldybės atstovei A. V. – M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-175-356/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu (1-4 b.l.) prašė: priteisti iš atsakovės 681,55 EUR turtinės žalos atlyginimą, 24,46 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė ieškinyje, o atstovė paaiškino, kad 2017-04-01 eismo įvykio metu apgadinta draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė, kuriai buvo taikoma draudimo apsauga, jai įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę, buvusią Utenos mieste, Aušros gatvėje, kuri priklauso Utenos rajono savivaldybei. Dėl eismo įvykio transporto priemonę vairavęs asmuo kaltu nepripažintas. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, nustatė žalos dydį, draudimo išmoką išmokėjo draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo nustatyta, kad keičiamos detalės yra abi automobilio dešinės pusės padangos, o ratlankiai – remontuotini, o taip pat buvo apmokėtos draudėjo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros. Yra įrodytos visos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Atsakovė, jai nusiuntus pranešimus dėl žalos atlyginimo, atsisakė gera valia žalą atlyginti. Iš atsakovės priteistina ne tik 681,55 EUR žalai atlyginti, tačiau ir 24,46 EUR palūkanų, nes nevykdė piniginės prievolės, bei procesinės palūkanos. Ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Utenos rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį (77-79 b.l.) nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti įrodymais, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti, kad Aušros gatvėje eismo įvykio 2017-04-01 metu buvo kelio duobė, kad ji buvo tokio dydžio ir formos, jog eismo įvykio metu galėjo būti padaryti tokio pobūdžio automobilio apgadinimai. Taip pat nėra įrodyta, kad po eismo įvykio praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams papildomai paaiškėję padangos apgadinimai yra susiję su 2017-04-01 eismo įvykiu. Nėra aišku, kaip apskaičiuota draudimo išmokos suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą bei dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovė pareiškė ieškinį priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš, jos vertinimu, atsakingo už žalą asmens – atsakovės subrogacijos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija šiuo atveju yra asmens pasikeitimas prievolėje, o tai reiškia, kad prievolė nepasibaigia jos įvykdymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nors draudimo išmoka gali ir visiškai padengti nuostolius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi šia norma reglamentuotas reikalavimo teisės perėjimas draudikui iš draudėjo, o ne kito asmens. Toks perėjimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 681,55 EUR žalai, atsiradusiai dėl automobilio BMW 7 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo 2017-04-01 eismo įvykio metu, atlyginti, ieškinį pareiškė nepasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytam sutrumpintam 3 metų ieškinio senaties terminui reikalavimams dėl žalos atlyginimo, iki pareiškiant ieškinį atsakovei 2017-09-08 ir 2017-12-09 nusiuntė rašytinius reikalavimus žalą atlyginti, atsakovė 2017-10-04 ir 2017-12-21 raštu atsisakė žalą atlyginti (30, 52, 66, 69-71 b. l.).

Ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, patvirtintomis AB „(duomenys neskelbtini)“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2017-02-07 sprendimu Nr. 11, galiojusiomis nuo 2017-03-01, 2017-04-20 atnaujino sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2016-04-22 iki 2017-04-21, dėl sausumos transporto priemonių, nurodytų draudimo liudijimo priede Nr. 2, draudimo, valdytojų grupė, kuriai galiojo draudimo apsauga – visi valdytojai (42 b. l.). Draudimo liudijimo priede Nr. 2, eilės Nr. 49, įrašyta transporto priemonė – BMW 7 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos įsigaliojimo data – 2017-03-31 (47 b. l.). Taigi 2017-04-01 eismo įvykio metu automobiliui BMW 7 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo apsauga galiojo.

Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 7.1 papunktį, draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų (draudžiamasis įvykis K) arba transporto priemonės vagystė pasireiškianti kaip transporto priemonės ar atskirų jos dalių pagrobimas arba užvaldymas plėšimo būdu (atitinkamai Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 str.) (draudžiamasis įvykis V), išskyrus įvykius, šiose Taisyklėse įvardintus kaip nedraudžiamieji.

Kaip patvirtino liudytojas T. K., jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2017-04-01 vairavo transporto priemonę BMW 7 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Aušros gatve link Basanavičiaus gatvės, buvo tamsus paros metas ir šlapia kelio danga, netoli šviesoforo reguliuojamos sankryžos, degant žaliam šviesoforo signalui, jis pajuto, kad automobilio dešinės pusės ratais įvažiavo į kelio duobę. Po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kurie sudarė eismo įvykio vietos schemą, padarė kelio duobės nuotraukas. Duobė nebuvo pažymėta. Jis pats kitą dieną buvo nuvykęs į įvykio vietą, darė kelio duobės nuotraukas, ratas paniro į duobę iki ratlankių, pastebėjo, kad duobės kraštai – statmeni. Įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, buvo apgadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, pažeistos padangos ir išderintas automobilio ratų suvedimas, taip pat, jis vėliau pastebėjo ir daugiau apgadinimų, tačiau ekspertizės nedarė, jų, atsižvelgdamas į tai, kad už žalą atsakinga Utenos rajono savivaldybė, net nenurodė, o ratlankius sutiko remontuoti, nors galėjo prašyti pakeisti naujais. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta draudimo išmoka atlyginta ne visa padaryta žala. Padangos buvo stiprinto karkaso, tai matyti iš užrašo ant padangų, todėl iš karto nepasijautė, kad buvo padaryti ir priekinio rato padangos vidiniai pažeidimai.

Liudytojas J. Š., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulis, paaiškino, kad jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, sudarė eismo įvykio vietos schemą, padarė kelio duobės nuotraukas. Jam yra žinoma, kad duobė toje vietoje buvo ir anksčiau, nes buvo gauta vairuotojų nusiskundimų dėl automobilių apgadinimo įvažiavus į šią duobę, tik ne visi kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Duobė buvo apie 20 x 20 centimetrų ploto, daugiau kaip 5 cm. gylio, joje buvo vandens. Duobė nebuvo pažymėta. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulis J. Š. 2017-04-01 sudarė eismo įvykio vietos schemą, kurioje pažymėjo duobės buvimo vietą, duobės vaizdą užfiksavo nuotraukose, matyti, kad duobėje yra vandens, o kraštai yra statmeni kelio paviršiui (38-40 b.l.). T. K. paaiškinime nurodė, kad įvažiavus į kelio duobę išsiderino automobilio ratų suvedimas. Remiantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-19 informacija apie eismo įvykį, automobilio „BMW“ 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punkto pagrindu jo atžvilgiu eismo įvykio ir galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimas nutrauktas (35-36 b.l.).

Prašyme išmokėti draudimo išmoką, adresuotame ieškovei, T. K. nurodė, kad tamsiu paros metu įvažiavo į kelio duobę, kuri nebuvo pažymėta, kelio danga buvo šlapia, buvo sulankstytas ratas, apgadinta padanga, automobilio įranga rodė, kad atsirado gedimų. Vėliau, t.y. 2017-09-14, jis buvo ieškovės servise, kur nustatė, jog dešinės pusės padangoje yra guzas (67 b.l.).

Ieškovė 2017-04-10 surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą (62 b.l.), nustatė, kad keičiama dalis yra automobilio galinė padanga, o remontuojamos dalys – dešinės pusės priekinis ir galinis ratai. 2017-09-14 ieškovė surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą (61 b.l.), nustatė, kad keičiama dalis yra automobilio dešinės pusės priekinė padanga.

T. K. ieškovei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-02 PVM sąskaitą faktūrą serija OLD Nr. (duomenys neskelbtini) 20 EUR (su PVM) sumai už pakabos tikrinimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-24 PVM sąskaitą faktūrą 62,50 EUR (su PVM) sumai už automobilio paruošimą servisui, ratų geometrijos matavimą ir priekinės bei galinės ašies reguliavimą (59-60 b.l.).

Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai patvirtina, kad 2017-04-01 eismo įvykio metu buvo apgadinta sausumos transporto priemonių draudimu apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyta transporto priemonė BMW 7 730LD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, nenustačius esant aplinkybes, numatytas Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8 punkte (Nedraudžiamieji įvykiai), ieškovė pripažino minėtą įvykį draudžiamuoju ir vadovaujantis minėtų taisyklių 9.1 ir 9.5 papunkčiais apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmokas: 2017-08-17 – 449,66 EUR, o 2017-12-06 papildomai – 231,89 EUR. Ieškovė, išmokėdama bendrą 681,55 EUR draudimo išmoką (5-26, 28-29, 31-33, 49-51, 53-62, 65, 68, 72, 97, 125-129 b.l.) atlygino žalą už keičiamas dalis – 2 padangas (nustačiusi nusidėvėjimą ir abi šalis tenkinančią padangų vertę – 216,18 EUR), 2 ratlankių remonto darbus ir medžiagas (pagal ieškovės Transporto žalų skyriaus žalos byloje Nr. 1834146 sudarytą lokalinę sąmatą 181,83 EUR (be PVM)) ir už atliktus darbus pagal draudėjo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras (be PVM).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad eismo įvykis įvyko Utenos m., Aušros g., kuri priklauso Utenos rajono savivaldybei.

Liudytojų T. K., J. Š. parodymai, pastarojo liudytojo sudaryta eismo įvykio vietos schema, padarytos kelio duobės, eismo įvykio 2017-04-01 metu buvusios Aušros g., netoli namo, kurio Nr. 24, nuotraukos nėra paneigti kitais įrodymais, tarpusavyje neprieštarauja, todėl yra pakankami patvirtinti (CPK 12, 178 straipsniai), kad objektyviai atsakovė valdė daiktą su trūkumais.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu nustatyta, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovė patyrė 681,55 EUR žalą, kurios dydžiui nuginčyti atsakovė įrodymų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Sutartis grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, šalių pareiga yra bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, draudikui nustatyta pareiga pareikalauti iš draudėjo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, ieškovė rėmėsi ne tik 2017-04-10 ir 2017-09-14 Transporto priemonės techninės apžiūros aktais, kuriais nustatė, kad keičiamos dalys yra abi dešinės pusės padangos, tačiau ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-04-01 iki 2017-09-14 nesikreipė dėl kito eismo įvykio, kurio metu automobilis būtų buvęs apgadintas, kad padangos yra tos pačios automobilio pusės abiejų ratų ir apgadintos tokiu pačiu būdu (smūgio pasėkoje), nes abu ratai pateko į tą pačią kelio duobę, ir apgadinti abiejų ratų ratlankiai. Kaip paaiškino liudytojas T. K., ką patvirtina įrašas ant padangų (5 b.l.), padangos yra stiprinto karkaso, taigi priekinės padangos vidinis apgadinimas paaiškėjo vėliau. Visa tai leido ieškovei draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus žalos atlyginimo įrodymus laikyti patikimais, nustatyti, kad keičiama dalis yra ir dešinės pusės priekinė automobilio padanga, šį apgadinimą susieti su 2017-04-01 eismo įvykiu bei išmokėti draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju negauta įrodymų, kurie galėtų paneigti automobilio apgadinimo mechanizmą, t. y. kad į kelio duobę buvo įvažiuota automobilio dešinės pusės ratais, bei kad dėl to buvo apgadinti abu ratlankiai ir padangos, o taip pat išsiderino ratų suvedimas. Nors atsakovė išsakė abejones dėl to, kad nustatyti automobilio dešinės pusės priekinės padangos apgadinimai galėjo atsirasti ne tuo pačiu metu, o toliau eksploatuojant automobilį, t. y. dėl kito eismo įvykio, tačiau įrodymų neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, patikrina, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad, kaip jau nustatyta, dėl eismo įvykio T. K. nėra kaltas, eismo įvykio vietoje ir jo metu kelio duobė buvo, ji nebuvo pažymėta, buvo tamsus paros metas, kelio danga šlapia, kelio duobėje buvo susitelkęs vanduo, tai leidžia prieiti prie išvados, kad eismo įvykis įvyko ne dėl transporto priemonę vairavusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė nenurodė įrodymų ir neįrodinėjo esant atsakomybę šalinančiais aplinkybes ar kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, taigi nagrinėjamu atveju CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nebuvo nustatyta (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi yra pagrindas prieiti prie išvados, kad yra visos CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovės atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė ir iš atsakovės ieškovei priteistina 681,55 EUR žalai atlyginti (CK 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

CK 6.210 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė 2017-12-09 pareikalavo atsakovę įvykdyti piniginę prievolę per 15 dienų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacinės palūkanos, kurios paskaičiuotos už pradelstas 262 d. ir yra 24,46 EUR (681,55 EUR x 5 proc./365 d. x 262 d. (pradelstos dienos) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 d.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 706,01 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovė už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sumokėjo iš viso 101,98 EUR (34, 73, 117-124 b.l.): 70,08 EUR už ieškinio parengimą ir 31,90 EUR kelionės išlaidas, nes advokato padėjėja vyko atstovauti į kitą vietovę, negu registruota jos darbo vieta, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad tokio dydžio išlaidas padengė. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20): 2.4 papunktyje, 3 punkte, 8.2, 8.19 papunkčiuose numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 101,98 EUR išlaidų teisinei pagalbai ir kelionės išlaidoms apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė ieškinį apmokėjo 21 EUR (27 b.l.) žyminiu mokesčiu (permoka – 5 EUR). Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 16 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjant civilinę bylą susidarė 5,13 EUR (157 b.l.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111101877, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai: 681,55 EUR žalos atlyginimą, 24,46 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 706,01 EUR sumą nuo 2018-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 EUR žyminio mokesčio, 101,98 EUR už teisines paslaugas ir kelionės išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111101877, valstybei 5,13 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė