- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1374-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01051-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- E. N.
- Ieškovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1610-647/2012 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui E. N. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteismo (trečiasis asmuo A. N.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. N. ieškiniu prašo iš atsakovo E. N. (savo tėvo) priteisti ieškovo paramai po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-25 iki 2012-07-01, t.y. iki vidurinės mokyklos baigimo dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui 2011-11-25 sukako 18 metų, tačiau ieškovas mokosi paskutinėje klasėje, reikia ruoštis valstybiniams egzaminams bei studijoms aukštojoje mokykloje. Toks pasiruošimas reikalauja nemažai papildomų piniginių lėšų, reikalingų apmokėti už konsultacijas repetitoriams ir kitoms, susijusioms su mokslu, išlaidoms padengti. Ieškovui ir toliau paramą teikia motina A. N., kuri šiuo metu yra bedarbė, gauna socialinę pašalpą. Atsakovas yra pilnai darbingas, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, mano, kad 400 Lt sumos užtektų patenkinti bent minimalius ieškovo poreikius ir prisidėti prie motinos teikiamos paramos. Pageidauja, kad parama iš atsakovo būtų priteista nuo 2011-11-25, t.y. nuo dienos, kai ieškovui suėjo 18 metų.
Atsakovas E. N. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutinka, kad iš jo ieškovui būtų priteista parama po 100 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-25 iki 2012-07-01, nes prašomo dydžio paramos besimokančiam ieškovui negali suteikti dėl savo turtinės padėties, skolinių įsipareigojimų, kitų išlaikomų asmenų. Nors atsakovas dirba, tačiau jo uždirbamos pajamos sudaro tik iki 1600 Lt per mėnesį, dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovas kas mėnesį moka po 500 Lt, 2012-05-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1992,55 Lt, atsakovas taip pat moka įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui, kuris šiai dienai yra 3759,01 Lt dydžio. Taip pat atsakovas turi dar vieną, išlaikymo reikalingą vaiką, kuris yra nepilnametis ir neįgalus, vaiko motinos padėtis blogesnė nei atsakovo – jos pajamos minimalios, t.y. 600 Lt per mėnesį, todėl didesnė vaiko išlaikymo našta tenka atsakovui. Nekilnojamojo turto, privalomo registruoti kilnojamojo turto, atsakovas neturi, kitų pajamų negauna. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas neturi galimybių teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, kadangi tai iš esmės pablogintų atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, prašomo dydžio išlaikymas nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
Taip pat nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovas, siekdamas užtikrinti savo sūnaus gyvenamąją vietą, buvusią žmoną ir sūnų paliko gyventi santuokoje įgytame bute, todėl akivaizdu, kad atsakovas daugiau prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nei jo motina. Tuo labiau, kad duomenų apie tai, jog A. N. yra nedarbinga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dirbti darbo, nėra, taip pat ji neturi kitų išlaikytinių, todėl jos padėtis geresnė nei atsakovo. Nurodė, kad ieškovas, savo noru atsisakydamas bendrauti su atsakovu, atlikdamas kitus, atsakovą žeminančius, niekinančius, skaudinančius veiksmus, greta kurių, reikalaudamas finansinės paramos iš atsakovo, siekia vienpusiškos naudos, atsakovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo E. N. jo pilnamečiam sūnui M. N. po 350 Lt paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-20 iki Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščio gimnazijos baigimo dienos, bet ne ilgiau negu iki 2012 m. liepos 1 d. Taip pat iš atsakovo E. N. priteisė 630,79 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad nors ieškovas yra pilnametis (nuo 2011-11-25), tačiau dar mokosi vidurinėje bendrojo lavinimo mokyklojos dvyliktoje klasėje, todėl ieškovas turi skirti laiko mokymuisi, pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams, vidurinio išsilavinimo įgijimui, ir kaip pabrėžė ieškinyje, įstojimo į aukštąją mokyklą, siekiant tolesnio mokymosi, pasiruošimui, todėl negali dirbti ir savęs išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas piktnaudžiautų savo teise reikalauti iš tėvų išlaikymą ar ketintų tą daryti ateityje, todėl ieškovo su mokslu susieti siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 str.). Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisę į būtiną išlaikymą, reikalingą sudaryti galimybes mokytis ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo M. N. būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina apie 800 - 900 Lt (išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, visuomeniniam transportui, buto nuomai, papildomiems užsiėmimams).
Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti vaikui atitinkamo dydžio išlaikymą bei tai, kad atsakovas, skirtingai nuo trečiojo asmens, turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, kas savo ruožtu reiškia, jog trečiasis asmuo A. N. turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie sūnaus M. N. išlaikymo, priteisė iš atsakovo E. N. sūnaus išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo E. N. ieškovui M. N. 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-11-25 iki kreipimosi į teismą 2012-04-20.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. N. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 16 d. sprendimą ir 2012 m. liepos 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo E. N. pilnamečiui sūnui M. N. po 100 Lt paramos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-20 iki Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščio gimnazijos baigimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2012-07-01; priteisti iš atsakovo E. N. pilnamečiui sūnui M. N. 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą; pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmoje instancijoje. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino atsakovo galimybę teikti paramą ir mokėti išlaikymo įsiskolinimą ieškovui. Atsakovo turtinė padėtis dėl įsipareigojimų neįgalaus išlaikymo reikalingo nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra sunki – atsakovo gaunamos pajamos (nuo 1 500 Lt iki 1 600 Lt) padidėjo tik nuo 2011 m. spalio mėn.; atsakovas pagal vykdomąjį raštą kas mėnesį moka išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt, taip pat įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat atsakovas teikia išlaikymą kitam, išliakymo reikalingam nepinamečiam vaikui; atsakovui tenka didesnė neįgalaus sūnaus A. N. išlaikymo našta, nes jo motinos L. N. pajamos minimalios. Teismo išvados, kad atsakovo įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui atsirado dėl jo kaltės taip pat nepagrįstos, kadangi atsakovas didesnes pajamas pradėjo gauti tik nuo 2011 m. spalio mėn. Iki to laiko jo pajamos buvo mažesnės nei minimalios, daugiau nei metus atsakovas visiškai negavo jokių pajamų. Pasak atsakovo, teismas nepagrįstai atmetė šias atsakovo padėtį sunkinančias aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieškovas, reikalaudamas paramos iš atsakovo, atsisako su juo bendrauti. Ieškovas elgėsi nepagarbiai atsakovo atžvilgiu, jį niekino, skaudino, atmetė bet kokias atsakovo pastangas, todėl daro išvadą, kad savo elgesiu ieškovas pats atsisakė teisės į paramą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių jo prašomą priteisti paramos sumą pagrindžiančių įrodymų, įskaitant ir jo pažangų mokymąsi pagrindžiančių įrodymų, bei tai, kad pilnamečiam vaikui teikiamam parama, priešingai nei nepilnamečiui, neprivalo užtikrinti visiško jo poreikių patenkinimo. Atsakovo teigimu, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovo motinai už ieškovą paskirta socialinė pašalpa nuo 2012-03-22 iki 2012-09-01, tai reiškia, kad nuo pilnametystės 2011-11-25 ieškovas turėjo teisę į socialinę pašalpą 350 Lt, o jeigu savo teisių neįgyvendino, tai pats savo neveikimu prisidėjo prie paramos reikalaingumo. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškvas nurodė, kad prašymas priteisti patirta sbylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas prieš kreipdamasis į teismą net nemėgino susisiekti su tėvu, kalbėti dėl paramos reikalingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. N. prašo skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą palikti nepakeistus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos paramos dydį, įvertino visas bylos aplinkybes bei atsižvelgė į šalių paaiškinimus. Pažymėjo, kad ieškovas būdamas moksleiviu turi skirti laiko mokymuisi, pasiruošimui baigiamiesiems egzaminams, vidurinio išsilavinimo įgijimui, įstojimui į aukštąją mokyklą. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytos nuomonės, kad ieškovas turėjo teisę gauti socialinę pašalpą ir ta teise nepasinaudojo, ieškovas nurodo, kad socialinė pašalpa yra paskirta šeimai, o tai yra vienintelės ieškovo motinos A. N. pajamos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas yra pilnamečio ieškovo tėvas, santuoka su ieškovo motina nutraukta 2004-12-07, ieškovui būnant nepilnamečiam. Atsakovas neginčija ieškovo teisės gauti paramą kol ieškovas baigs mokyklą, tačiau nesutinka su priteistos paramos dydžiu ir sutinka mokėti po 100 Lt periodinėmis išmokomis. Atsakovas apeliaciniu skundu kaltina teismą, kad teismas netinkamai vertino atsakovo galimybę teikti paramą ir mokėti išlaikymo įsiskolinimą ieškovui. Minėta, kad savo teiginį motyvuoja tuo, kad atsakovo turtinė padėtis dėl įsipareigojimų neįgalaus išlaikymo reikalingo nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra sunki – atsakovo gaunamos pajamos (nuo 1 500 Lt iki 1 600 Lt) padidėjo tik nuo 2011 m. spalio mėn.; atsakovas pagal vykdomąjį raštą kas mėnesį moka išlaikymo įsiskolinimą po 500 Lt, taip pat įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat atsakovas teikia išlaikymą kitam, išliakymo reikalingam nepinamečiam vaikui; atsakovui tenka didesnė neįgalaus sūnaus A. N. išlaikymo našta, nes jo motinos L. N. pajamos minimalios.
Apelaicinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo abejų tėvų turtinę padėti ir konstatavo, kad ieškovo motina yra bedarbė, atsakovo pajamos sudaro apie 1600 Lt, tačiau atsakovas turi dar vieną nepilnametį sunų išlaikytinį, del to ieškovo motina turėtų kiek didesne dalimi prisidėti prie ieškovo išlaikymo ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, prieš tai konstatavęs, kad kad ieškovo būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina apie 800 - 900 Lt. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis turi išlaikymo įsiskolinimą, šio konkrečiu atveju negali būti pagrindu mažinti priteistą paramą ieškovui, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 1992, 55 Lt buvo 2012-05-01, kadangi atsakovas tvirtina, kad dengė minėtą įsiskolinimą po 500 Lt kas mėnesį, tai yra pagrindas išvadai padaryti, kad sprendimo įsigaliojimo diena (šios nutarties priėmimo diena) išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad išlaikymo įsiskolinimas susidaro dėl paties atsakovo kaltės, nes turėdamas prievolę išlaikyti savo nepilnemečius vaikus, atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad galėtų gauti daugiau pajamų - byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo siekius būti finansiškai stipresniu.
Apelianto teiginys, kad iki 2011 m. spalio mėn. jo pajamos buvo mažesnės nei minimalios, daugiau nei metus atsakovas visiškai negavo jokių pajamų, neturi teisinės reikšmės, nes parama ieškovui priteista 2012 m. birželio 15 d. sprendimu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas elgėsi nepagarbiai atsakovo atžvilgiu, atsisako su juo bendrauti, rodo, kad atsakovas netinkamai vykdė arba visiškai nevykdė savo pareigos kartu su vaiko motina dorai auklėti nepilnametį ieškovą (CK 3. 155 str. 3. 156 str.), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad savo elgesiu ieškovas pats atsisakė teisės į paramą. Apeliantas teisingai teigia, kad pilnamečiam vaikui teikiama parama, priešingai nei nepilnamečiui, neprivalo užtikrinti visiško jo poreikių patenkinimo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, priteista iš atsakovo 350 Lt parama gali užtikrinti tik mažesnę dalį minimalių ieškovo poreikių. Apelianto teigimu, ieškovas pats savo neveikimu prisidėjo prie paramos reikalaingumo, nes neįgyvendino savo teisių nuo pilnametystės 2011-11-25 gauti socialinę pašalpą 350 Lt, tačiau savo teiginiui patvirtinti nepateikė įrodymų. Apelianto nurodyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus pažyma patvirtina tik faktą, kad ieškovo motinai buvo paskirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-09-01.
Apelianto teiginys, kad prašymas priteisti sbylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas prieš kreipdamasis į teismą net nemėgino susisiekti su tėvu, kalbėti dėl paramos reikalingumo, negali būti pagrindu nepriteisti 630, 79 Lt valstybės naudai.
Dėl išdėstyto, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami galioti kaip teisėti ir pagrįsti (CPK 263).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo papildomą 2012 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistus.