- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- ATP-66-383/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas S. K. surašė E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2014-10-10, 12.45 val. Kaune, prie Pramonės pr. 6 vairuodama automobilį MB ML230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės ir ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 132, 231.1, 234 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-12-02 nutarimu E. K. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skyrė 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskyrė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K., nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. panaikinti. Skunde nurodė, jog nagrinėdamas šią bylą ir vertindamas surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei padare esminių administracinio proceso pažeidimų. Teismas savo nutarimą grindžia prielaidomis, o ne faktiniais įrodymais, nes bet kokie surinkti duomenys įrodymais gali tapti tik juos ištyrus bylos teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant I. B. parodymus teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad I. B. grįžusi prie savo automobilio iš pradžių pamatė -liudytojo G. C. paliktą už valytuvo raštelį, o ne automobilio apgadinimus nors apgadinimai buvo kairėje (vairuotojo) automobilio pusėje ir tik po pokalbio su G. C. pamatė, kad jos automobilis yra apgadintas ir iškvietė policiją. Tokie L. B. parodymai patvirtina E. K. žodžius, nes ji taip pat įtardama, kad pažeidė KET 9 p. reikalavimus ir bandydama pastatyti savo automobilis stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį. Tam, kad nustatyti ar buvo kontaktas tarp pareiškėjos automobilio ir I. B. automobilio ji apžiūrėjo BMW 520 markės automobilį, apgadinimų nepastebėjusi nekvietė policijos ir išvažiavo iš įvykio vietos.
Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, taip pat vertinant, tai kad ji pripažįsta kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo ir nelaukdama teismo sprendimo šioje byloje atlygino visus nuostolius, taip pat atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį visuomenės atžvilgiu, administracinių nuobaudų neturėjimą, pareiškėjos pavyzdingą kaip kelių eismo dalyvio elgesį iki įvykio, E. K. nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą neva tai ji pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. padarė tiesiogine tyčia ir visas abejones traktavo ne pareiškėjos naudai. Teismo argumentus, kad tokio masto ir pobūdžio apgadinimų E. K. negalėjo nepastebėti, pareiškėja vertina kritiškai, kadangi pati I. B. parodė, kad priėjus prie savo automobilio iš pradžių pastebėjo paliktą rašteli ir tik po to pastebėjo apgadinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl E. K. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėja E. K. apeliaciniame skunde neigia padariusi teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl prašo nutarimo dalį, kurioje ji pripažinta kalta pagal minėtą straipsnį, nutraukti.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta E. K., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad E. K. padarė jai inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Nors E. K. neigia, kad ji apgadinusi kitą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos ir apie tai nepranešė policijai, tačiau konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta E. K. padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Kaip matyti iš jos duotų paaiškinimų policijos pareigūnams, ji nurodė, kad įvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę savo automobiliu užkliudė stovintį automobilį BMW, neradusi ant kliudyto automobilio įbrėžimų iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 7). Apklausta teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog išlipusi ir apžiūrėjusi automobilio BMW sparną ir buferį, kad jie apgadinti nepastebėjo, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo, pareiškėjos teigimu, jeigu ji būtų mačiusi, jog sugadino kitą transporto priemonę tikrai nebūtų nuvažiavusi (b. l. 19-20). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. C. nurodė, jog matė kaip pareiškėja vairuodama automobilį atsitrenkė į BMW automobilį. Atbuline eiga išsistūmusi automobilį ir jį pasistačiusi už kelių automobilių, grįžo prie nukentėjusiosios mašinos ir ją apžiūrėjo iš tos pusės, į kurią atsitrenkė, po to sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Liudytojas užsirašęs pareiškėjos automobilio valstybinius numerius, paliko raštelį už BMW automobilio stiklo valytuvų (b. l. 30). Apklausta liudytoja I. B. patvirtino, kad atėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę prie savo automobilio, rado už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo tekstas, kad mačiau kas įvažiavo į jūsų automobilį ir nurodytas telefono numeris. Jos automobilio BMW buvo nubraižytas kairės pusės visas šonas, abejos durelės ir galinis sparnas. Taip pat buvo įlenktos galinės durelės (b. l. 29-30). Byloje esančių liudytojų G. C. ir I. B. duotų parodymų objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog jie turėtų kažkokį suinteresuotumą ar būtų šališki ir siektų duoti melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir eismo įvykio schemos, automobilio BMW rasti apgadinimai ant kairės pusės priekinių durelių, kairės pusės galinių durelių ir kairės pusės galinio sparno (b. l. 2, 15-17). Policijos pareigūno S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog E. K. paaiškino, jog kliudžiusi stovėjusį automobilį, ji išlipo iš savo vairuojamo automobilio ir apžiūrėjo automobilį BMW, tačiau jokių apgadinimų nematė, kadangi neturėjo laiko laukti BMW automobilio vairuotojo iš įvykio vietos nuvažiavo. Policijos pareigūnas vertino, jog pagal transporto priemonės BMW apgadinimus, E. K. negalėjo nepastebėti apgadinimų, todėl surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniajam teismui nėra pagrindo tikėti pareiškėjos argumentais apie tai, kad ji apžiūrėjusi kliudytą BMW 520 markės automobilį, apgadinimų nepastebėjo, todėl nekvietė policijos ir iš įvykio vietos pasišalino. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog tokio masto ir pobūdžio apgadinimų E. K. negalėjo nepastebėti, nes tai patvirtino ir jos elgesys, kuomet ji kliudžiusi BMW automobilį, išlipo ir apžiūrėjo būtent kliudyto automobilio kairės pusės šoną (tą patvirtino liudytojas G. C.). Iš byloje esančių BMW automobilio apžiūros nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog automobilio apgadinimai yra žymūs ir gerai matomi, todėl aukštesnysis teismas tokius pareiškėjos argumentus, vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta kaip nepagrįstus.
Taip pat atmestini ir pareiškėjos skundo argumentai, jog tai, kad ji nepastebėjo automobilio BMW apgadinimų, tariamai patvirtina ta aplinkybė, jog pati I. B. priėjusi prie savo automobilio iš pradžių pastebėjo paliktą raštelį ir tik po to pastebėjo apgadinimus.
Akivaizdu, jog I. B. eidama prie savo automobilio, negalėjo iš anksto numatyti ir žinoti, jog jos automobilis buvo apgadintas, juo labiau apgadinimai buvo padaryti kairiajame automobilio šone, todėl tai, kad ji iš pradžių pastebėjo iš toli matomoje ir neįprastoje vietoje (už stiklo valytuvų) užkištą baltą popieriaus lapą, nepatvirtina tos aplinkybės, jog automobilio apgadinimai buvo tokie nežymūs, jog jų nepastebėjo nei I. B., nei pareiškėja.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, eismo įvykio vietos schemą, automobilių fotonuotraukas ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad E. K. administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. padarė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad ji sukėlė eismo įvykį iš jo pasišalino suprasdama savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis, suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos galimai siekdama išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti E. K. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.