Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo 939-oji DNSB „Pašilaičiai“, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-08 nutartimi nustatė apeliantei A. G. 7 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.Nurodė, kad apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo prašymą, kuriuo prašė ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo, motyvuodama tuo, jog jos turtinė padėtis yra labai sunki, susiklosčiusi dėl valstybės ekonominės krizės ir kitų panašių aplinkybių, tačiau jokių duomenų, įrodančių jos sunkią finansinę padėtį, teismui nepateikė. Apeliantė nesikreipė dėl valstybės garantuojamos pagalbos, naudojasi privataus advokato teikiamomis paslaugomis, todėl teismas darė išvadą, jog apeliantė turi pakankamai lėšų sumokėti ir žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmos instancijos teismo 2016-09-08 nutartį ir iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.Nurodo, jog teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Tokia padėtis susidarė dėl ekonominės krizės. Kad šalyje darbininkai gauna minimalų darbo užmokestį, to įrodinėti nereikia, nes tai yra visuotinai žinomas faktas. Kad atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, teismas gali patikrinti per SODROS duomenų bazę. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai ir to pakanka konstatuoti, jog šeimoje yra sunki padėtis. Pažymų rinkimas, auginat vaikus atima daug laiko ir dar labiau apsunkina šeimyninę padėtį. Nekilnojamo turto atsakovė neturi. Jos šeimai padeda jos mama, kuri taip pat yra pensininkė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė neturi pinigų net pažymų gavimui, nes jos yra mokomos. Tokiu būdu teismas užkirto kelią tolimesnei bylos eigai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Atsakovė nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka.Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau kartu teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016; kt.)Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti nėra, nes jokių duomenų, įrodančių jos sunkią finansinę padėtį, atsakovė teismui nepateikė, be to, ji naudojosi privataus teisininko paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti, tenka to prašančiam asmeniui. Atsakovė nepateikė jokių jos sunkią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų ir kartu atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams – žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinančio dokumento pateikimui – šalinti, todėl su tuo susijusius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-08 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti yra pasibaigęs, apeliantei nustatomas naujas terminas teismo reikalaujamiems dokumentams pateikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei A. G. 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.