- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-2678-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00820-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims V. V. S., antstolei Redai Vizgaudienei dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė 2019-01-22 antstolei skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, kuriame nurodo, kad nesutinka su jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta verte. Teigia, kad 16/100 namų valdos dalis ir 328/726 žemės sklypas buvo įgytas už 86 886 Eur. Po šio turto įsigijimo, buvo atliktas remontas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3 palėpių patalpos trečiame aukšte, kurių plotas sudaro 18 kv.m., ir dvi palėpės, kurios randasi antrame aukšte prie jo kambario, pažymėtos indeksu 2-3 (12 kv.m.). Palėpėse yra 3 kambariukai (18 lv.m.), kuriose yra 6 vietos poilsiautojams. Šito ploto turto vertintojas nevertino, nors natūroje jis yra naudojamas. Šis turtas nėra bevertis. Kitas bendrai su namo šeimininkais naudojamas turtas yra: 3 koridoriai, laiptinė, tualetas (bendras plotas 16 kv.m.), 2 katilinės patalpos (9 kv.m.). Gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (6 arai), kuris ribojasi su bendra pareiškėjo žemės sklypų tvora, buvo nupirktas ir 2018 metais pastatyti 3 kotedžai. Už sklypą sumokėta 360 000 Eur. Dabar pardavinėjamų kotedžų 1 kv.m. kaina yra 2800 Eur. O pareiškėjo namo dalies kaina turto vertinime net nepaminėta. Kitas 50 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra už 30 metrų už pareiškėjo sklypo, aukcione buvo įkainotas 2 461 770 Eur. (Duomenys neskelbtini) gatvių kvartalas yra geroje geografinėje, prestižinėje vietoje, netoli pušyno, jūros (300-400 m.), todėl žemės sklypai, namai čia yra labai brangiai vertinami. Pareiškėjo valdos dalis, gyvenamas plotas 13 kv. m., ir negyvenamas pagalbinis plotas apie 40 kv.m., taip pat dar 25 kv.m. yra bendrai naudojamo ploto, taip pat priklauso žemės sklypas 328 kv.m. (3,28 a) įvertinti tik 34 000 Eur. Tai žemiau rinkos kainos ir visiškai nevertinant geografinės vietovės. Pareiškėjo žemės sklypo aro kaina įkainuota 10 000 Eur, o jo kaimyno (duomenys neskelbtini) vienas aras kainavo 61 000 Eur. Neaišku, kodėl pareiškėjo sklypo kaina 6 kartus mažesnė. Su sklypo vertinimu kategoriškai nesutinka.
Antstolė Reda Vizgaudienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019-01-29 patvarkymu Nr. S-1900450 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad buvo atlikta turto vertės ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas G. Tamašauskas, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės akte įvertinta aplinkybė, kad turte yra suformuotos ir palėpės. Skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. V. S., antstolė Reda Vizgaudienė atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
2019-03-13 teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašo atidėti bylos nagrinėjimą, kol nebus jam pateiktas turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. 3039 EKZ 2018 GTA KLAI (jei toks yra). Teigia, kad pareiškėjas norėjo savo valdą įvertinti su nepriklausomu ekspertu. Antstolės padėjėja to daryti neleido, pareikšdama, kad vertintojus paskira pati antstolių kontora. Kreipėsi į antstolę dėl vertinimo akto pateikimo, tačiau iki šiol jam nėra pateiktas. Mano, kad dėl šių aplinkybių byla nėra paruošta nagrinėjimui. Be to pareiškėjas rašo prašymą Klaipėdos apygardos teismui dėl pagrindinės bylos Nr. e2-615-730/2017 proceso atnaujinimo, kadangi byla išnagrinėta neišsamiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/18/00229 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-615-730/2017 dėl 12 483,50 Eur pagrindinės skolos, 40 001,72 Eur palūkanų ir 1058,40 Eur delspinigių, iš viso 53 543,62 Eur, nuo šios priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra, 2016-07-20, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat dėl 125 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo V. V. S. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00229 3 b.l.).
Pareiškėjas nesutinka su antstolės nustatyta jo turto, t. y. 16/100 dalių pastato, 16/100 dalių statinio (inžinerinio įrenginio) ir 328/726 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), verte – 34 000 Eur.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko (turto savininko) turtą iš varžytynių, turi elgtis teisingai ir veikti taip, kad, parduodant daiktą iš varžytynių, būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Įkainojus turtą mažesne negu jo rinkos vertė kaina, pažeidžiamos skolininko, dažnai – ir kreditoriaus teisės (kai už parduotą daiktą gautų pinigų nepakanka skolai padengti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-514/2006; 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; 2008-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-04-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, be kita ko, konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat akcentuoja ir tai, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas, nacionalinėje teisėje negalima nustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61). Šioje nutartyje pasisakyta ir apie tai, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Be to, skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 4, 5 dalys).
Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2018-03-01 antstolė turto arešto aktu Nr. S-18000930 areštavo skolininko A. Ž. turtą, tai yra 16/100 dalių pastato, 16/100 dalių statinio (inžinerinio įrenginio) ir 328/726 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 3/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00229, 20-21 b.l.). 2018-03-20 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo pavedė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas, teismo ekspertui, atestuotam turto vertintojui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu įrašytam į Teismo ekspertų sąrašą (vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00229 22 b.l.). 2018-11-09 ekspertizės aktu nustatyta, kad 16/100 dalių pastato, 16/100 dalių statinio (inžinerinio įrenginio) ir 328/726 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018-11-09 yra 34 000 Eur. 2019-01-07 antstolė priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo įkainojo 16/100 dalis pastato, 16/100 dalis kitų statinių, 328/726 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), 34 000 Eur suma.
Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, sprendžia, kad ekspertizės akto išvadose nėra nurodoma atskira kaina 328/726 žemės sklypo dalių, atskira kaina 16/10 dalių pastato bei atskira kaina 16/100 dalių statinio (inžinerinio įrenginio), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Iš ekspertizės akto matyti, kad visas šis turtas įvertintas bendra kaina - 34 000 Eur.
Iš vykdomoje byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, vertindamas pareiškėjo turtą, rėmėsi 3 neįvardintų lyginamųjų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), sandorių pardavimo kaina bei šių objektų vietos, aplinkos, gerbūvio įvertinimu, pastato, vidaus patalpų būklės, privažiavimo sąlygų, šildymo tipo ir kt. sąlygomis. Iš ekspertizės akte esančios 2.7.3.1 lentelės „Duomenys apie lyginamuosius objektus ir rinkos vertės nustatymas“ matyti, kad nustatant pareiškėjo turto dalies rinkos vertę, ekspertas rėmėsi minėtų 3 lyginamųjų objektų pardavimo laiku – 2017 m. kovo, balandžio ir rugsėjo mėn. Be to, nurodoma, kad apie minėtų 3 lyginamųjų objektų pardavimo sąlygas nėra duomenų, yra daroma prielaida, jog turtas parduotas rinkos sąlygomis. Teismas pažymi, kad pareiškėjo turtas eksperto buvo vertinamas 2018-11-09, dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjui priklausančio turto jo rinkos vertės vertinimo dieną - 2018-11-09 - ekspertizės akte yra tinkamai įvertinta jo kaina, atsižvelgiant į tai, kad nuo ekspertizės akte lyginamų objektų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo (2017 m. kovo, balandžio ir rugsėjo mėn.) iki pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo (2018-11-09) praėjo beveik 1,5 metų. Be to, ekspertizės akte, vertinant pareiškėjo turtą, į bendrą pareiškėjo turto kvadratinio metro kainą yra įskaičiuojama ir 3,28 a pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies kaina. Teismo vertinimu, toks turto kainos vertinimas nėra tinkamas. Pareiškėjui priklausanti 3,28 a žemės sklypo dalies kaina turi būti įvertinta atskirai. Pažymėtina, kad visas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 0,0726 ha dydžio, taigi pareiškėjui priklauso beveik pusė šio sklypo. Sklypas, kaip nurodo ir pareiškėjas skunde, ir ekspertas ekspertizės akte, yra (duomenys neskelbtini), patrauklioje vietoje, netoli Baltijos jūros (apie 500 m). Manytina, kad šios aplinkybės turėtų įtakoti gana didelę žemės sklypo vertę.
Kadangi areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga, o turto pardavimu iš varžytinių turi būti sudaromos sąlygos parduoti turtą už kuo didesnę kainą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra pagrįstas, todėl tenkinamas, antstolės 2019-01-07 patvarkymas Nr. S-19000062 „Dėl turto įkainojimo“ naikinamas.
Pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkinamas, kadangi nėra tam jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjui išaiškinama, kad turto ekspertizės aktas Nr. 3039 EKZ_2018 GTA KLAI yra vykdomosios bylos Nr. 0074/18/00229 medžiagos dalis, todėl pareiškėjas turi teisę susipažinti su minėta vykdomąją medžiaga (CPK 643 str. 2 p.). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ketina teikti Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-615-730/2017 atnaujinimo taip pat nėra svari priežastis šios bylos nagrinėjimo atidėjimui.
Pareiškėjui išaiškinama, kad jis turi teisę iki varžytinių surasti areštuoto turto pirkėją arba jį perduoti išieškotojui (CPK 702, 704 str.), kas leistų pareiškėjo turtą perleisti tikėtina už ženkliai didesnę kainą negu pardavus jį iš varžytinių, kadangi parduodamo turto pradinė kaina pirmosiose varžytinėse sudaro 80 procentų nustatytos jo kainos, o turtą parduodant iš antrųjų varžytinių – pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų nustatytos jo kainos (CPK 718, 722 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolės Redos Vizgaudienės 2019-01-07 patvarkymą Nr. S-19000062 „Dėl turto įkainojimo“, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0074/18/00229.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/18/00229 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.