- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- eI2-4658-952/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06500-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- J. W.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. W. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. W. patikslintu skundu prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Nr. 25S237861 (toliau – ir Sprendimas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2025 m. spalio mėnesį pareiškėjas J. W. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. 2025 m. spalio 23 d. atsakovas išsiuntė pareiškėjui Lietuvos migracijos informacinės sistemos – MIGRIS, pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos datą ir laiką. Nuotolinio pokalbio metu pareiškėjas visą laiką buvo įsijungęs kamerą, o atsakovas pokalbio metu buvo išjungęs kamerą. Prieš pradedant pokalbį pareiškėjo buvo paprašyta rodyti savo tikrąją pokalbio vietą, t. y. nenaudojant jokių priemonių skirtų paslėpti vaizdą „filtrų“, buvo paprašyta aprodyti pareiškėjo buvimo vietą, stalą ir pareiškėjas buvo paprašytas nusiimti akinius tam, kad atsakovas galėtų matyti pareiškėją. Pareiškėjas nurodė, jog be akinių jis negali matyti, tačiau atsakovas vis tiek pareikalavo juos nusiimti. Supratus, kad pareiškėjui iš tikrųjų yra būtini akiniai, jam buvo leista juos vėl užsidėti po kurio laiko nuo pokalbio pradžios. Pokalbio metu pareiškėjas buvo susijaudinęs ir jį buvo apėmęs nerimas. Pareiškėjui atsakant į klausimus jis buvo dažnai pertraukiamas atsakovo atstovės, nes ši vis tikslindavo savo užduotą klausimą, tai pareiškėjui sukėlė stresą ir įtampą. Pareiškėjui susidarė įspūdis, kad atsakovas prastai supranta, apie ką kalba pareiškėjas, dėl to jis kantriai ir kuo suprantamiau bandė išdėstyti savo mintis ir išsklaidyti abejones. Pokalbio pabaigoje pareiškėjas nurodė, kad sieks gauti trumpalaikį leidimą gyventi Lietuvoje, kad galėtų dirbti ir plėtoti Europos rinką, einant vadovo pareigas priimančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas 307316527. Taip pat nurodė, kad planuoja kreiptis dėl EMI ir MiCA licencijų Lietuvoje, paaiškino, kad EMI yra mokėjimų licencija, o MiCA – kriptovaliutų licencija. Atsakovas nurodė, kad žino apie EMI ir daugiau klausimų pareiškėjui neturi. Pokalbio metu pareiškėjui nebuvo pakartotinai pasiūlyta pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Atsakovas 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kas su Sprendimu nesutinka, nes šis Sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus bei yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog pareiškėjas atitinka visas sąlygas ir kriterijus, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nenurodo, nepaaiškina ir nepagrindžia, kokie konkretus įrodymai leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas neišduoti leidimo laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindo egzistavimas yra tarsi išvedamas iš to, kad neva egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas ir vėlgi nėra konkrečiai nurodoma ir pagrindžiama, kokios aplinkybės ir kokie įrodymai atsakovui leido daryti tokias išvadas. Atsakovas Sprendime nurodo, kad atliekant nuotolinę apklausą pareiškėjas nepasinaudojo rekomendacija susirasti vertėją. Nurodoma, kad užsienietis neva nesuprato visų Migracijos departamento darbuotojo klausimų, o nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į klausimus neva neatsakė arba atsakė neaiškiai, nenuosekliai, paviršutiniškai, kai kurie atsakymai buvo nesusiję su užduotu klausimu. Pažymi, kad priešingai nei nurodo atsakovas pareiškėjas atsakinėjo į atsakovo užduodamus klausimus, pateikė visą informaciją, kurios atsakovas prašė ir vykdė atsakovo nurodymus aprodyti pareiškėjo buvimo vietą bei darbo stalą. Sprendime nėra tiksliai nurodoma į kokius klausimus pareiškėjas neatsakė, į kokius atsakė netinkamai, kurių klausimų nesuprato ir kokie kiti pagrindai lėmė tokį atsakovo sprendimą. Be to, nėra nurodoma ir paties pareiškėjo pateikti atsakymai pokalbio metu, kurie galėtų pagrįsti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka tikrovės ir gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas laiške dėl nuotolinės apklausos nurodė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti vertėjo paslaugomis, tačiau pokalbio metu vertėjo nebuvo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nesuprato klausimų, buvo sunku komunikuoti dėl kalbos barjero. Mano, kad tokiu atveju, atsakovas galėjo pareiškėjui pakartotinai pasiūlyti vertėjo paslaugas, kadangi atsakovas turėjo suvokti, kad nebus įmanoma vykdyti nuoseklaus ir iš tikrųjų suteikiančio pagrindo atsisakyti tenkinti arba tenkinti prašymą laikinai gyventi pokalbio. Sprendime yra daroma nuoroda į Aprašo 64.3, 64 punktus, tačiau nėra nurodoma, koks tai Aprašas, kuriuo yra remiamasi. Nėra patikslintas teisinis pagrindas sprendimo priėmimui ir apskritai nėra nurodyta, koks teisinis aktas numato tokio Sprendimo priėmimo procedūrą. Atsakovas nenurodydamas tokio teisinio akto, kuris numato nuotolinės apklausos procedūrą suvaržo pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi jis negali žinoti, ar procedūra buvo atlikta teisėtai, ar nebuvo pažeisto jo teisės ir teisėti interesai, kokius įgaliojimus turi atsakovo darbuotojai, kokius klausimus gali pateikti ir kokius nurodymus gali liepti vykdyti. Pareiškėjo nuomone, tokio teisinio akto, kuriame nurodyta nuotolinės apklausos procedūra, nepateikimas yra rimtas pagrindas abejoti Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu asmuo nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti priimančioje Bendrovėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pastebi, kad atsakovas nenurodo, kokiais pagrindais jis teigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, atsakovas Sprendimą motyvuoja deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas, kokios konkrečiai faktinės aplinkybės lėmė tokio Sprendimo priėmimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pateikė visus privalomus dokumentus ir duomenis. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas taip pat atsakinėjo į visus atsakovo užduotus klausimus ir, kai atsakovas nesuprasdavo atsakymo, pareiškėjas savo atsakymą ne tik pakartodavo, bet ir išaiškindavo kiekvieną smulkmeną, susijusią su užduotu klausimu. Atsakovas deklaratyviai ir be jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigia, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Sprendimas grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Atsakovo manymu, pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Vėlgi nėra nurodoma, kokios faktinės aplinkybės leidžia daryti tokią prielaidą. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėjas nurodo, kad jis neturi tikslo nelegaliai migruoti į Lietuvos Respubliką, jo vienintelis ir pagrindinis tikslas yra eiti vadovo pareigas priimančioje įmonėje, kurios pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba, ir plėtoti Europos rinką Lietuvoje. Šiuos teiginius jis grindžia tuo, kad Filipinų nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai, nuomos sutartis ir Agoda.com pajamų įrašai įrodo, kad jis turi papildomų pajamų šaltinį šalia savo darbo užmokesčio, be to, nurodo, jog jo visa šeima gyvena Singapūre, o visi trys vaikai mokosi Singapūre ir jie visi, įskaitant ir pareiškėją, turi Singapūro asmens tapatybės korteles. Akivaizdu, kad pareiškėjas turi pernelyg glaudžius ryšius Filipinuose ir Singapūre, todėl nelegalios migracijos grėsmės nėra, jo asmeniniai ir dalykiniai ryšiai yra labai glaudžiai susiję su jo dabartine gyvenamąja vieta. Šios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo, kad pareiškėjas neturi jokio kito suinteresuotumo gauti leidimo gyventi Lietuvoje kaip tik siekį plėtoti savo verslą. Nepaisant to, kad Sprendime nėra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės lėmusios atsakovo atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nėra nurodoma jokių teisės aktų, kurių pagrindu buvo vertinamas nuotolinis pokalbis. Nėra nurodoma, kokių kriterijų pareiškėjas neatitiko, kokiais teisės aktais remtasi tiek vykdant nuotolinę apklausą, tiek vertinant pareiškėjo elgesį, atsakymus. Mano, kad atsakovas sprendimą priėmė vertindamas duomenis ir informaciją subjektyviai, t. y. savo vidiniu įsitikinimu. Pareiškėjo manymu, toks informacijos ir duomenų vertinimas gali iškreipti teisės viršenybės ir gero administravimo principus, kadangi nuotolinę apklausą vedančio, vertinančio ir sprendimą priimančio darbuotojo nuomonė gali išsikreipti nuo ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo atsisakyta suteikti leidimą bei tai, kad nėra nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis buvo vertinamas pokalbis, mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Negana to, nėra daromos jokios sąsajos tarp pareiškėjo atsakymų ir atsakovo nurodytos galimos grėsmės dėl nelegalios migracijos. Daro išvadą, kad toks Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi jis negali apsiginti nežinodamas nei teisinio, nei faktinio jo pateiktų duomenų ir informacijos vertinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad yra perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas (Direktyva 2014/66/ES), t. y. dirbti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Filipinuose. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos datą ir laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų, išskyrus vertėją, jei pareiškėjas nekalba anglų kalba. 2025 m. spalio 29 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėjas nepasinaudojo rekomendacija susirasti vertėją. Pareiškėjas nesuprato visų Migracijos departamento darbuotojo klausimų. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė neaiškiai, nenuosekliai, paviršutiniškai, kai kurie atsakymai buvo nesusiję su užduotu klausimu. Pareiškėjas atsakė į tuos klausimus, kurių atsakymus buvo pasiruošęs iš anksto. Pokalbis nutrauktas, atvykimo tikslas neišaiškintas. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu pareiškėjo pateiktą informaciją prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, jog ginčijame Sprendime minimi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 64.3¹ ir 64² punktai numato kada turi būti išsiųstas pareiškėjui kvietimas į apklausą ir apklausos tikslą (siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas) bei Migracijos departamento veiksmus jei užsienietis negalėtų prisijungti prie apklausos. Atskiro poįstatyminio akto kuris išdėstytų kokie klausimai gali būti užduodami apklausos metu nėra. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas, sprendime pareiškėjo atžvilgiu, nurodė, jog apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos aplinkybės. Apklausoje pareiškėjas blogai suprato klausimus, buvo pasiruošęs tik šabloninį atsakymą, kad vyksta į Lietuvą dirbti. Užsienietis negebėjo ne tik suprasti klausimų esmės, bet ir į juos atsakyti. Į pateiktus klausimus neatsakė arba bandė atsakyti nepaliečiant pačio klausimo esmės, todėl atvykimo tikslas neišaiškintas (pvz. Paklausus ką žino apie sritį kurioje jis dirbs, atsakė kad turi 20 metų patirtį šiame darbe). Įvertinus pareiškėjo pateiktus parodymus apklausos metu konstatuotina, jog jis nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų ir jo nurodytas tikslas, dirbti Bendrovėje neatitinka tikrovės. Migracijos departamentui siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus – atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Mano, jog ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 23 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (Esu perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas (Direktyva 2014/66/ES)). Priimančios įmonės pavadinimas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo, kuriame nurodyta, kad kviečiamas asmuo – J. W. (pareiškėjas), leidimą laikinai prašo išduoti / pakeisti – 3 metams; atvykimo į Lietuvą tikslas – užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, jog „Asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi perkeliamo įmonės viduje darbo pagrindu, t. y. užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra ES valstybės narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų ES valstybėse narėse, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė“. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
6. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip: 1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis: a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus; b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį; c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
7. Pareiškėjas savo patikslintame skunde nurodo, kad dėl netinkamai organizuotos apklausos, jis nebuvo suprastas, pareiškėjui atsakant į klausimus jis buvo dažnai pertraukiamas atsakovo atstovės, nes ši vis tikslindavo savo užduotą klausimą, tai pareiškėjui sukėlė stresą ir įtampą. Be to, pokalbio metu pareiškėjas buvo paprašytas nusiimti akinius.
8. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 64.3¹ punkte nurodyta, kad kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Aprašo 64² punkte nurodyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Aprašo 80.2 punkte nurodyta, kad jeigu užsienietis informuoja Migracijos departamentą, kad jis nekalba valstybine kalba, o Migracijos departamente nėra valstybės tarnautojo, suprantančio kalbą, kuria kalba užsienietis, užsieniečio apklausoje turi dalyvauti vertėjas – asmuo, gebantis išversti užsieniečio paaiškinimus į valstybinę kalbą (ar kitą kalbą, kurią supranta valstybės tarnautojas) ir apklausą atliekančio valstybės tarnautojo klausimus į šiam užsieniečiui suprantamą kalbą. Į apklausą atvykęs vertėjas apklausą organizavusiam Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui turi pateikti įmonės, teikiančios vertimo paslaugas, tarpininkavimo raštą, patvirtinantį vertėjo kalbų mokėjimą ir kvalifikaciją. Išlaidas, susijusias su vertėjo dalyvavimu užsieniečio apklausoje, padengia apklausiamas užsienietis.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo pranešta apie apklausos organizavimo tvarką bei pareiškėjas buvo informuotas, jog „pokalbis vyks anglų arba rusų kalba (priklausomai nuo to, kurią kalbą pasirinkote pateikiant prašymą). Jei nekalbate anglų arba rusų kalba, pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. Vertėjas gali dalyvauti pokalbyje su jumis arba prisijungti prie pokalbio nuotoliniu būdu (tokiu atveju nusiųskite prisijungimo nuorodą)“.
Byloje nėra ginčo, kad apklausos metu vertėjas nedalyvavo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis supranta anglų kalbą ir vertėjas per apklausą jam nebuvo reikalingas, tačiau taip pat nurodė, jog apklausos metu jam buvo nesuprantamas būtent Migracijos departamento atstovo akcentas, todėl jis pasirinko angliškus subtitrus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo ir patikslintame skunde nurodė, kad apklausos metu jo buvo paprašyta nusiimti akinius, ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jis negalėjo perskaityti subtitrų, todėl ne iki galo suprato, kas jam sakoma. Teismas pažymi, kad į bylą yra pateikta apklausos transkripcija, iš kurios teismas daro išvadą, kad apklausa nevyko sklandžiai, pareiškėjas daug kartų nesuprato, kas jam yra sakoma, negalėjo įvykdyti to, ko prašo Migracijos departamento atstovas. Pareiškėjo argumentai, kad jis pasirinko angliškus subtitrus, jog galėtų suprasti Migracijos departamento atstovą, tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nesuprato kas jam yra sakoma apklausos metu, tačiau iki apklausos pats nepasinaudojo galimybe turėti vertėją ir nepasirūpino, kad vertėjas dalyvautų. Be to, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas galėjo pareiškėjui pakartotinai pasiūlyti vertėjo paslaugas nėra pagrįsti, teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai buvo informuotas apie pokalbį, jo tvarką, todėl turėjo įvertinti savo gebėjimus kalbėti ir suprasti anglų kalbą. Pareiškėjo argumentai dėl jo anglų kalbos supratimo, nepasitenkinimas dėl to, kad reikėjo nusiimti akinius (nors, teismo vertinimu, tai padaryti pareiškėjo paprašė, nes Migracijos departamento atstovas turėjo nustatyti pareiškėjo tapatybę, be to, į klausimus pareiškėjas galėjo atsakyti ir būdamas be akinių) daugiau yra gynybinė pozicija, siekiant atmesti atsakovo argumentus, jog apklausos metu nebuvo galimybės nustatyti tikrojo pareiškėjo kelionės tikslo, kas beje ir sąlygojo tai, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo tenkintas.
10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, pareiškėjas nepaaiškino apie savo atvykimo į Lietuvą tikslus, o tuo tarpu dokumentuose konkretūs atvykimo tikslai yra nurodyti. Pareiškėjas apklausos metu atvykimo tikslų nenurodė arba dėl to, kad nemokėjo anglų kalbos, arba dėl to, jog kyla nelegalios migracijos grėsmė ir pareiškėjas neketina vykdyti kokios nors veiklos. Teismas pažymi, kad įvertinus į bylą pateiktą apklausos transkripciją ir joje nurodytus pareiškėjo atsakymus, akivaizdu, jog pareiškėjas negalėjo rišliai ir suprantamai paaiškinti apie ketinamą vykdyti projektą. Migracijos departamento atstovas kelis kartus uždavė pareiškėjui klausimus, kuriais bandyta išsiaiškinti tikruosius pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslus, tačiau atsakymų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, teikė su klausimu nesusijusią informaciją ir visa tai buvo įvertinta priimant Sprendimą. Teismo vertinimu, tikėtina, jog pareiškėjas apklausos metu buvo pasiruošęs atsakymus, todėl jam būnant be akinių, atsakymų pateikti negalėjo, o Migracijos departamento atstovui uždavus tokius klausimus, kurių galimai pareiškėjas nesitikėjo, pareiškėjas taip pat negalėjo aiškiai ir nuosekliais atsakyti į tai, kas jo klausiama. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvą tikslo, todėl jo atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
13. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
14. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. W. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.