Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-01 · Administracinė byla Nr. I-11183-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
I-11183-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04685-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija
Pareiškėjas
D. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-11183-580/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04685-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. A. prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2014-12-12 laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau - Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Jam nesudaroma sveikatai tinkama aplinka, kadangi nėra užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, negali tenkinti lytinės aistros. Nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Laiko, kad pažeidžiama jo garbė ir orumas, patyrė psichinių sutrikimų.

Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių TI-K - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus 11 punkte nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954. Šis skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Teisės aktai nenumato, kad gyvenamosiose patalpose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nurodyta, kad reikalinga užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti vidinės ir išorinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai. Nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokių durų įrengimas negali būti numatytas, nes tai trukdytų vykdyti nuolatinė kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje numatyti teisė pasimatyti. Pasimatymų skaičius su giminaičiais ir kitais asmenimis neribojamas, tačiau reikalingas prokuroro ar teismo rašytinis sutikimas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte teigiama, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą atvykusius asmenis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje nurodytas pasimatymų patalpų įrengimas. Suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 cm ir ne aukštesnis kaip 70 cm stalas, kuris vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti suimtąjį nuo fizinio kontakto. Stalo pusėje, kurioje sėdi suimtieji, įrengiamos kabinos, kurios atskiriamos pertvaromis. Kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo įrenginys, pastatoma po taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kitoje stalo pusėje pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių.

Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 patvirtintas Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju, nuteistuoju areštu išankstinio registravimo tvarka, pagal kurią įgyvendinami Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 62 punkto reikalavimai. Norintys pasimatyti asmenys turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba atvykus. Asmenys kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję pasimatymą. Lukiškių TI-K nėra ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje numatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per elektroninių paslaugų portalą bei teismo šaukimu. Nedalyvavimo byloje priežastys nepraneštos, byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala jam buvo padaryta dėl jo privatumo pažeidimo, pasireiškusio netinkamu sanitarinio mazgu įrengimu, negalėjimu tenkinti lytinę aistrą bei ilgalaikių pasimatymų nebuvimu. Į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2014-12-12.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, tačiau mažoje patalpose laikant kelis asmenis tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Atsakovas nurodo, jog atskiros patalpos su sanitariniais įrengimais buvimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Pagal 7.1 punktą asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, tame tarpe ir asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Tai rodo, jog atskirtos sanitarinio mazgo patalpos įrengimas neprieštarauja asmenų nuolatinės stebėsenos vykdymui.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.).

Dėl pasimatymų

Kaip matyti iš pareiškėjo asmens kortelės, į Lukiškių TI-K jis buvo pristatytas 2014-12-12. Pareiškėjas nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-26 nuosprendžiu, nuosprendis įsiteisėjo 2014-09-02; Panevėžio apygardos teismo 2014-06-09 nuosprendžiu, nuosprendis įsiteisėjo 2014-07-01; Panevėžio apygardos teismo 2014-12-03 nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas iki gyvos galvos. LITEKO duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-20. Panevėžio apygardos teismo 2014-12-03 nuosprendžiu D. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Tuo remiantis, daroma išvada, kad D. A. Lukiškių TI-K laikytas kaip suimtasis.

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis nustato, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XI skyrius detalizuoja įstatymo normą. Čia nurodoma, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure rašo prašymą suteikti pasimatymą. Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Kalėjimų departamento direktorius nustato, kaip pasimatymų kambariai turi būti įrengiami. Pasimatymą kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti asmenis, atvykusius į pasimatymą, ir suimtuosius. Pasimatymo metu asmenims, atvykusiems į pasimatymą, ir suimtiesiems draudžiama perduoti vieni kitiems bet kokius daiktus.

Kaip matyti iš cituotų teisės aktų suimtiesiems skiriami pasimatymai iki dviejų valandų, ilgalaikių pasimatymų skyrimas nenumatytas. Pareiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių teismo sprendimu Nr. 42615/06 byloje Tomas Varnas prieš Lietuvą, tačiau šioje byloje nurodytos visiškai skirtingos aplinkybės. Tomas Varnas siekė pasimatymų su žmona, jis kreipėsi dėl pasimatymų skyrimų, atsisakymus skundė Lukiškių TI-K administracijai ir teismams. Byla buvo nagrinėjama teisės į šeimos gyvenimą plotmėje. Tuo tarpu pareiškėjas skunde nenurodė, jog koks nors asmuo būtų norėjęs su juo pasimatyti ilgalaikiame pasimatyme, todėl draudimas jam pasinaudoti ilgalaikiu pasimatymu yra tariama, darant prielaidą, kad gal ir būtų toks asmuo.

Šiuo metu nuosprendis, kuriuo D. A. nuteistas iki gyvos galvos, įsiteisėjo 2015-11-20, todėl jam taikytinas nuteistojo laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos teisinis statusas. Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnis numato, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Vadinasi, pareiškėjas galės būti iki gyvos galvos kameroje laikomas vienas ir visos problemos dėl naudojimosi sanitariniu mazgu bei lytinės aistros tenkinimo bus išspręstos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui pakankama kompensacija yra jo teisės į privatumą pažeidimo konstatavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad netinkamai įrengdama sanitarinį mazgą Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pažeidė D. A. teisę į privatumą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė