Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Berlin Chemie Menarini Baltics“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Nurodo, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Tad, anot Bendrovės, Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo jos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Teigia, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino jos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais ji atitinkamai 2014-2016 m. pateikdama mokesčio deklaracijas realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Tačiau nurodo, kad gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos jai išrašytus Patvirtinimus. O AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko jos patikrinimą ir persiuntė 2018 m. spalio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Teigia, kad 2018 m. lapkričio 14 d. raštu pateikė AAD pastabas ir argumentavo, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau AAD 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 16 869,02 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą (toliau – ir Mokestis). Bendrovės nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Pirmiausia skunde nurodo, kad ji yra įvykdžiusi nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu. Bendrovės teigimu, ji yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Tad mano, kad jai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia (be kita ko) pareiga sumokėti Mokestį. Mano ir tai, kad Sprendimu ji įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, jog jai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Antra, nurodo, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas neįvertinus jos pateiktų pastabų. Teigia, kad jai iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, ar AAD priimdamas Sprendimą atsižvelgė, jei taip, tai į kurias, jos pastabas arba kodėl į jas neatsižvelgė, kadangi Sprendime nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs Įmonės pateiktas 2018-11-14 rašytines pastabas“. Tad Bendrovės nuomone, AAD, priimdamas Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimų – pareigos nurodyti, į kurias pastabas yra atsižvelgta (neatsižvelgta) ir jei į rašytines pastabas nebuvo atsižvelgta, nurodyti motyvuotas priežastis, todėl nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamų individualaus administracinio aktų reikalavimų.

3. Bendrovė pagal teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose alternatyviai prašo sumažinti Bendrovei paskaičiuotą Mokestį.

4. AAD pagal teismo įpareigojimą pateikė rašytinius paaiškinimus.

AAD nurodo, kad remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, atliko perskaičiavimus ir nustatė, kad Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 16 560,16 Eur Mokestį už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl AAD 2018 m. gruodžio 11 d. Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-833 redakcija) (toliau – ir Įrodančių dokumentų išrašymo tvarko aprašas), 56 punktu, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus RAAD, be kita ko, panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus.

Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas.

VAAT 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą.

VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimas buvo apskųstas.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

6.2. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios.

6.3. AAD 2018 m. spalio 16 d. surašė Patikrinimo aktą.

Patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė 2013 - 2015 metais pagal faktinius duomenis išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminiais pripildytos apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir Vilniaus apskrities VMI pateikė Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2015 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Taip pat Bendrovė 2013 - 2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš Organizacijos gavo Patvirtinimus, todėl buvo atleista nuo Mokesčio. Tačiau Patikrinimo akte nurodyta, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 - 2015 metus, tad jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išrašyti Patvirtinimai. Atsižvelgiant į tai, gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti Mokesčio deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti Mokestį. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog Bendrovės iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už 4,873 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, 3,194 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais ir už 0,439 t - 2015 metais nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau Bendrovė iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio deklaracijų už 2013 - 2015 metus. Todėl Patikrinimo akte padaryta išvada, kad vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, mokesčio per 2013 - 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 16 869,02 Eur.

6.4. AAD, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Tad Bendrovei atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Taip pat Sprendime nurodyta, kad gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti Mokesčio deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti Mokestį. O nuo 2018 m. balandžio 20 d. buvo pradėti gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimai. Tačiau Bendrovė iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio deklaracijų už 2013-2015 metus. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu Bendrovei apskaičiuotas Mokestis sudaro 16 869,02 Eur.

6.5. Bendrovė, nesutikdama su AAD Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti.

7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.

8. MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

9. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

11. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

12. PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).

Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

13. Aktualios ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

14. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

15. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.

16. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimai.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju Bendrovei iki 2018 m. balandžio 20 d.). Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Bendrovei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikta nepakeista.

18. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos Bendrovei 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. išduoti patvirtinai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Bendrovė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 ir 2015 m. įvykdyta, nes Bendrovė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą Bendrovė taip pat nepateikė tokių įrodymų.

20. Tačiau, minėta, LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais, t. y. dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio, yra galiojantys.

Pabrėžtina, kad AAD, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko skundžiamu Sprendimu Bendrovei apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė Bendrovei mokėtiną 16 560,16 Eur sumą (buvo 16 869,02 Eur) už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį, t. y. 9 420,44 Eur – už 2013 metus; 6 340,95 Eur – už 2014 metus; 798,77 Eur – už 2015 metus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.

21. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Bendrovė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Priešingai, Bendrovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji teismui negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013 – 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra Organizacijos jai išduoti Patvirtinimai.

Taip pat Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių jos kaltės nebuvimu, tinkamai įvykdymo savo pareigų ir pan., pasisakoma šio teismo sprendimo 24.1 papunktyje.

22. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Bendrovei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad AAD perskaičiavo Bendrovei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 16 560,16 Eur (buvo apskaičiuota 16 869,02 Eur). Jau minėta, kad Bendrovė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. Sprendime patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 16 869,02 Eur) keistina, ją sumažinant iki 16 560,16 Eur.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos pareiškėjos esminius skundo argumentus.

24.1. Pirmiausia, Bendrovė skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamu Sprendimu negalėjo būti taikoma neigiama pasekmė – mokėti Mokestį, nes tai yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB (duomenys neskelbtini), Organizacijos ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Bendrovę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.

Kartu akcentuotina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

24.2. Taip pat atmestini Bendrovės argumentai dėl jai paskirtos sankcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu Sprendimu Bendrovei nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos (išskyrus šioje byloje nustatytą atitinkamą procentą už 2013 m.), Bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Kadangi Bendrovė gera valia pati to nepadarė, tad skundžiamame Sprendime apskaičiuotas Mokestis Bendrovei, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

24.3. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Bendrovės skundo argumentus, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025 m. liepos 2 d. nutartimi iš esmės Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.

24.4. Dar Bendrovė nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas, neįvertinus jos pateiktų pastabų. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2018 m. lapkričio 14 d. Bendrovė AAD pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Pastabose Bendrovė iš esmės nurodė, jog ji tinkamai įvykdė visas pareigas, todėl jai negali kilti neigiama pasekmė – mokėti Mokestį. Taip pat nurodė, jog nėra galutinio sprendimo dėl Patvirtinimų panaikinimo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, AAD nurodė, jog <...> „įvertinęs įmonės pateiktas 2018 m. lapkričio 14 d. rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus (pateiktos tik pastabos) nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, <...>“. Taigi, teisėjų kolegija pritaria Bendrovei, kad AAD Sprendime iš esmės nepateikė argumentų į jos pastabas, o tik formaliai nurodė, jog Bendrovės pastabas įvertino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra esminis Sprendimo trūkumas, dėl kurio būtų galima panaikinti visą skundžiamą Sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. (išskyrus šioje byloje nustatytą 3,1592 proc. atliekų kiekį už 2013 m.) negali, tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Būtent dėl šios priežasties ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Aplinkybė, jog AAD Sprendime pateikė netinkama atsakymą į Bendrovės pastabas dėl Patikrinimo akto, vertintina kaip formali aplinkybė, nesudaranti pagrindo panaikinti visą skundžiamą Sprendimą.

25. Apibendrinant, konstatuotina, jog Bendrovės skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).

26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, t. y. ir sprendimas priimtas pareiškėjos naudai tik iš dalies. Tai reiškia, kad ir pareiškėja turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkinto reikalavimo dalį, jo apimtį (skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo priskaičiuotas mokėtinas Mokestis 16 869,02 Eur sumoje, o šiuo teismo sprendimu šis Mokestis pareiškėjai sumažintas iki 16 560,16 Eur), laikytina, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik 1,83 proc. apimtyje. Todėl pareiškėja turi teisę tik į 1,83 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėja patyrė 627,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir racionalios, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, Bendrovė patyrė iš viso 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos patenkinto skundo dalį, jo apimtį, pareiškėjai iš viso priteistina 11,90 Eur (650 Eur x 1,83 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Berlin Chemie Menarini Baltics“ skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Berlin Chemie Menarini Baltics“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 16 869,02 Eur mokesčio sumą iki 16 560,16 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir 16 ct) sumos.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Berlin Chemie Menarini Baltics“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 11,90 Eur (vienuolika eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.