Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovės T. B. prašymu nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-88-368/2022 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovės T. B. prašymas nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-88-368/2022 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas negalės objektyviai išnagrinėti jos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų apeliacinių skundų dėl Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, nes jis gali būti saistomas savo ankstesnių sprendimų, priimtų nagrinėjant tų pačių šalių ginčus, iš dalies susijusius su tais pačiais teisiniais santykiais. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino ieškovės teisių pažeidimą ir jos skundžiamų administracinių aktų neatitiktį teisės aktuose keliamiems reikalavimams, tačiau atmetė ieškinį dėl to, kad rėmėsi būtent Šiaulių apygardos teismo kitose bylose padarytomis išvadomis. Ieškovės manymu, šiuo atveju egzistuoja tikimybė, kad Šiaulių apygardos teismas taip pat gali pritarti tiems patiems argumentams, kuriais anksčiau buvo grindžiami šio teismo sprendimai ir kurie, ieškovės vertinimu, šioje byloje galėtų būti paneigti kaip nepagrįsti.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus.

5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė prašo nušalinti visą Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos, pradėtos pagal jos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, nagrinėjimo. Tokį savo prašymą ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad Šiaulių apygardos teisme jau buvo nagrinėjamos kitos su nagrinėjama byla susijusios civilinės bylos, o tai ieškovei kelia abejonių dėl to, ar Šiaulių apygardos teismo teisėjai galės objektyviai, be išankstinio nusistatymo išnagrinėti jos šioje byloje pareikštus reikalavimus. Vis dėlto pažymėtina, kad ieškovė nepateikė savo prašyme jokių duomenų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjai stokoja nešališkumo ieškovės atžvilgiu, turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, o vien tik aplinkybės, kad Šiaulių apygardos teisme jau buvo išnagrinėtos kitos bylos, kuriose dalyvavo tos pačios šalys ar buvo vertinamos tam tikros nagrinėjamai bylai reikšmės galinčios turėti aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų pagrindu inicijuota byla negalėtų būti tinkamai ir objektyviai išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Todėl ieškovės prašymas nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-88-368/2022 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

7. Kita vertus, ieškovei išaiškintina, kad ta aplinkybė, jog jos prašymas nušalinti nuo bylos nagrinėjimo visą Šiaulių apygardos teismą nėra patenkintas, neužkerta jai kelio kelti klausimo dėl konkrečių bylą paskirtų nagrinėti teisėjų galimybės išnagrinėti šį ginčą. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovė manytų, kad konkretus bylą nagrinėti paskirtas teisėjas, kuris dalyvavo nagrinėjant ir kitą su nagrinėjama byla susijusį ginčą, dėl šios priežasties nėra objektyvus ir nešališkas, ji, vadovaudamasi CPK nuostatomis, gali reikšti nušalinimą ne visam Šiaulių apygardos teismui, bet šiam konkrečiam teisėjui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkini ieškovės T. B. prašymo nušalinti Šiaulių apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-88-368/2022 nagrinėjimo.