- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- A8.-1676-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01133-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Žavinta Jurgelėnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Keleivė J. S. 2019 m. vasario 13 d. atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK1409 18.00 val. ir apie 18.30 val. Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelias 2, su savimi gabeno 1232,08 eurų vertės prekes (drabužius (sportinius kostiumus, apatinį trikotažą, leginsus), dezodorantus, tualetinį vandenį), kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Minėtais veiksmais padarė ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. kaltės, padarius minėtą administracinį nusižengimą, nepripažino. Paaiškino, kad ji atskrido administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną iš Stambulo. Lėktuvas vėlavo, todėl ji turėjo skubėti į autobusą, vykstantį link Daugpilio, kuris turėjo greitai išvykti. Ji skubėjo, paėmė lagaminą ir nuėjo link žaliojo išėjimo. Kai ten žengė, ten buvę pareigūnai paklausė, kas jos bagaže, paklausė ar galima atidaryti bagažą, nuėjo į apžiūros kambarį. Kai nuėjo į apžiūros kambarį, atėjo dar du pareigūnai ir liepė parodyti, kas yra lagamine, jie apžiūrėjo lagaminą, kur gulėjo kostiumai, dezodorantai, kiti daiktai (dezodorantus jai padovanojo turkai, kai pirko kostiumus). Muitininkai jai paaiškino, kad šiuos daiktus reikia deklaruoti. Ji nesuprato kodėl, kadangi turėjo čekius ir tai buvo asmeniniai daiktai. Jai buvo paaiškinta, kad ji praėjo žaliuoju kanalu, nors turėjo eiti raudonuoju ir deklaruoti vežamus daiktus. Pripažino, kad nustatytas vežamų daiktų kiekis buvo teisingas. Pažymėjo, kad visus daiktus įsigijo Stambule sau ir savo šeimai. Paaiškino, jog 30 sportinių kostiumų įsigijo, nes kaina buvo gera, 6 kostiumus XL dydžio nusipirko sau, nes žinojo, kad daugiau ten nevyks, dar du kostiumus pirko sūnui, vyrui, kitus daiktus pirko sesers vaikams, kitiems artimiesiems. Paaiškino, kad giminės prašė nupirkti jiems daiktų, jie skambinosi, naudodamiesi internetinių pokalbių programėlėmis, ir jiems pasakojo ką galima nupirkti Turkijoje. Apatinį trikotažą irgi pirko artimiesiems, nes ten gera tekstilė. Pažymėjo, kad daiktų apžiūros metu buvo paimtas ir laikrodis. Nurodė, kad ji yra baigusi Rygos informacinių sistemų ir vadybos aukštąją mokyklą, dirba inžiniere Latvijoje, įmonėje vykdančia veiklą dėl dyzelinio kuro. Komercine veikla ji neužsiima, t. y. daiktais, kuriuos atsivežė, ji neprekiauja, daiktus įvežė asmeninėms reikmėms po atostogų Turkijoje, kurioje buvo 6 dienas. Papildomai nurodė, kad bagaže buvo tamprės (leginsai) kaip odiniai ir gyvatės rašto S ir M brolio žmonai ir seseriai, rankinėje buvęs moteriškas laikrodis sau buvo pirktas (įdėtas dėžutėje). Protokole nurodytus kvepalus (2 buteliukus) ji pirko sau Stambulo duty free parduotuvėje, bet nepaėmė čekio. Pažymėjo, kad jie buvo visi išpakuoti, nes ji jau jais bandė kvepintis. Pažymėjo, kad muitinės pareigūnai dėl jai nežinomų priežasčių paėmė ne visus naujus daiktus, kadangi jos rankinėje buvo ne tik kvepalai, tačiau ir nauja pirkta kosmetika, akiniai nuo saulės. Pažymėjo, kad ji visus daiktus pirko sau ir net nepagalvojo, kad juos reikia deklaruoti.
Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. savo kaltės, padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat nepripažino. J. S. byloje esančiame paaiškinime nurodė, kad ji atskrido iš Stambulo į Vilnių, vežė asmeninius daiktus ir dovanas asmeniniam naudojimui sau ir savo šeimai, sportinius kostiumus, apatinius baltinius ir leginsus, dezodorantus. Daiktai pirkti Turkijoje, nupirko kaip dovaną šeimai, draugams bei giminaičiams. Kai atskrido ir nuėjo pasiimti bagažo iš linijos Nr. 4, pasiėmė bagažą ir nuėjo žalia linija ir ten ją sustabdė muitinės tarnybos inspektorė bagažo patikrinimui. Jos kartu su inspektore patikrino bagažą ir inspektorė jos paklausė, ar ji turi prekių, kurias reikia deklaruoti. Ji atsakė, kad pas ją asmeniniai daiktai ir dovanos šeimai. Inspektorė atsakė, kad žaliu kanalu galima eiti su asmeninio naudojimo daiktais. Po to, kai atidarė jos lagaminą ir pamatė jos daiktus, nepaaiškino, kad čia prekės, kurias reikia deklaruoti, o tiesiog pakvietė į kambarį ir pasakė, kad pasiima prekes, be paaiškinimo, nepasakė, kad raudonu kanalu eina žmonės su tikslu deklaruoti, o žaliu – nedeklaruoja. Šito ji nežino ir inspektorė jai nepaaiškino, iš karto pasakė, kad konfiskuos asmeninio naudojimo daiktus. Ji paklausė, kodėl, inspektorė atsakė, kad reikia deklaruoti. Ji pasakė, kad gerai, galima deklaruoti. Daiktai yra asmeninio naudojimo, į tai jai atsakė, kad negalima, be paaiškinimo. Nors ji pateikė čekius, bet jie į tai nesureagavo, o reaguoti pradėjo po to, kai ji pakvietė pamainos viršininką, kuris taip pat nepaaiškino, kodėl iš jos paėmė asmeninio naudojimo daiktus ir dovanas šeimai, surašė protokolą lietuvių kalba, nepateikus dokumentų nei rusų, nei latvių kalbomis. Ji atsisakė pasirašyti protokolą. Jie parašė raštą, kad ji veža kontrabandą, nors tai asmeninio naudojimo daiktai. Tam ji gali pateikti visus čekius, daiktų, pirktų Turkijoje. Iš jos paėmė: 30 vienetų kostiumų, kvepalus, pirktus „Duty Free“, 10 vienetų leginsų, apatinius baltinius, vieną asmeniniam naudojimui pirktą laikrodį, kuris buvo dėžutėje, 10 vienetų dezodorantų, taip pat pirktų asmeniniam naudojimui (b. l. 34).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Vilniaus teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė S. I. parodė, kad J. S. atskrido iš Stambulo, lėktuvas atskrido apie 18 val. Ji paėmė savo bagažą apie 18.30 val. ir buvo sustabdyta, kai ėjo žaliu kanalu, kur nereikia deklaruoti prekių. Prieš patikrą keleivės buvo paklausta, ar ji turi deklaruotinų daiktų, tačiau ji atsakė, kad ne. Tada keleivė buvo pakviesta bagažo apžiūrai, buvo peršviestas bagažas. Atidarius bagažą buvo rastos nedeklaruotos prekės, nurodytos akte, rankiniame bagaže buvo rastas laikrodis. Apie tai, kad rankiniame bagaže buvo ir akiniai, ji neprisimena, tačiau buvo žiūrima keleivio naudai – jei pasirodė naudoti, tai juos paliko. Tas pats pasakytina ir apie kosmetiką – negalėjo nustatyti, ji naudota ar ne, todėl žiūrėjo keleivio naudai. Pažymėjo, kad keleivė turėjo pakankamai laiko deklaruoti prekėms, bet to nepadarė. Kai buvo paprašyta pateikti prekių vertę pagrindžiančius dokumentus, ji pateikė 3 kvitus, todėl prekės buvo įvertintos pagal nustatytą tvarką, kadangi jie nedeklaruoti. Liudytoja patvirtino sąrašą sulaikytų drabužių, nurodė, kad buvo fotografuojama. Paaiškino, kad drabužiai vertinami vienetais, o kvepalais kilogramais (pagal PREMI duomenų bazę). Kvepalų buvo 2 vnt., jie buvo nenaudoti, nors plėvelės ant dėžučių nebuvo, dezodorantų buvo 10, bet jie taip pat vertinami pagal svorį. Paaiškino, kad nors ant sulaikytų daiktų etikečių matėsi kainos, tačiau kainos, siekiant nustatyti daiktų vertę, buvo imamos daug mažesnės žmogaus naudai. Taip pat paaiškino, kad yra sulaikomi visi nauji daiktai, todėl buvo sulaikytas ir laikrodis. Pažymėjo, kad apskritai visos prekės, viskas, kas turėjo būti deklaruota, mokėti mokesčiai, viskas buvo sulaikyta, kas buvo J. S. bagaže, jos buvo dėl kiekvieno daikto teiraujamasi, naujas daiktas, ar ne. Nors daiktų apžiūros metu keleivė sakė, kad veža kad kažką sau, kažką draugams, bet jiems pirmiausia „užkliuvo“ 30 vienodų sportinių kostiumų. Jie neneigia, kad daiktai galėjo būti pirkti sau, tačiau tokias prekes irgi būtina deklaruoti ir sumokėti mokesčius, asmuo turi kreiptis ir deklaruoti. Tai, kad daiktų prašė atvežti draugai, nes Turkijoje pigiau – jie tikėjo ir vertino pagal tos šalies kainas, nes tai nėra originalūs daiktai. Šiuo atveju, jei ji būtų prekes deklaravusi, daiktai būtų sulaikyti dėl kitos priežasties. Papildomai paaiškino apie sulaikytą apatinį trikotažą – pakuotės buvo po kelis vienetus, buvo komplektai iš kelių dalių, vyriškos buvo 36 kelnaitės, dydžiai skirtingi, bet pačios prekės vienodos.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. yra jo duktė. Jis žino, kad ji tuo metu buvo Turkijoje, atostogavo. Skrido iš Vilniaus ir ten grįžo. Ji vežė daiktus sau ir savo giminėms bei pažįstamiems. Pažymėjo, kad ji neužsiima prekyba, neturi prekybos taškų, visus daiktus ji vežė sau, giminėms ir artimiems. Nurodė, kad ji susiskambindavo ir klausdavo, kam ką vežti. Pats prašė, bet nedaug ko - atrodo apatinį trikotažą jam vežė, bet kiekio neprisimena. Kitiems asmenims reikėjo ir kosmetikos ir sportinių kostiumų. Kai duktė buvo Turkijoje, jie kontaktavo, skambinosi, derinosi dėl daiktų atvežimo. Girdėjo, kaip ji bendravo su žmona. Žino, kad buvo vežami kūno dezodorantai, žmona prašė sportinių kostiumų. Be žmonos J. S. dar vežė prekes broliui, jo žmonai, dar yra draugei. Paaiškino, kad J. S. dirba įmonėje Latvijoje, jos alga apie 700 Eur, tokia alga yra pakankama, prekyba ji neužsiima. Tokį kiekį daiktų J. S. vežė pirmą kartą, tiesiog jos paprašė draugai, giminės, todėl ji ir pasielgė taip.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. G. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. yra jos duktė. Ji parodė, kad žino, jog duktė važiavo į Turkiją. Ten būdama skambindavo per Skype, Viber programą ir klausė, ko jiems reikia atvežti, parodydavo prekes. Ji pasakė atvežti vyriškus dezodorantus, kvepalų, vyrišką ir moterišką trikotažą, iš esmės prašė vežti viską, ką pamatys. Sau ji prašė atvežti sportinį kostiumą, tuniką, apatinį trikotažą, pėdkelnes, striukę, leginsus. Ką ji pamatė, tą nupirko. Žinojo apie kvepalus, tačiau nežinojo, kokius konkrečiai jai nupirks. Pažymėjo, kad duktė dirba įmonėje Latvijoje, atlyginimas pakankamas – 700-800 Eur, duktė niekada neužsiėmė prekyba. Tai pirmas kartas, kad duktė atvežtų tiek daiktų. Būtent šį kartą tiek daiktų, nes daug giminių, tetų ir kiekvienam kažkam kažko reikėjo. Kam vežė laikrodį, nežino, bet neatsisakytų, jeigu padovanotų jai, o kvepalai ir dezodorantai jai buvo skirti. Su kuo dar J. S. derino daiktų atvežimą, ji negirdėjo, kai vykdavo pokalbis, šalia būdavo tik savi.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta T. C. parodė, kad jos su J. S. yra draugės. Kai J. S. buvo Turkijoje, jos skambinosi per Viber programą, ji žinojo, kad ten pigios prekės, todėl prašė atvežti daiktų jai ir jos paauglei dukrai, vyrui sportinius kostiumus (s, m, l dydžio). Kai J. S. buvo Turkijoje, jos betarpiškai bendravo, kalbėjo ko reikia, kokias prekes išrinkti. Prašė atvežti apatinio trikotažo jai, vyrui, vyriškų porą sportinių kostiumų ir moteriškų, dukrai sportinį komplektą. Draugė sakė, kad ji daiktus turi atvežti ir kitiems, tėvams, pažįstami prašė. Ką ji veš kitiems, ji nežino, to neaptarėm. Tai buvo pirmas kartas, kai ji prašė atvežti kažką, nes ji pirmą kartą važiavo į Turkiją. Žino, kokie daiktai buvo konfiskuoti, tai, ką ji prašė atvežti, irgi buvo konfiskuota. J. S., be kita ko, žadėjo atvežti ir dovanų kovo 8 d. proga, vežė dezodorantus, jai vežė leginsus, Pažymėjo, kad J. S. prekyba anksčiau neužsiėmė ir dabar neužsiima, jos geras atlyginimas, ji seniai dirba ir jos darbas stabilus.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. yra jo sesuo. Paaiškino, kad ji važiavo poilsiauti į Stambulą, grįžo ir štai tokios aplinkybės - atėmė jos asmeninius daiktus, kurių jie prašė, kad atvežtų. Sesuo pirmą kartą vyko į Turkiją, tai buvo turistinė kelionė. Jis, jo žmona N F. ir vaikas prašė apatinio trikotažo, sportinių kostiumų, dezodorantų. Jie kontaktavo telefonu, kai sesuo buvo kelionėje, sakė kokio dydžio, kokių daiktų reikia atvežti. Žinojo, kad prašė ir kiti draugai, giminaičiai atvežti daiktų. Kai sesuo buvo Turkijoje, ji sakė, kiek kas kainuoja ir jie su žmona prašė atvežti. Pažymėjo, kad sesuo dirba užsienio įmonėje Latvijos teritorijoje, jos atlyginimas yra tik iš darbo, ji daugiau niekuo neužsiima, alga priklauso nuo premijos 800-1100 eurų, sesuo prekyba neužsiima. Ji pirmą kartą atvežė daiktų.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. K. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. yra jo trečios eilės pusseserė. Nurodė, kad ji vyko atostogauti į Turkiją ir pasiūlė atvežti kokių nors daiktų. Jie kontaktavo internetu, jai būnant Turkijoje. Jis paprašė atvežti apatinio trikotažo, dezodorantų, kelis sportinius kostiumus, nurodydamas jų dydžius, o dėl pačių daiktų pasitikėjo jos skoniu. Jis žino, kad J. S. dirba naftos bazėje, ji neprekiauja jokiais daiktais, nes nėra būtinumo, jos pakankamai geras atlyginimas. Tai buvo pirmas kartas, kai jis prašė jam kažką atvežti, žino, kad ji ir broliui vežė daiktus, draugei, giminaičiams.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad keleivė J. S. 2019 m. vasario 13 d. atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK1409 18.00 val., su savimi gabeno prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. Keleivė ėjo žaliu kanalu, tokiu būdu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų, prekių neturi ir 18.30 val. buvo sustabdyta prie išėjimo durų C salėje bei pakviesta į muitinės patikrą. Prieš bagažo patikrinimą keleivės buvo paklausta, ar neturi deklaruojamų daiktų ir kas yra bagaže. Keleivė atsakė, kad deklaruojamų daiktų neturi, o bagaže – asmeniniai daiktai. Detalaus patikrinimo metu registruotuose bagažuose buvo rastos nedeklaruotos prekės: drabužiai (30 NAR. kostiumų, apatinis trikotažas, leginsai), dezodorantai, tualetinis vanduo, kurių bendra vertė 1232,08 eurų. Prekės įvertintos pagal muitinės teisės aktus.
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės, Vilniaus oro uosto posto Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti daiktai: 30 vienetų sportinių kostiumų iš medvilnės, kurių vieno vieneto kaina yra 30,04 eurų vertės, iš viso už 901,20 eurų, 10 vienetų moteriškų kelnių iš sintetikos (leginsų), kurių vieno vieneto kaina yra 1,99 eurų, iš viso už 19,90 eurų, vienas moteriškas rankinis laikrodis, kurio kaina yra 37,66 eurų, 0,52 kg tualetinio vandens, kurio vieno kilogramo kaina yra 21,64 eurų, iš viso už 11,25 eurų, 19 vienetų moteriškų kelnaičių iš medvilnės, kurių vieno vieneto kaina yra 5,11 eurų, iš viso už 97,09 eurų, 36 vienetai vyriškų apatinių kelnaičių, kurių vieno vieneto kaina yra 4,19 eurų, iš viso už 150,84 eurų, 1,4 kg kūno dezodorantų, kurių vieno kilogramo kaina 10,1 eurų, iš viso už 14,14 eurų (b. l. 3).
Byloje esančioje lėktuvo bilieto kopijoje nurodyta: keleivė – J. S., skrydžio kryptis – Stambulas-Vilnius, skrydžio data – vasario 13 d. (b. l. 17).
Iš byloje esančių 2019 m. vasario 13 d. duomenų muitinei vertei nustatyti (PREMI duomenų bazė) matyti, kad buvo įvertinti daiktai, nurodyti Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių drabužių etikečių kopijų matyti drabužių kainos eurais (b. l. 21-23).
Į bylą pateiktos sąskaitos bei jų vertimai į lietuvių kalbą, iš kurių matyti, jog už įgyjamus daiktus sumokėta 2400 Turkijos lirų ir 680 Turkijos lirų (viso – 3080 Turkijos lirų) (b. l. 37-40).
Į bylą pateikta 2019 m. kovo 11 d. pažyma, iš kurios matyti, kad J. S. nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki šiol dirba UB „Zapad-Transneftprodukt“ atstovybėje Latvijos Respublikoje naftos produktų apskaitos inžiniere (b. l. 59).
Latvijos Valstybinio socialinio draudimo agentūros pažyma bei jos vertimas į lietuvių kalbą patvirtina J. S. darbo užmokesčio dydį (b. l. 62-64).
ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, t. y. prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šių veiksmų atlikimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Šiame straipsnyje nurodytų prekių, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (ANK 208 str. 5 d.). Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad protokole nurodytu laiku J. S. atskrido į Lietuvos Respubliką iš Turkijos savo bagaže turėdama 2019 m. vasario 13 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytus daiktus. Byloje kilo ginčas dėl to, ar J. S. iš Turkijos (trečiosios valstybės) į Lietuvos Respubliką (ES valstybę) įvežtas prekes turėjo pateikti muitinės kontrolei. Atsakant į minėtą klausimą, akcentuotina 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio, kurio pavadinimas „Prekių pateikimas muitinei“ 1 dalies a punkto nuostata, pagal kurią į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai yra bendro pobūdžio nuostata, nustatanti asmens, įvežusio į Europos Sąjungą prekes, pareigą pateikti jas muitinei. Nustatant, ar nagrinėjamu atveju J. S. turėjo tokią pareigą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios nustato keleivių asmeniniame bagaže atgabenamų iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų į Lietuvos Respublikos teritoriją prekių apmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir importo PVM) ir akcizais atvejus ir tvarką (Taisyklių 1 p.). Būtinybė atsižvelgti į Taisykles nulemia tai, kad minėta Sąjungos muitinės kodekso nuostata nėra savitikslė, t. y. joje įtvirtinta pareiga turėtų būti aiškinama mokėtinų importo PVM ir akcizų kontekste. Taigi, nustatant, ar J. S. turėjo pareigą pateikti muitinės patikrinimui jos vežamas prekes, būtina išsiaiškinti, ar šios prekės, vadovaujantis Taisyklėmis, yra neapmokestinamos importo PVM ir akcizais.
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos (nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais). Taisyklių 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 430 eurų, kai asmuo atvyksta oro arba jūrų transportu (išskyrus šių taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, t. y. transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai) (6.2 punktas).
Taigi siekiant nustatyti, ar J. S. turėjo pareigą pateikti muitinės patikrinimui jos vežamas prekes, būtina išsiaiškinti, ar jos iš Turkijos (trečiosios valstybės) į Lietuvos Respublikos teritoriją oro transportu asmeniniame bagaže įvežtos prekės buvo gabenamos asmeniniais tikslais ir ar tokių prekių vertė neviršija 430 Eur.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamos J. S. parodymų, ji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos asmeniniame bagaže buvę daiktai yra asmeninės paskirties, vežami kaip dovanos ar daiktai, pirkti šeimos nariams jų prašymu. Siekdama pagrįsti įgytų daiktų vertę, ji teismui pateikė dvi sąskaitas, iš kurių matyti įgyjamų daiktų bendra kaina – 3080 Turkijos lirų (2400 + 680).
Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiama J. S., kad jos įvežamos prekės (daiktai) buvo vežami asmeniniais, o ne komerciniais tikslais. Tokius jos poziciją patvirtina teisme liudytojais apklaustų jos tėvų A. G., L. G., brolio D. G., giminaičio E. K. ir draugės T. C. parodymai, kurie nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kad jie, J. S. atostogaujant Turkijoje, su ja bendravo telefonu, taip pat per internetinių pokalbių programas, prašė J. S. jiems atvežti iš Turkijos daiktų – sportinių kostiumų, tamprių, vyriško ir moteriško apatinio trikotažo, kvepalų, jie nurodė atvežtinų daiktų kiekius, dydžius, jiems taip pat buvo vežamos ir dovanos. Be to, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, jie patvirtino, kad komercine veikla J. S. neužsiima, ji dirba tarptautinėje įmonėje, kuri užsiima naftos produktais, gauna pakankamą atlyginimą, jokios kitokios veiklos, kuri galėtų būti susijusi su Lietuvos Respublikoje sulaikytų daiktų prekyba, J. S. nevykdo. Aplinkybę, kad J. S. nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki šiol dirba UB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybėje Latvijos Respublikoje naftos produktų apskaitos inžiniere patvirtina į bylą pateikta pažyma (b. l. 59), jos darbo užmokesčio dydį patvirtina Latvijos Valstybinio socialinio draudimo agentūros pažyma (b. l. 63-64).
Kaip minėta, nustačius, kad daiktai vežami ne komerciniais, o asmeniniais tikslais, tam, kad tokių daiktų nereikėtų deklaruoti, jų vertė negali būti didesnė, kaip 430 Eur. Sprendžiant dėl J. S. įvežtų daiktų vertės, teismas pažymi, kad pagal jos pačios teismui pateiktas sąskaitas dalies įgytų prekių neįmanoma nustatyti, kadangi vertime į lietuvių kalbą padarytas įrašas, jog neįmanoma įskaityti sąskaitoje esančio įrašo (prie šio įrašo esantis prekių kiekis – 39 vnt. po 7,6 Turkijos liras, kuris nesutampa su jokiu šioje byloje užfiksuotų įvežtų daiktų kiekiu), kitoje sąskaitoje faktūroje esantys įrašai nepatvirtina, kokia konkrečiai prekė buvo parduota už joje nurodytą kainą, išskyrus tampres, kadangi toliau esantys įrašai nurodo ne prekės rūšį, o prekės ženklo pavadinimą. Be to, kaip matyti iš pačios J. S. parodymų, ji ne visų prekių pirkimo įsigijimo dokumentus turėjo – neturėjo kvepalų kainą pagrindžiančių dokumentų, o dezodorantus ji gavo iš Turkijos prekeivių dovanų (nors liudytojų teigimu, būtent jie prašė jiems prašė atvežti dezodorantų). Dėl to teismas sprendžia, kad pagal J. S. teismui pateiktas sąskaitas, nėra galimybės pilnai identifikuoti konkrečių prekių ir jų kainos. Nežiūrint to, net jeigu būtų vertinama teismui pateiktose sąskaitose nurodyta bendra prekių vertė, t. y. 3080 Turkijos lirų suma, kaip pagrindžianti įvežtų prekių vertę, ši suma viršytų anksčiau minėtą Taisyklėse įtvirtintą asmeniniame bagaže asmeniniais tikslais gabenamų prekių vertę, t. y. 430 Eur. Tokia išvada darytina remiantis viešai skelbiama Lietuvos banko informacija apie Europos Centrinio banko valiutų santykį iš kurio matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. (sąskaitos faktūros data) Turkijos liros ir euro santykis buvo 5,9488. Tai reiškia, kad 3080 Turkijos lirų prilyginama 517,75 Eur.
Visgi nustatant J. S. įvežtų prekių (daiktų) vertę, teismas atsižvelgia į liudytoja apklaustos S. I. parodymus, kuri paaiškino, kad sulaikius J. S. prekes, nors ant prekių nugarėlių ir matėsi prekių kainos eurais, prekių vertė buvo nustatoma žmogui palankesne linkme pagal PREMI duomenų bazę, buvo tikrinami visi nauji daiktai, kurių naujumas nekėlė abejonių, be to, ir pačios keleivės buvo tikslinamasi, ar tikrinami daiktai yra nauji. Iš byloje esančių 2019 m. vasario 13 d. duomenų muitinei vertei nustatyti (PREMI duomenų bazė) matyti, kad buvo įvertinti daiktai, nurodyti Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole, bendra daiktų vertė – 1232,08 Eur. Taigi esant nustatytai tokiai daiktų vertei, J. S. atvykdama oro transportu iš Turkijos į Lietuvos Respublikos teritoriją turėjo pareigą pateikti muitinės patikrinimui jos vežamas prekes. Šios pareigos jį akivaizdžiai neįvykdė. Kaip matyti iš J. S. pozicijos, kurios ji laikėsi tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, ji daiktų nedeklaravo sąmoningai, kadangi laikėsi nuomonės, jog daiktai įvežami asmeninėms reikmėms. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. teisme patvirtino protokole nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną ji ėjo žaliu kanalu, buvo sustabdyta muitinės pareigūnų, jos buvo paklausta, ar ji neturi deklaruojamų daiktų ir kas yra bagaže, ji teigė, kad bagaže esantys daiktai yra asmeniniai (sutiko su protokole nurodytais daiktų kiekiais), teigė, kad deklaruojamų daiktų neturi. Taigi ji suvokė vežamų daiktų kiekį, sąmoningai pasirinko daiktų nedeklaruoti, nors jai tokia galimybė buvo sudaryta. Tai, kad J. S. laikėsi nuostatos, jog visi įvežami daiktai yra skirti asmeninėms reikmėms, šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi, kaip minėta net asmeninėms reikmėms įvežamos prekės turi būti pagal teisės aktais nustatytą tvarką deklaruojami, jeigu jų vertė yra didesnė, negu 430 Eurų. Šiuo gi atveju bendra J. S. asmeninėms reikmėms įvežamų daiktų vertė – 1232,08 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad įstatymų nežinojimas asmens nuo atsakomybės neatleidžia.
Teismas, įvertinęs ankščiau nurodytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad J. S. kaltė, padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtinta byloje esančiais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindo spręsti, kad J. S. gabeno prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo: 30 vienetų sportinių kostiumų iš medvilnės, kurių vieno vieneto kaina yra 30,04 eurų vertės, iš viso už 901,20 eurų, 10 vienetų moteriškų kelnių iš sintetikos (leginsų), kurių vieno vieneto kaina yra 1,99 eurų, iš viso už 19,90 eurų, vieną moterišką rankinį laikrodį, kurio kaina yra 37,66 eurų, 0,52 kg tualetinio vandens, kurio vieno kilogramo kaina yra 21,64 eurų, iš viso už 11,25 eurų, 19 vienetų moteriškų kelnaičių iš medvilnės, kurių vieno vieneto kaina yra 5,11 eurų, iš viso už 97,09 eurų, 36 vienetai vyriškų apatinių kelnaičių, kurių vieno vieneto kaina yra 4,19 eurų, iš viso už 150,84 eurų, 1,4 kg kūno dezodorantų, kurių vieno kilogramo kaina 10,1 eurų, iš viso už 14,14 eurų, taigi iš viso prekių už 1232,08 eurų, t. y. gabeno privalomas muitinei pateikti prekes, kurių vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), į tai, kad nenustatyta J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebausta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, dirbanti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą, numatytą įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – baudą, nustatant minimalų jos dydį. J. S. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nenustatyta.
ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, J. S. skiriamas ir prekių – 30 vienetų sportinių kostiumų, 10 vienetų moteriškų kelnių, vieno moteriško rankinio laikrodžio, 0,52 kg tualetinio vandens, 19 vienetų moteriškų kelnaičių, 36 vienetų vyriškų apatinių kelnaičių, 1,4 kg kūno dezodorantų – konfiskavimas.
Teismas pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. administracinio nusižengimo protokole yra pažymėjusi, kad protokolą gavo, tačiau atsisako pasirašyti, kadangi muitinės tarnyba nepateikė protokolo rusų ir latvių kalbomis, o paaiškino rusų kalba, tačiau administracinio nusižengimo protokole esantis pareigūno įrašas patvirtina, kad pati administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. atsisakė vertėjo paslaugų, tokią aplinkybę ji patvirtino ir teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
J. S., gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1820 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt eurų) baudą su prekių, nurodytų 2019 m. vasario 13 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (ROIK: 19097578850) konfiskavimu.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19097578850.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.