Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolega, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro atstovui Algirdui Adomui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimo Nr. 3R-25 ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro 2014-12-22 rašto Nr. 55R-52, ta apimtimi, kuria atsakoma į 2014-10-29 prašymo trečiąjį klausimą teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo LGGRTC pateikti prašymo trečiajame klausime nurodytą informaciją tiksliai atsakant į pateiktą klausimą: pateikti duomenis palyginus 2012 m. sąrašą su aktualiu statusus turinčių asmenų sąrašą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-10-29 prašymu kreipėsi į LGGRTC direktorę prašydamas atsakyti į keturis klausimus. Atsakovas atsakymą pateikė 2014-12-22 raštu Nr. 55R-52, kuriuo, pareiškėjo teigimu, atsakyta buvo tik į tris klausimus (1, 2 ir 4). Į trečią pareiškėjo klausimą: „Koks skaičius asmenų, esančių LGGRTC sudarytame naujajame asmenų, dalyvavusių žudant žydų tautybės Lietuvos gyventojus, sąraše, turi kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio statusą“ atsakovas atsakė, jog duomenų apie asmenis turinčius kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinius statusus ir dalyvavusius žudant žydų tautybės Lietuvos gyventojus neturime, arba kol kas neturime. Pareiškėjo toks atsakovo atsakymas netenkino, nes, pareiškėjo teigimu, jam yra žinoma, kad LGGRTC turi ne tik sąrašą su asmenų dalyvavusių žydų genocide pavardėmis, tačiau ir kitą sąrašą, kuriems (iš pirmame sąraše esančių) LGGRTC direktoriaus įsakymu yra suteikti kario savanorio arba laisvės kovų dalyvio statusai. Tokiu atveju įvertinęs, kad atsakovas nepateikė išsamios ir pareiškėjo užduoto klausimo turinį atitinkančios informacijos, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti LGGRTC pateikti 2014-10-29 prašymo trečiajame klausime nurodytą informaciją.

Komisija 2015-01-13 sprendimu Nr. 3R-523(AG-449/02-2014) pareiškėjo skundą atmetė įvertinusi, jog Komisijos posėdžio metu LGGRTC atstovas pareiškėjui pateikė jo prašomą informaciją. Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, laikydamas, kad atsakovo atstovo informacija nėra tiksli, be to, jis suprato, kad bus pateikta ir oficiali informacija raštu, su skundu kreipėsi į teismą.

Žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 2 dalyje. Asmens teisė gauti informaciją taip pat yra nustatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. <...>. Nacionalinėje teisėje asmens teisė gauti informaciją yra reglamentuota Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (redakcija galiojanti nuo 2014-07-01), kurio 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Šio įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų teiktinų asmeniui taip pat yra viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad asmens prašymas suteikti informaciją nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatyme, o pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šią išvadą patvirtina taisyklių 5 punkte įtvirtinta administracinės paslaugos sąvoka, kurioje prašymas apibūdintas, kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), <...> nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją <...>. Tuo tarpu atsakymas tai atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 6 p., teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Atsakymas parengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį (Taisyklių 41 p.). Taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi iš esmės dėl informacijos, susijusios su žydų tautybės Lietuvos gyventojus žudžiusius asmenis ir jiems suteiktus statusus pateikimo. Pareiškėjo teigimu, jam yra žinoma apie tai, kad LGGRTC žinioje yra ne tik asmenų, kaltinamų dalyvavus žydų tautybės asmenų genocide, sąrašas, tačiau taip pat ir kitas sąrašas, kuriame yra sąrašas asmenų, dalyvavusių žydų tautybės asmenų genocide, tačiau kurie yra pagerbti Lietuvoje kaip pasipriešinimo okupacijai dalyviai. Pareiškėjas gana plačiai dėsto jo turimos informacijos ištakas, pateikdamas ir istorinius faktus, pareiškėjo teigimu leidžiančius daryti prielaidas (išvadas), kad tokia informacija atsakovas disponuoja, tačiau dėl neobjektyvių priežasčių pateikti atsisako. Tokį valstybės institucijos atsisakymą pateikti informaciją pareiškėjas vertina kaip neteisėtą.

Vertinant LGGRTC atsakymą į pareiškėjo prašymą atsakyti į keturis klausimus nustatyta, jog atsakovas atsakė į visus keturis pareiškėjo užduotus klausimus (neatsakytų klausimų nėra). Tuo tarpu pareiškėjo, kaip teigiama skunde ir teismo posėdžio metu, netenkina neigiamas atsakovo atsakymas į trečiąjį klausimą, kuriuo atsakovas nurodė, jog prašomų pateikti duomenų pateikti negali nes neturi, arba kol kas neturi. Pažymėtina, jog teismas nevertina, jog pareiškėjui skundžiamu atsakovo raštu į trečiąjį klausimą atsakyta nebuvo, pareiškėjui atsakymas į trečią klausimą buvo pateiktas, todėl pareiškėjo skundo trečiasis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atsakyti į trečiąjį klausimą bei reikalavimai dėl sprendimų panaikinimo bus vertinami atsakovo pateikto atsakymo į trečiąjį klausimą argumentų kontekste. Atitinkami tuo pagrindu vertintinas ir skundžiamų sprendimų teisėtumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo A-492-2697/2012). Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar atsakovas iš esmės disponuoja informacija, kurią prašymo trečiuoju klausimu prašo pateikti pareiškėjas.

Atsakovas skundžiamu sprendimu atsakydamas į pareiškėjo užduotą trečiąjį klausimą nurodė, kad „Duomenų apie asmenis turinčius kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinius statusus ir dalyvavusius žudant žydų tautybės Lietuvos gyventojus neturime, arba kol kas neturime“. Iš pateikto atsakymo suprastina, kad institucija neatsisakė pareiškėjui išduoti jo prašomos informacijos (nurodyti konkretaus asmenų skaičiaus), tačiau prašomo nurodyti asmenų, turinčių kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio statusą ir esančių LGGRTC sudarytame sąraše skaičiaus nepateikė, nes tokių duomenų neturi.

Tiek ginčo klausimą nagrinėjant Komisijoje, tiek administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu LGGRTC atstovas taip pat įrodinėjo, jog institucija prašomo pateikti asmenų skaičiaus pateikti negali, nes tokių duomenų neturi. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, tyrimas dėl asmenų dalyvavusių holokauste buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje pateikto lietuvių, kaltinamų dalyvavus žydų tautybės asmenų genocide sąrašo pagrindu. Šiuo metu tyrimas dar nėra baigtas, duomenys nuolat tikslinami, todėl šiuo metu dėl pareiškėjo prašomos pateikti informacijos vienareikšmiškai negali atsakyti kad tokių duomenų nėra, nes ieško ne tik su holokaustu susijusių asmenų, tačiau ir įrodymų, kad nurodyti asmenys holokauste dalyvavo. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, jog sąrašas yra tik vienas bendras, nėra atskirai naujojo ir senojo sąrašų. Atsakovo atstovas atsakydamas į pareiškėjo teismo posėdžio metu užduotus klausimus taip pat atsakė ir dėl pareiškėją dominančių J. K. ir A. B. statuso ir veiksmų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, nors tyrimo metu ir yra nustatyta užuominų apie minėtų asmenų dalyvavimą holokauste, tačiau esamu momentu negalima teigti, kad minėti asmenys padarė nusikaltimą. Taip pat pažymėjo, kad dėl J. K. yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nes, kaip nurodė Generalinė prokuratūra, tyrimas nepradedamas dėl mirusio asmens, LGGRTC pateikti dokumentai, nebuvo pripažinti kaip reikšmingi faktui dėl J. K. dalyvavimo holokauste pripažinti, taip pat buvo nurodyta, jog egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog būtent tokios aplinkybės sąlygoja, jog negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad asmenys, kurie yra kariai savanoriai, ar laisvės kovų dalyviai iš tiesų dalyvavo holokauste. Iš esmės tos pačios pozicijos atsakovo atstovas laikėsi ir ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu.

Iš nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas pateikdamas atsakymą į trečiąjį klausimą pareiškėjo prašomos informacijos (koks skaičius asmenų) nepateikė. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu tiek Komisijoje, tiek teisme atsakovo atstovas nurodė (įrodinėjo), kodėl institucija objektyviai negalinti pateikti prašomos informacijos (tokio atskiro sąrašo, kuriame būtų atskirai išskirti asmenys dalyvavę holokauste ir tuo pačiu turintys kario savanorio statusą nėra, tyrimas dar vis vyksta, informacija kintanti, asmenų nusikalstama veika nepatvirtinta baudžiamojo proceso tvarka, todėl net ir turinčio savanorio statusą asmens dalyvavimas holokauste nėra patvirtintas ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti LGGRTC ginčo klausimu išreikšta pozicija bei pateiktu atsakymu į pareiškėjo trečiąjį klausimą dėl duomenų neturėjimo. Taigi pareiškėjas pasinaudojo įstatymu suteikta teise gauti informaciją į užduotus klausimus, pareiškėjui buvo atsakyta, tuo tarpu pareiškėjo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu išdėstyta kritikos elementų (sąmoningas duomenų nepateikimas, bandymas slėpti informaciją) turinti pozicija atsakovo atžvilgiu, vertintina tik kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pareiškėjo prašoma pateikti informacija (nurodant konkretų asmenų skaičių) nedisponuoja, todėl tai atitinkamai ir nurodė pareiškėjui.

Aptartos aplinkybės tvirtina kad LGGRTC pagal turimas galimybes įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo panaikinti LGGRTC 2014-12-22 raštą Nr. 55R-52 ta apimtimi, kuria atsakoma į 2014-10-29 prašymo trečiąjį klausimą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo LGGRTC pakartotinai įpareigoti ir atlikti veiksmus suteikiant administracinę paslaugą – įpareigojant LGGRTC pateikti prašymo trečiajame klausime nurodytą informaciją tiksliai atsakant į pareiškėjo pateiktą klausimą: pateikti duomenis palyginus 2012 m. sąrašą su aktualiu statusus turinčių asmenų sąrašą. Ištirtų aplinkybių apimtyje (pareiškėjui prašomų pateikti konkrečių duomenų nepateikimo priežastis – tokių duomenų neturėjimas), taip pat nėra pagrindo panaikinti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimą Nr. 3R-25.

Pareiškėjo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, susijusios su antrojo sąrašo egzistavimu, ar neegzistavimu, tyrimo vykdymu aplinkybių, susijusių su J. K. ir A. B. gyvenimo faktais nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako ir dėl šių aplinkybių nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė

Atmesti pareiškėjo D. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.