Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, kad jis 2018-05-22, apie 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), konflikto metu, sugriebęs savo motinai G. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) už abiejų rankų riešų, pradėjo ją tampyti, taip sukeldamas G. Z. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad nėra registruotas narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje. Nėra priklausomas nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine. Tuo pačiu adresu gyvena ir jo motina G. Z.. Butas yra bloko tipo, todėl į jo ir sugyventinės kambarį yra atskiras įėjimas nuo motinos kambario. Gyvena tuo pačiu adresu, bet skirtinguose vieno kambario butuose, nes jų butai atskirti siena, turi skirtingus įėjimus. Santykiai su motina yra pakankamai geri, būna, kartais pasipyksta. Buvo vienas įvykis, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis su motina susitaikė. 2018-05-22, apie 11.00 val., jis išėjo iš namų vartoti alkoholinius gėrimus. Su draugais gėrė degtinę, alų. Apie kelintą valandą jis grįžo namo, neprisimena. Kaip grįžo namo, jis irgi neprisimena. Jokių tos dienos įvykių aplinkybių patikslinti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Neprisimena, ar tą dieną bei įtarime nurodytą valandą konfliktavo su motina. Neatmeta galimybės, kad konfliktas tarp jo ir motinos galėjo įvykti. Neatmeta galimybės, kad jis galėjo motinai sugriebti už rankų riešų bei ją patampyti, nes, kai būna neblaivus, ir kai jį kas nors sunervina, būna agresyvus. Prieš kelis metus dėl konflikto su motina buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol negeria alkoholinių gėrimų, jis ramus, prie nieko nesikabinėja. Dėl įvykio labai gailisi, norėtų motinos atsiprašyti. Daugiau nieko papildomai nurodyti negali, nes nieko neprisimena (b. l. 40).

Nukentėjusioji G. Z. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sūnumi sutaria gerai, nesipyksta. V. niekada nenaudojo agresijos ir smurto jos atžvilgiu. Ji ankščiau policijos dėl smurto artimoje aplinkoje nekvietė. 2018-05-22, apie 18.00 val., ji grįžo iš parduotuvės apsipirkusi maisto prekių. Tada namo pirmame aukšte pastebėjo savo sūnų, kuris buvo stipriai neblaivus. Ji padėjo sūnui nueiti link jo buto. Sūnus tuo metu užėjo ne į savo buto dalį, o į jos ir pradėjo reikalauti, kad jam pagamintų valgyti. Ji atsakė, kad neprivalo jo maitinti, kad jei jis randa kur alkoholio įsigyti, lai nusiperka ir maisto. Tada V. labai supyko ir konflikto metu sugriebė savo rankomis už jos abiejų rankų riešų bei patempė (patraukė) prie savęs, sakydamas kad valgyti nori. Ji tuo metu pajutusi nežymų fizinį skausmą bei iš didelio išgąsčio pasakė, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs sūnus ją paleido. Fizinį skausmą, kurį tuo metu ji juto, buvo labai nežymus, dešimties balų sistemoje ji vertintų 1 balu. Skausmą ji juto porą minučių. Jokių žymių, mėlynių ant rankų riešų nebuvo ir nėra. Greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo. Pati į ligoninę nesikreipė. Pas med. ekspertus atsisako vykti, nes nėra tam pagrindo, nes nėra jokių žymių ir skausmo nejaučia. Policiją iškvietė, kad labiau buvo išsigandusi, nei juto fizinį skausmą. Sūnus vartoja alkoholį, tad nusprendė taip jį pamokyti. Ji nenorėjo, kad konfliktas dar labiau išsirutuliuotų, nes išgėręs sūnus būna agresyvus. Jų konflikto daugiau niekas nematė. Dėl minėto įvykio civilinio ieškinio nereikš, sūnui atleidžia, nori susitaikyti ir jokių pretenzijų jam neturi, sveikatos sutrikdymų nepatyrė, buvo išsigandusi. Prašo ikiteisminį tyrimą jos sūnaus atžvilgiu nutraukti (b. l. 19).

Policijos registro išrašu nustatyta, kad 2018-05-22 18.25 val. Bendrajame pagalbos centre gautas G. Z. telefoninis pranešimas, kad jos neblaivus sūnus V. Z. triukšmauja, trukdo ilsėtis, pranešėją tampė už rankų, kad pranešėja pajautė fizinį skausmą (b. l. 6).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2018-05-22, 21.06 - 21.10 val., G. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnams pareiškė, kad 2018-05-22, apie 18.30 val., jos neblaivus sūnus V. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugriebė jai už rankų, grasino trenkti, temdamas į save sukėlė fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. G. Z. paliudijo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palėpėje, kuri priklauso butui, kuri yra atskirta siena ir turi savo įėjimą. Bute gyvena jos sūnus V. Z. su savo sugyventine, kuri apklausos metu yra ligoninėje. 2018-05-22, apie 18.00 val., G. Z. grįžo iš parduotuvės su pirkiniais. Išgirdo pirmame aukšte durų daužymą. Kai ji atidarė duris, pamatė girtą sūnų. Jis vos užlipo į antrą aukštą. Užlipęs, koridoriuje ėmė iš jos reikalauti valgyti. Ji atsakė, kad neprivalo jo maitinti, jei jis randa, kur alkoholio įsigyti, lai nusiperka ir maisto. Sūnus užpyko, paėmė ją už abiejų rankų riešų ir ėmė tampyti sakydamas "valgyti noriu". Jai ėmė skaudėti ir ji pasakė, kad iškvies policiją. Tai išgirdęs, sūnus paleido jos rankas. Ji paskambino 112. Atvykę pareigūnai sulaikė sūnų. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips. Jai negrasino (b. l. 1-3).

2018-05-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad policijos vyriausiajam patruliui Raimondui Penkauskui pareiškėja nurodė, kad 2018-05-22 jos sūnus V. Z. grasino ją sumušti, skaudžiai suėmė jai už rankų (b. l. 10-11).

Asmens apžiūros 2018-05-24 protokolu nustatyta, kad policijos tyrėja apžiūrėjo nukentėjusiosios rankas. Kairės ir dešinės rankų dilbio vidinėse pusėse matyti neryškios mėlynės. Išmatuoti mėlynių skersmenys (b. l. 20-25).

Alkotesterio pažymos kvitu nustatyta, kad 2018-05-22 19.48 val. V. Z. nustatytas 2,21 prom. girtumas (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

V. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Z. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018-05-22, apie 18.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilių girtumas), konflikto metu, sugriebęs savo motinai G. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) už abiejų rankų riešų, pradėjo ją tampyti, taip sukeldamas G. Z. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo, tiek nukentėjusiosios parodymais, taip pat policijos registro išrašu, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, asmens apžiūros protokolu, alkotesterio pažymos kvitu.

Kaltinamojo V. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Z. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61-63).

Dėl V. Z. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. Z. – anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 56-58), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, duomenų apie psichiatrinį gydymą ir įskaitą nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ar sveikatos priežiūra, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant pradėti dirbti, o netekus darbo – registruotis darbo biržoje, mokytis, jeigu darbo birža siųs mokytis, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Teismas neturi pagrindo abejoti skiriamos bausmės proporcingumu ir mano, kad būtent šios rūšies ir trukmės bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus bei darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Prokuroro siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, taip pat darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2018-05-22 18.40 val. iki 2018-05-24 16.02 val. (b. l. 31-32). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41), paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar sveikatos priežiūra, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant pradėti dirbti, o netekus darbo – registruotis darbo biržoje, mokytis, jeigu darbo birža siųs mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar sveikatos priežiūra, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant pradėti dirbti, o netekus darbo – registruotis darbo biržoje, mokytis, jeigu darbo birža siųs mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. Z. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018-05-22 18.40 val. iki 2018-05-24 16.02 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt