- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- AN2-5-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00870-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 21.19.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, iškelta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį N. R., grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir papildyti administracinio nusižengimo protokolą, jeigu N. R. lieka trauktinas administracinėn atsakomybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 29 d. N. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2019 m. spalio 14 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė sankryžoje prie draudžiamo šviesoforo signalo sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 782,10 € žala.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla, kurioje N. R. įtariamas padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, grąžinta Institucijai atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir papildyti administracinio nusižengimo protokolą. Nutartyje nurodyta, kad išskyrus transporto priemonės apžiūros protokolą, susijusį su automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje daugiau nėra objektyvių duomenų apie automobilio „Audi A4 Avant“ apgadinimus ir jokių duomenų apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus. Taip pat, administracinio nusižengimo protokole nenurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai, atsiradę, kaip teigiama, per eismo įvykį. Byla grąžinta administracinius nusižengimus tyrusiai institucijai užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus, išsamiau užfiksuoti automobilio „Audi A4 Avant“ apgadinimus; esant ginčui dėl eismo įvykio mechanizmo - skirti ekspertizę ir papildyti administracinio nusižengimo protokolą, nurodant konkrečius automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes ji priimta neįvertinus visų teismui pateiktų duomenų byloje, kadangi byloje yra ne tik automobilio „Audi A4 Avant“ apžiūros protokolas, bet ir šio automobilio apžiūros metu darytos fotonuotraukos, kurios buvo įrašytos į kompaktinį diską ir yra neatsiejama bylos dalis, tačiau liko teismo nevertintos. Be to, byloje yra pareigūno E. N. 2019 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas „Dėl eismo įvykio“, kuriame nurodyta, kad abiejų apžiūrėtų automobilių apgadinimų aukščiai sutampa. Taip pat byloje yra nukentėjusiosios N. B. paaiškinimas, jog eismo įvykio metu buvo pažeisti jos vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinis vairuotojo pusės žibintas, bamperis ir veidrodėlis, bei liudytojo R. R. paaiškinimas, kuris matė patį eismo įvykį.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad minėtame kompaktiniame diske, kuris yra byloje ir, kuriame yra apžiūrėto automobilio „Audi A4 Avant“ nuotraukos, yra ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros metu darytos nuotraukos, kurių vertinant skundžiamos teismo nutarties turinį, Šiaulių apylinkės teismas neapžiūrėjo. Taip pat byloje yra eismo įvykio vietos schema, kurios papildomose duomenyse yra nurodyta, jog eismo įvykio metu automobiliui „(duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairės pusės žibintas.
3.3. Institucijos nuomone, tinkamai ištyrus visus, šiame skunde išvardintus ir kitus byloje esančius duomenis, teismas galėjo priimti motyvuotą, teisėtą bei teisingą sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Be to, Šiaulių apylinkės teismui iškilus abejonėms dėl eismo įvykio fakto ar aplinkybių, turėjo pats imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti, tai yra imtis aktyvių veiksmų papildomiems įrodymams surinkti: skirti autotechninę ekspertizę ar atlikti kitus teismo nuožiūra veiksmus, o ne grąžinti administracinio nusižengimo bylą šiems veiksmams atlikti protokolą surašiusiai institucijai.
3.4. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad automobilio apgadinimai privalo būti aprašyti administracinio nusižengimo protokole, nes detaliam automobilio apgadinimų aprašymui yra numatyti ir pildomi specialieji procesiniai dokumentai, tokie kaip eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės apžiūros protokolas. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad „N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 14 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“ įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė sankryžoje prie draudžiamo šviesoforo signalo sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala yra 782,10 €“. Taigi šiuo atveju, kaip reikalauja ANK 609 straipsnio 1 dalies norma, protokole buvo nurodyta administracinio nusižengimo esmė, o šią esmę atskleidžianti smulkesnė informacija buvo nurodyta specialiajame procesiniame dokumente - eismo įvykio vietos schemoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių negalima ištaisyti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad nėra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pats negalėjo ištaisyti.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
8. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014, 2AT-54-648/2016).
9. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys N. R. padaryti KET 9, 101, 117 ir 222 punktų pažeidimai. Šių tiek bendro pobūdžio, tiek nustatančių pareigas eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai reikalavimų ir pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, net nenagrinėdamas bylos, neapklausdamas nei paties N. R., nei nukentėjusiosios, nei liudytojo, nei Institucijos atstovų, padarė išvadą, kad protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bei bylos duomenys yra neišsamūs ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti ir bylos medžiagai papildyti. Apygardos teismas su tokiu faktinių bylos duomenų vertinimu ir išvadomis nesutinka. Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, grąžino be pagrindo. Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo N. R. galimai įvykdytą administracinį nusižengimą patvirtina ne tik apylinkės teismo nutartyje nurodytas transporto priemonės apžiūros protokolas, tačiau ir automobilio „Audi A4 Avant“ apžiūros metu darytos fotonuotraukos, kurios buvo įrašytos į kompaktinį diską ir yra neatsiejama bylos dalis, pareigūno E. N. 2019 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas „Dėl eismo įvykio“, nukentėjusiosios N. B. paaiškinimas, bei liudytojo R. R. paaiškinimas, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas, tačiau apylinkės teismas, net nesiaiškinęs bylos aplinkybių, nusprendė administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai.
11. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad Institucija yra teisi nurodydama, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, kad nenurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai, nesudaro pagrindo grąžinti bylos protokolo trūkumams pašalinti, kadangi kaip teisingai ir nurodyta skunde, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai nurodyti eismo įvykio vietos schemoje, nukentėjusiosios N. B. paaiškinime, pareigūno tarnybiniame pranešime, kurie yra neatsiejami bylos duomenys, vienaip ar kitaip patvirtinantys automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nurodyti protokolo trūkumai yra neesminiai, kurių teismas negalėjo nustatyti teisme.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamą aktyvaus teismo modelį. Kitaip tariant – teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje.
14. Apylinkės teismas, grąžindamas bylą Institucijai, būtent ir vadovavosi ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu galimybę grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog administracinio nusižengimo protokole nenurodyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimai, kad byloje yra tik vienas įrodymas, t. y., transporto priemonės apžiūros protokolas, susijęs su automobiliu „Audi A4 Avant“ ir daugiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus. Taip pat nurodyta išsamiau užfiksuoti automobilio „Audi A4 Avant“ apgadinimus, esant ginčui dėl eismo įvykio mechanizmo - skirti ekspertizę. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad apylinkės teismas nedetalizavo, kodėl jam pačiam sunku surinkti trūkstamus įrodymus. Pastebėtina, kad ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui, tačiau teismas šia nuostata nepasinaudojo, nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei liudytojų neapklausinėjo, pats savo iniciatyva papildomų įrodymų nereikalavo bei nedavė įpareigojimų administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai pateikti trūkstamus įrodymus, nors tokią teisę turėjo. Skundžiamoje nutartyje dėstomi jau minėti įrodymų trūkumai, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, gali būti ištaisyti teisme, visus trūkstamus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusią instituciją, taip pat teismo posėdžio metu gali apklausti pareigūnus, fiksavusius pažeidimus ar atlikti kitus būtinus veiksmus.
15. Aptarto teisinio reguliavimo ir administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos kontekste, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju grąžinti bylą institucijai dėl apylinkės teismo nutartyje nurodytų motyvų (ekspertizės skyrimo, papildomų automobilių apžiūrų ir kt.), pagrindo nebuvo. Įvertinti byloje surinktus įrodymus, jų patikimumą, pakankamumą (ekspertizės reikalingumo nustatymo, t. y., jos skyrimo ar ne), bei padaryti teisines išvadas dėl N. R. kaltės/nekaltumo, jam inkriminuotų administracinių nusižengimų teisėtumo gali, ir privalo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kuris administracinių nusižengimų bylų teisenoje negali būti tik „pasyvus“ stebėtojas. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).
16. Apygardos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Priimdamas skundžiamą nutartį, žemesnės instancijos teismas pažeidė ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria nagrinėjama administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, yra neteisėta bei nepagrįsta ir dėl to naikintina. Pažymėtina, kad byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo - grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl N. R. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.