Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Ilonai Marijai Jakštienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jos atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbanti, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuo 2018 m. balandžio 18 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės) vadovė, neužtikrino, kad Bendrovėje dirbantiems darbuotojams būtų mokamas buhalterinės apskaitos registruose apskaitytas darbo užmokestis. Išanalizavus Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraštį, atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštį) buvo nustatyta, jog Bendrovėje dirbantiems darbuotojams buvo mokamas buhalterinės apskaitos registruose neapskaitytas darbo užmokestis. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis L. R. Bendrovėje dirbo nuo 2018 m. birželio 21 iki 2018 m. liepos 14 d. Apklausus buvusį Bendrovės darbuotoją L. R., gim. 1965-09-29, nustatyta, kad L. R. 2018 m. 06 mėn. Bendrovėje dirbo 7 dienas, 56 valandas, 2018 m. 07 mėn. nedirbo. Tuo tarpu atlyginimų priskaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad už 2018 m. 06 mėn. dirbtą laiką L. R. priskaičiuota mokėtino darbo užmokesčio buvo 121,33 Eur. 2018 m. 07 mėn. priskaičiuota 18,20 Eur mokėtinų atostoginių. L. R. patvirtino, kad jis yra gavęs 700 Eur, už kurių gavimą niekur nepasirašė. Tokiu būdu Bendrovės vadovė G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėnesį L. Ž. pasiūlė tapti bendrovės akcininke ir vadove. Ji sutiko. Nors ji buvo paskirta bendrovės vadove, o L. Ž. – vadybininku, tačiau faktiškai bendrovei vadovavo jis. 2018 m. gegužės mėnesį G. M. pastebėjo, jog iš bendrovės sąskaitos yra išiminėjami pinigai bei sužinojo, kad tuos pinigus išiminėja L. Ž.. Paklausinėjus vairuotojų, sužinojo, kad jis jiems atlyginimus išmoka grynais pinigais ir jie už gautus pinigus niekur nepasirašo. Prieš kurį laiką L. Ž. buvo pareikalavęs, kad ji jo vardu išimtų bendrovės banko sąskaitos kortelę, ką ji padarė. Po kurio laiko suprato, kad ja L. Ž. pasinaudojo.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. Jakštienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucijos pareigūnai atliko UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas ir darbo užmokesčio dirbantiesiems mokėjimas. Patikrinimo metu pati vadovė G. M. pripažino, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Patikrinimo metu tik vienas darbuotojas L. R. sutiko parašyti paaiškinimą. Kiti darbuotojai, nors ir buvo pripažinę, kad jie gavo darbo užmokestį, už kurį nepasirašė, paaiškinimų rašyti atsisakė. Prašo G. M. skirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji bendrovėje buhaltere pradėjo dirbti panašiu metu, kaip ir vadovė G. M., t. y. 2018 m. balandžio mėnesį. Jai žinoma, kad G. M. buvo išėmusi bendrovės banko kortelę ir ją atidavusi L. Ž., kurtis vos tik į bendrovės banko sąskaitą įkrisdavo pinigai, juos iš karto nuimdavo. Po kurio buvo išimta dar viena banko kortelė ir nuo to laiko jie abu turėjo bendrovės banko sąskaitos banko korteles. Žino, jog L. Ž. darbuotojams darbo užmokesčius mokėdavo grynais pinigais, tačiau jie gavę pinigus niekur nepasirašydavo. Dėl to liudytoja ne kartą sukonfliktavo tiek su G. M., tiek su L. Ž.. Kad atlyginimus grynais darbuotojams būtų mokėjusi G. M., liudytojai nežinoma. Esant tokiai situacijai, po kiek laiko liudytoja išėjo iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktą ir G. M. kaltę įvykdžius protokole nurodytus teisės pažeidimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); G. M. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad ji kaltę pripažįsta, gailisi bei paaiškino, kad susitarimo būdu įmonei vadovavo L. Ž., kuris maždaug nuo 2018 m. balandžio 28 d. su įgaliojimu naudojosi jos vardu išduota Swedbank kortele. L. Ž. įmonės pinigus naudojo savo nuožiūra, nors ji tai stengėsi kontroliuoti. Darbo užmokestį bankiniu pavedimu darbo dienomis mokėdavo buhalterė, savaitgaliais išmokėdavo ji pati, jei tik rasdavo pinigų sąskaitoje. Kartais L. Ž. išmokėdavo darbuotojams grynais pinigais, bet neduodavo pasirašyti žiniaraščiuose. Jai žinomi keturi įmonės darbuotojai, kurie yra gavę neapskaitytą darbo užmokestį grynaisiais pinigais, t. y. A. L., R. K., L. R., H. P.. Darbo užmokestis darbuotojui L. R. buvo išmokdamas dalimis, dalis buvo mokama bankiniu pavedimu, o dalis grynais pinigais. Buvo duotas jam žiniaraštis pasirašyti, tačiau jis atsisakė pasirašyti. Gailisi, jog nesugebėjo suvaldyti L. Ž., kuris naudojo įmonės pinigus (b. l. 2, 3); S. K., A. V., L. R., A. L., R. K. klausimynai (b. l. 6, 10, 12, 13, 14); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos raštas dėl informacijos persiuntimo (b. l. 8); Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas dėl paaiškinimo pateikimo (b. l. 9); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR1042-4365 (b. l. 15-18); avanso apyskaitos (b. l. 19, 45-48); atlyginimų priskaičiavimas (b. l. 20-25); darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 26-30); administracinių nusižengimų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, jog G. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-35), G. M. 2019 m. sausio 10 d. pranešimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriuo ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį L. Ž. atžvilgiu (b. l. 39-43).

Tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia administracinė atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Pažymėtina, kad G. M. 2018 m. balandžio 18 d. sutikdama tapti UAB (duomenys neskelbtini) vadove, ji prisiėmė ir jai keliamas pareigas bei įsipareigojimus. Taigi, ji, tapusi bendrovės vadove ir norėdama išvengti neigiamų pasekmių, turėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai bei turėjo veikti atidžiai, tinkamai atlikti visas savo pareigas bei rūpintis, kad visas darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitomas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. pripažino, kad jai buvo žinoma, jog L. Ž. mažiausiai keturiems darbuotojams yra išmokėjęs neapskaitytus bendrovės buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčius grynais pinigais, už kuriuos darbuotojai niekur nepasirašė. Iš jos bei liudytojos L. K. paaiškinimų matyti, kad faktiškai bendrovei vadovavo L. Ž., ir jis sprendė faktiškai visus bendrovės finansinius bei darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimo klausimus bei juos išmokėdavo. Iš G. M. paaiškinimo matyti, kad ji faktiškai jokios įtakos bendrovės vadovavimui bei finansų skirstymui neturėjo. Iš byloje esančio G. M. 2019 m. sausio 10 d. pranešimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriuo ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį L. Ž. atžvilgiu (b. l. 39-43), matyti, kad ji kreipėsi į teisėsaugos organus dėl galimai neteisėtų, susijusių tame tarpe ir su UAB (duomenys neskelbtini) veikla bei finansų tvarkymu, L. Ž. veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog G. M., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir vykdydama darbdavio funkcijas, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantiems darbuotojams būtų mokamas buhalterinės apskaitos registruose apskaitytas darbo užmokestis. Tokiais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, todėl ji yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai į G. M. nurodytas teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į L. Ž. vaidmenį bendrovės veikloje, į tai, kad G. M. 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į teisėsaugos organus dėl galimai neteisėtų, susijusių tame tarpe ir su UAB (duomenys neskelbtini) veikla bei finansų tvarkymu, L. Ž. veiksmų bei prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį L. Ž. atžvilgiu, taip pat į tai, kad yra nustatyta viena G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daroma išvada, kad yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tačiau nustatant skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad daromas teisės pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką ir G. M. nebuvo pakankamai rūpestinga vadovė ir nesiėmė operatyvesnių priemonių L. Ž. galimai neteisėtų veiksmų sustabdymui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą - 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 1809552536.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.