Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-1245-328/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
2-1245-328/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10743-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
A. S., A. B., R. P.
Civilinė byla Nr. 2-1245-328/2014(Proceso Nr. 2-06-3-10743-2013-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.; 44.2.4.1.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovės atstovams advokatams H. M., K. G., atsakovams A. S., A. B., R. P., atsakovų atstovui advokatui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. S., A. B., R. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 19 564,00 Lt žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti pastato, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ nurodomas pastato adresas (duomenys neskelbtini)), stogo konstrukciją į iki atsakovų statybos darbų atlikimo buvusią padėtį (užtikrinant stogo dangos hermetiškumą bei atkuriant buvusią lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemą), arba, laikantis teisės aktų reikalavimų, toje stogo dalyje, kiek stogas faktiškai dengia kiekvieno atsakovo naudojamą pastato dalį, atlikti stogo remonto ar rekonstrukcijos darbus (užtikrinant stogo dangos hermetiškumą bei tinkamą lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemos įrengimą). Savo reikalavimo pagrindu ieškovė nurodo aplinkybes, jog ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovų sudarytame susitarime dėl pastato su 1.009 m² žemės sklypu naudojimosi ir tvarkymo, susitarė, kad stogas privalo būti sutvarkytas taip, kad jis nedarytų žalos vidaus apdailai. Atsakovai atliko stogo, faktiškai dengiančio jų naudojamas patalpas, remontus ir rekonstrukcijas. Dėl šių darbų, pradėjo drėkti ieškovės patalpos, drėgmė gadino turtą. Ieškovės patalpos buvo užlietos du kartus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus, reikalaudama ištaisyti rekonstrukcijos metu padarytus stogo pažeidimus, dėl kurių daroma žala ieškovės turtui, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo. Ieškovė, siekdama teisės aktų nustatyta tvarka atlikti savo dalies stogo remontą ir tokiu būdu sumažinti padarytą žalą, kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo leisti ieškovei atlikti jos stogo dalies remontą, tačiau atsakovai tokį sutikimą atsisakė duoti. Kadangi šalys susitarimu įsipareigojo savo stogo dalį suremontuoti taip, kad nebūtų daroma žala pastato vidaus rekonstrukcijoms, atsakovai pareigą atliko nekokybiškai, todėl įpareigotini atlikti jiems tenkančios pastato stogo dalies remonto darbus, laikantis teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu pašalinti ieškovės turtui daromos žalos atsiradimo priežastis (b.l. 3-5).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė pilnai, prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, jog 2010 m., kai atsakovė P. apsišiltino savo stogą, ieškovės patalpos buvo aplietos – per sienas bėgo čiurkšlėmis vanduo, buvo sugadinti grabužiai, baldai, iki to laiko, problemų nebuvo. 2011 m. pasikartojo buto apliejimas. Nurodė, jog atsakovai netvarkė ieškovės stogo dalies, bet ir neleidžia ieškovei stogo tvarkyti. Sudarant susitarimą dėl pastato naudojimosi (b.l. 12), stogas buvo tvarkingas.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog šalys prie savo pastato dalies yra pasistačiusios priestatus. Atliekant statybos darbus nei vienas iš atsakovų pagrindinio pastato stogo konstrukcijų bei lietaus nutekėjimo sistemos nekeitė ir padėties nepablogino. Ieškovė pati virš jai priklausančių patalpų stogo dalies parapete padarė nuolają, per kurią nuo stogo kritulių vanduo patenka ant ieškovės savavališkai pastatyto priestato stogo, o po to vanduo per vieną išorinį lietaus nuotekų nuvedimo vamzdį su keliomis alkūnėmis nuteka nuo stogo. Atsakovams nėra nieko žinoma apie buvusį vidinį lietaus nuvedimą ir jo panaikinimą, nes jiems atliekant paprastą savo stogo dalies remontą, šio įrenginio jau nebuvo ir jei jis kada nors egzistavo, tai jį panaikino kiti asmenys. Atsakovai nurodė, jog ieškovei gerai žinoma, kad stogo dalį virš jos naudojamų patalpų būtina remontuoti. Pažymi, jog atsakovai nebuvo informuoti apie padarytą žalą ieškovės turtui, nepateikti duomenys apie lokalinę sąmatą dėl nuostolių apskaičiavimo sudariusi asmenį, kas kelia atsakovams abejonių dėl remontui atlikti paskaičiuotos pinigų sumos dydžio pagrįstumo.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2003 m. visi bendraturčiai susitarė, jog reikia sutvarkyti architektūrinę statybinę dalį, renovuoti stogą ir apšiltinti pastatą. Ieškovė 2003m. prisistatė priestatą, paskui B., S., ir atsakovė P.. Ieškovė atsisakė tvarkyti stogą, motyvuodama, jog tai jai neaktualu ir išvyko gyventi į nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje. Ieškovės stogas niekada nebuvo tvarkomas, tik lopomas. Ieškovės patalpos būdavo užliejamos anksčiau, iš ieškovės patalpų sklinda pelėsio, grybelio kvapas. Atsakovė ant senos stogo dangos uždėjo pašiltinimo sluoksnį ir uždėjo stogo dangą. Kai atsakovė tvarkėsi savo stogo dalį, darbininkai pastebėjo, jog ieškovės stogą būtina tvarkyti, atsakovė paskambino ir pasiūlė ieškovei sutvarkyti stogą, ieškovė atsisakė, po kelių mėnesių ieškovės patalpos buvo aplietos. Ieškovė niekada nesitarė nei dėl stogo darbų, nei dėl pastatų. Atsakovė nurodė, jog mokėjo ieškovei pinigus, sutiko suremontuoti ieškovės vieną kambarį, sutvarkė kiemo gerbūvį dėl to, kad tikėjosi, jog pavyks susitarti su ieškove dėl pastatų įteisinimo, kadangi 11 metų pastatai yra nelegaliai pastatyti. Susitarimas (b.l. 12) tarp šalių sudarytas iki 2005 m. Šiuo metu ieškovės pastato dalyje niekas negyvena, išskyrus porą savaičių per metus, kai grįžta pati ieškovė.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi atsakovai savo stogo dalį pasitvarkė, tačiau konstrukcijos nekeitė, o ieškovė savo stogo niekada netvarkė ir neprižiūrėjo. Atsakovas užlipęs ant stogo, kai ieškovę apliejo, pamatė, jog buvo atlipęs stogo ruberoidas. Atsakovai nuolatos primindavo ieškovei, jog reikia būtinai daryti stogo rekonstrukciją. Ieškovė pirmoji iš visų bendraturčių pasistatė priestatą. Atsakovas buvo ieškovės patalpose 2003-2004 m. ir jau tada sienos buvo apipelijusios. Vandens nutekėjimo stogo centre nebuvo. Vanduo nubėga per ieškovės priestatą. Atsakovai laukia ieškovės parašo, kad galėtų pradėti stogo rekonstrukciją. Atsakovas nurodo, jog jokios vidinės įlajos nebuvo ant stogo, įlajos nesugriovė ir kamino per įlają nepastatė.

Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuotraukas (b.l. 173) darė dėl to, jog planavo tvarkyti savo stogo dalį, kad galėtų parodyti stogą statybininkams. Buvo užsakytas viso pastato projektas, bet neužbaigtas. Užlipus ant stogo pirmą kartą jau pamatė padarytą stogo patvarkymą ant ieškovės, P. stogo dalyje. Žemiausia stogo dalis yra ant ieškovės pastato dalies. 2012 m. darytos nuotraukos, kadangi tuo metu vyko diskusijos, dėl ko, ieškovei buvo aplietas butas, bei dėl stogo remonto darbų. Ieškovės patalpose atsakovas buvo 2014 m. kovo mėnesį, turto apgadinimų nematė.

Liudytoja T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog liudytojos namas ((duomenys neskelbtini)) yra analogiškas atsakovų ir ieškovės namui. Visi namai turi problemų dėl vandens nubėgimo nuo stogo dėl specifinės stogo konstrukcijos. Liudytoja ne vieną kartą buvo užlipusi ant savo stogo, pirmą kartą ant stogo užlipo po stogo remonto, nes pradėjo bėgti vanduo. Paaiškino, jog ant stogo vidurio nebuvo jokios angos vandeniui subėgti. (duomenys neskelbtini), yra taip pat analogiškas namas su dar nesutvarkytu stogu ir vanduo nubėga per vieną vietą, per šoną vamzdžiais į žemę. Liudytoja buvo užlipusi ant (duomenys neskelbtini), stogo 2004 m. su ieškove ir atsakovu, tada stogas atrodė gerai padarytas. Tuomet ant stogo buvo vamzdis nuo priestato ir vanduo nubėgdavo į žemę. Lietaus sistema buvo panaši į liudytojos namo lietaus sistemą, kadangi vanduo nubėgdavo per vieną vietą, vamzdžiais į žemę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovei L. B. ir atsakovams A. S., A. B., R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso pastatas, unikalus Nr. 2196-1021-8053, adresas Palangos g. 9, Klaipėdoje, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-11). Pastato bendraturčiai, kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 m. pasirašė susitarimą dėl pastato su 1009 m² žemės sklypu naudojimosi ir tvarkymo (b.l. 12). Iš susitarimo turinio matyti, jog bendrasavininkiai aptarė žemės sklypo naudojimosi, gerbūvio tvarkymo, namo priežiūros, stogo priežiūros darbus. Ieškovės patalpos buvo aplietos 2010-02-20. Patirtą žalą įvykio metu atlygino draudimo kompanija, išmokėdama ieškovei 3837,00 Lt draudimo išmoką. Pakartotinai ieškovės patalpos buvo aplietos 2011-01-02, tačiau draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydama, jog nuostoliai dėl vandens neatlyginami, kai jie atsiranda esant netvarkingoms ar nesandarioms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenį (b.l. 22). Iš byloje esančios lokalinės sąmatos matyti, jog ieškovės turto apgadinimui suremontuoti reikalinga 19564,00 Lt (b.l. 33-34). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai žalos atlyginimą.

Dėl žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CPK 6.246-6.249 straipsnių normos. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalis). Objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė nurodo, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė statybos darbų atlikimu, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; statybos darbų nekokybišku atlikimu; susitarimo 4 ir 8 punktų nesilaikymu. Atsakovai teismo posėdžio metu neginčijo tos aplinkybės, jog neturi statybą leidžiančių dokumentų, tą aplinkybę pagrindžia ir byloje esantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimai visiems bendraturčiams pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 67-101, 129-147). Tačiau atsakovai nurodo, jog ieškovė pirmoji pradėjo statyti priestatą prie savo namo dalies, po to tą patį atliko ir atsakovai. Kadangi, kaip šalys nurodė teismo posėdžio metu, bendraturčiams bendrai nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl stogo rekonstrukcijos būtent dėl ieškovės atsisakymo rekonstruoti stogą, buvo sudarytas tarp šalių susitarimas (b.l. 12), iš kurio turinio matyti, jog šalys susitarė, kad „Stogas turi būti sutvarkytas taip, kad jis nedarytų žalos vidaus apdailai. Tvarkomo stogo plotas nustatomas pagal tai, kiek stogas dengia faktiškai naudojamas kiekvieno bendrasavininko patalpas“ (4 susitarimo punktas). Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai nepripažįsta tos aplinkybės, jog atliko stogo rekonstrukciją, 2012-11-12 rašte ieškovei atsakovai nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, jog stogo konstrukcijos nekeitė, tik pakeitė stogo dangą ant buvusių stogo konstrukcijų, o atsakovai P. ir S. papildomai pašiltino savo stogo dalį (b.l. 95). Teismas daro išvadą iš byloje esančių šalių viešų susirašinėjimų (b.l 105, 106, 107), 2009 m. susitarimo, bei atsakovų paaiškinimo, jog nuo namo įsigijimo 2003 m. šalys ilgą laiką neranda susitarimo dėl stogo rekonstrukcijos. Todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad ne tik atsakovai, bet ir ieškovė / ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę/ savo stogo dalį remontavo. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovai tvirtino, jog ne vieną kartą siūlė ieškovei parengti projektą, įteisinti nelegalias statybas, rekonstruoti pastato stogą, tačiau ieškovė atsisakydavo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2011-10-05 rašte minima, jog stogo dalis yra sudėtingo reljefo, su ryškiu nuolydžiu į pastato vidurį, pereinančiu į plokščią stogą. Plokščiame stoge nėra suformuoto lietaus nuvedimo latako, dėl ko ant stogo susidaro vandens baseinas ir šią problemą norint išspręsti, būtina parengus projektinius sprendinius, rekonstruoti pastato stogą. Architektės R. T. ir inžinierės O. G. išvadoje teigiama analogiškai, jog plokščiame stoge nėra suformuoto lietaus nuvedimo latako, o stogo parapete įrengtas tik vienas lietaus nuotekų nuvedimas į vieną lietvamzdį, todėl susidaro vandens baseinas (b.l. 27), Statinių techninės priežiūros serviso 2013-08-27 rašte teigiama, jog yra panaikinta vidinė stogo įlaja, kuri buvo numatyta pastato konstrukcijoje (b.l. 32). Nors raštuose minima, jog rekonstrukcijos metu panaikintas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog minimas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas buvo panaikintas, nėra pateikta įrodymų, brėžinių, techninių planų, jog toks įrenginys ant stogo kada nors buvo ir kada jis panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neteikė įrodymų apie tai, jog buvo atlikta stogo rekonstrukcija, nėra pateikusi jokio stogo konstrukcijos plano, kuriame būtų užfiksuota lietaus nuotekų vidinio nuvedimo vieta. Ieškovė teigia, jog vietoje lietaus nuotekų nuvedimo vamzdžio šiuo metu įrengtas atsakovo A. B. šildymo krosnies kaminas, atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovė nurodyta aplinkybe, patvirtindamas, jog kamino nestatė, pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais teismui nėra, kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, jog lietaus nuotekų latako vietoje stovi atsakovo kaminas. Be to teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. K. paaiškino, jog jos namas, esantis adresu Šventosios g. 4, Klaipėdoje, yra analogiškas ieškovės ir atsakovų namui, ir patvirtino, jog ne vieną kartą buvo ant ginčijamo stogo ir patvirtino, jog vanduo nuo stogo nubėga lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir nuo liudytojos namo stogo - per vieną vietą, per šoną vamzdžiais į žemę. Įvertinus aplinkybes, jog nėra įrodyta, kad stogo konstrukcija pakeista, nėra įrodyta, jog vidinis lietaus nuotekų latakas panaikintas, nėra žinoma, kurioje vietoje jis turėjo būti, nustatyta ir įrodymais pagrįsta tik aplinkybė, jog šalys neteisėtai prisistatė priestatus prie pagrindinio pastato, teismas daro išvadą, jog nėra nustatyta neteisėtų atsakovų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog savavališkos statybos aktuose nėra nurodyta, jog užfiksuotos aplinkybės, jog atsakovai pakeitė pastato stogo konstrukciją, nustatyta, jog atsakovai įpareigotini išardyti priestatus, panaikinti balkonus ir terasas, apie stogo konstrukcijos atstatymą nekalbama.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėtus nuostolius grindžia lokaline sąmata, kurioje nurodyta, jog ieškovės turto apgadinimui panaikinti reikalinga 19564,00 Lt (b.l. 33-34).

Ieškovė žalos faktą pagrindė draudiminio įvykio tyrimo medžiaga (b.l. 23-25), kurioje nurodytas konkretaus ieškovės turto sugadinimas. Taip pat ji pateikė lokalinę sąmatą, kuri jos manymu pagrindžia žalos dydį. Pagal įstatymo nuostatas, sugadinto turto savininkas turi teisę pasirinkti turto atstatymo būdą ir dydį. Atsakovai atsiliepime nurodė, jog ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos dėl patirtų nuotolių pagrįstumas abejotinas dėl to, jog atsakovai nedalyvavo patalpų apžiūroje, nebuvo informuoti apie atsiradusią žalą. Tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, jog žalos dydis apskaičiuotas netinkamai, neginčijo jo apimčių ir pagrįstumo, todėl galima prielaida, kad žalos atlyginimui, turto atstatymui reikia tokios pinigų sumos.

Pagal įstatymą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog turtui žala padaryta dėl to, jog buvo pažeistas stogo hermetiškumas, atlikus stogo rekonstrukciją pakeisti nuolydžiai, pašalinta vidinė pagal pastato dokumentus buvusi lietaus vandens nuvedimo sistema, įrengta kita, darbai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio darbams. Tačiau šie teiginiai paremti tik ieškovės prielaidomis ir jos nuomone, jokių faktinių įrodymų byloje neteikiama. Po 2010-02-20 ieškovės patalpų apliejimo, draudimo kompanija atlygino ieškovei patirtus nuostolius ir nenustatė faktinių aplinkybių, jog patalpos aplietos dėl lietaus nuotekų sistemos nekokybiškumo. Pagal 2011-02-04 Lietuvos draudimo Turto sunaikinimo akto išvadas fiksuotas numatomas ūž įvykį atsakingas asmuo –oro sąlygos, tai yra, nenustatyta atsakovų veika lėmusi užpylimą (b.l. 24). Tokiu būdu, vertinant nurodytą aplinkybę bei kitus byloje surinktus įrodymus apie tai, kad atsakovai neatliko stogo remonto, nekeitė jo konstrukcijos, darytina išvada, jog atsakovų veiksmai neturėjo įtakos ieškovės patalpų apliejimui, jų veiksmuose nėra kaltės ko pasekoje atsirado ieškovės nuostoliai. Atsakovai savo stogo dalis pasigerino, t.y. apsišiltino ir pakeitė dangą prieš 2010 m. vykusį ieškovės patalpų apliejimą. Draudimo kompanija nurodė, jog stogo danga netvarkinga ir nesandari tik 2011-04-11 pranešime, kuriuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką (b.l. 22), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp atsakovų veiksmų ir įvykio pasekmių nėra priežastinio ryšio, nes byloje nepateiktas nė vienas įrodymas galintis tai patvirtinti.

Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Ieškovė nurodo, jog 2012-11-12 atsakovai pateikė atsakymą ieškovei į vieną iš daugumos ieškovės kreipimosi į juos, kuriame pripažino, jog vandens srautas nuo atsakovų stogo dalių teka į pastato centrinę dalį, o vėliau per ieškovės stogo dalį nuteka nuo stogo. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog ieškovės stogo dalis yra žemiausia ir per jos dalį vanduo nuo stogo nuteka į žemę, tačiau tokia situacija yra ne dėl atsakovų pagal tarp šalių sudarytą susitarimą atlikto stogo pagerinimo, o dėl specifinės stogo konstrukcijos, ką patvirtina byloje esantys specialistų raštai, išvados (b.l. 26, 27, 32), bei byloje pateiktos stogo nuotraukos (b.l. 173-176).

Byloje nėra įrodytos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti.

Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai iš atsakovų priteisti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tinkamą savo stogo dalies remontą arba grąžinti pastato rekonstrukciją į pradinę padėtį. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybę, jog ieškovė neturi galimybės atlikti atsakovams tenkančių stogo dalių remonto darbus, nei atlikti savo stogo remonto darbus, kadangi atsakovai atsisakė suteikti jai leidimą remontuoti jai priklausančią stogo dalį.

Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarine-techninė ir kitokia įranga. Stogas, dėl kurio kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, yra viena iš pagrindinių namo konstrukcijų ir visų bendraturčių nuosavybė. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę visi bendraturčiai turi priimti bendrą sprendimą dėl pirmiausia nelegalių statybų (priestatų) įteisinimo, juo labiau, jog byloje pateikti visiems bendraturčiams surašyti savavališkos statybos aktai, reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų atsirado žala ieškovės turtui, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus grąžinti pastato rekonstrukciją į pradinę padėtį arba atlikti tinkamą savo dalies remontą. Atkreiptinas dėmesys, jog visi atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog sutinka ir nori bendrai užsakyti pastato projektą, rekonstruoti stogą ir įteisinti nelegalius visų šalių, ne tik atsakovų, bet ir ieškovės priestatus. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad atsakovai atliko stogo rekonstrukciją, pakeitė konstrukcijas, nėra įrodymų, jog stogas prieš atsakovų stogo šiltinimo darbus, buvo kitokios konstrukcijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Dėl baudos skyrimo

Ieškovės atstovas 2014-04-07 teismo posėdžio metu prašė skirti baudą atsakovui A. B., dėl advokato įžeidimo, kadangi atsakovas pasakė, jog advokatas užduoda nesąmoningus klausimus. Pakartotinai ieškovės atstovas advokatas H. M. 2014-04-14 teismo posėdžio metu prašė skirti baudą atsakovui A. B. dėl jo įžeidimo, kadangi atsakovas pasakė, jog ieškovės atstovas akivaizdžiai meluoja.

Civilinio proceso kodekso 103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims, kodekse numatytais atvejais. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys privalo neprieštaraudami paklusti posėdžio pirmininko patvarkymams dėl nustatytos posėdžio tvarkos. Už posėdžio pirmininko patvarkymų nevykdymą gali būti taikomos teismo nuobaudos, numatytos CPK 162 str. Atsakovas teismo buvo įspėtas dėl teisės į pasisakymą nustatymo tvarkos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės atstovo prašymo atsakovui A. B. skirti baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus apie kiekvieno atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai po 1000,00 Lt (b.l. 162, 163, 164). Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė