Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2-14180-151/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2-14180-151/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Pareiškėjas
K. Z.
Suinteresuotas asmuo
K. Z., R. Z.
Civilinė byla Nr.Teisminio proceso Nr.2-14180-151/20152-69-3-09227-2015-8Procesinių sprendimų kategorija: 128.2; 113.1; 112; 113.8; 113.9;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.birželio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai K. Z., suinteresuotam asmeniui K. Z., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Z. ir R. Z. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja paveldėjimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. Z., sutuoktinio mirties dieną jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Po sutuoktinio mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo byla po jo mirties užvesta nebuvo, tačiau palikimą po J. Z. mirties pareiškėja priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Ji ir toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo butą, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, čia ir toliau deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Be to, po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė ir asmeninius jo daiktus- knygas, nuotraukas, kitus smulkius buities daiktus. Visu J. Z. priklausiusiu turtu po jo mirties ji rūpinasi kaip savu, todėl pareiškėja kreipiasi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. Z. paaiškino, kad pareiškėja yra jo mama. Po tėvo mirties mama ir toliau liko gyventi jiems su tėvu priklausiusiame bute, prižiūri jį, moka mokesčius, todėl jis neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 31), kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 6). Mirties dieną J. Z. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kaip ir pareiškėjos, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 9,10). J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su pareiškėja priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 13-17). Paveldėjimo byla po pareiškėjos sutuoktinio J. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties užvesta nebuvo (b.l. 11).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos M. M. parodymai, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė pareiškėja K. Z. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. Z. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. Z. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaRita Ulejevienė