- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-08
- Bylos Nr.
- 1-153-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43669-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- VĮ Raseinių miškų urėdija
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Linai Indilienei
civilinio ieškovo VĮ Raseinių miškų urėdija atstovui A. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r. sav., lietuvis,, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau LR BK) 178 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. laikotarpyje nuo 2015 metų liepos 1 d. iki 2015 metų liepos 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), VĮ Raseinių miškų urėdijos Padubysio girininkijos valstybiniame II grupės miške, 50 kvartale, 2-3 sklype, neteisėtai iškirsdamas pagrobė, svetimą, VĮ Raseinių miškų urėdijai priklausantį turtą: 13,57 m3 uosių medžių 945,31 Eur vertės, 1,82 m3 guobų medžių 4,76 Eur vertės, 1,56 m3 vieną pušies medį 6,12 Eur vertės, tuo padarė VĮ Raseinių miškų urėdijai 956,19 Eur turtinę žalą ir 8949,40 Eur žalą aplinkai (miškui). Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltamas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino Jis parodė, kad leidimą tvarkyti miško išvartas buvo gavęs jo tėvas Romanas P. G.. Tėvas jam leido parduoti likusius neištrasuktus medžius, nes sau malkų jau buvo pasigalinęs. Jis nutarė šias išvatas parduoti. Jis turguje sutiko pažįstamą V. R. ir jam pasiūlė pirkti išvirtusių medžių. V. R. sutiko pirkti. Jis kartu su R. atvažiavo į mišką, nuo upelio šlaito mostelėjo rank air parodė, kurioje vietoje jam tėvas leido parduoti išvirtusis medžius. Jis nėjo ir nerodė medžių, kuriuos R. gali išsivikti , o tiktai nuo kranto prodė ranka. Jam R. už šiuos medžius davė 100 eurų . Išvirtusių medžių galėjo būti keturi ar penki, iš to būtų išėję apoe 2 priekabas malkų. Jis nebuvo miške, kai R. ir jo samdyti žmonės vilko ir pjovė medžius. Jis daugiau su R. nesimatė, jis kelmų miške neslėpė, jų neuždėjo samanomis ir šakomis.
Motyvuojamoji dalis
A. G. kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.
Liudytojas N. S. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį jis išgirdo pjūklo garsą Su bendradarbiu nuvažiavo į Rakavos mišką, 50 kvartale pamatė, kad 2 ir 3 sklypuose išpjauti medžiai. Maždaug už 2-3 km yra V. R. prikausantis medienos sandėlis. Nuvažiavę prie sandėlio, pamatė uosio rąstus ir uosines malkas. V. R. aiškino, kad medžius pirko iš A. G. ir kirto tik tuos medžius, kuriuos parodė A. G. . R. G. gyvena maždaug už 1 kilometro nuo įvykio vietos. 2015m. vasario mėn. jam buvo duotas leidimas atlikti sausuolių ir išvartų kirtimą. A. G. nei žodžiu, nei raštu neleido atlikti miško valymo ar medžių kirtimo. Leidimas medienai buvo išrašytas R. G. vardu. Nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. Kirtimai Dubysos regioniniame parke iš viso negalimi. Iškirsti medžiai buvo ne toje vietoje, kur buvo sukleimuoti, davus leidimą R. G..
Liudytojas D. L. parodė, kad kartu su girininku N. S. nuvažiavo į Padubysio girininkijos 50 kvartalą ir rado neteisėtai iškirstus medžius. Tame miške nuo kovo 1d. iki rugsėjo 1 d. miško kirtimas negalima, nes ten yra Dubysos regioninis parkas. Kartu su girininku N. S. nuvyko į V. R. priklausantį medienos sandėlį. Tn rado uosinius rąstus. Pagal vieno rąsto atplaišą atpažino, kad šis rąstas būtent iš valstybinio miško
Liudytojas R. M. parodė, kad dirba UAB " L. B.“ traktorininku. 2015 m. liepos mėnesį važiavo į mišką su V. R.. Kartu važiavo nepažįstamas vyriškis su barzda. Miške medžius pjovė P. Ž., o jis su traktoriumi traukė sausuolius medžius. Kokius medžius pjauti, P. Ž. rodė V. R. ir vyriškis su barzda. Medžiai buvo nekleimuoti, įvairaus storio ir ilgio. Jis medžius traukė du sekmadienius.
Liudytojas P. Ž. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį V. R. paprašė padėti nupjauti kelis medžius. Į namus atvažiavo vienas ir pasakė, kad važiuos pas žmogų, kuris parduoda medieną. Jis tą asmenį pažįsta kaip Algį su barzda . Nuvažiavus pas A. į namus, kelią į mišką rodė pats A.. A. miške jam rodė, kurį medį pjauti. Jis nupjovė uosius, guobas. Nuvirtusius medžius traktoriumi traukė R. M.. Medžius pjovė du sekmadienius.
Liudytojas V. R. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį šeštadienį turguje prie jo priėjo pažįstamas A. G., iš kurio jis jau du kartus buvo pirkęs malkinės medienos. Jis pasakė, kad valstybiniame miške pjovė linijas ir jam girininkija už darbą leido pasigaminti malkų, pasiūlė pirkti jam. Jis sekančią dieną, sekmadienį, nuvažiavo pas A. G. ir su juo nuvažiavo į mišką. Kelią rodė A. G.. Jis sakė, kad leidimą kirsti mišką turi jo tėvas .Kiekvieną medį, kurį galima kirsti , rode A. galinaitis. Jis sake, kad leista išsikirsti sausus medžius. Medžiai buvo nekleimuoti, tačiau jis laikio, kad sausuolių kleimuoti nereikia. KIadangi medžiai buvo ant šlato, jis buvo nuvažiavęs pas netoliese gyvenantį A. G. tėvą, pasiskolino trosą. A. G. tėvas paskolino trosą ir sake, kadx tikrai jis turi leidimą kirsti sausus medžius. Pats A. G. dalyvavo kertant medžius. Miške jis davė už medžius A. G. pinigų. Kitą šeštadienį vėl A. G. buvo atvykęs į turgų ir vėl siūlė parduoti medienos. Iš viso jgios G. A. sumokėjęs apie 300 eurų. Antgrą kartą vėl sekmadienį jis važioavo kartu su A. G. į mišką, kur A. G. rode medžius, kuriuos galima pjauti. Žalių medžių jie nepjovė , o tik sausuolius. Dvi priekabas sausų medžių jis nusivežė į (duomenys neskelbtini) esantį savo medienos sandėlį. Ten šiuos medžius ir rado policijos pareigūnai. Dar po to vieną kartą buvo atėjęs į turgų G. ir siūlė dar kartą pirkti medienos, bet jis pasakė, kad policija rado neteisėtai iškirstus medžius ir daugiau neturėjo jokių reikalų su A. G..
Liudytojas R. P. G. parodė, kad jis yra A. G. tėvas. Jis iš Padubysio girininkijos turėjo leidimą kirsti medžius. Jis miške pasidarė malkų, o likusius medžius nesugebėjom ištraukti su savo traktoriumi. Leido šiuos likusius medžius savo sūnui parduoti. 2015 m. Vasarą pas jį į namus buvo atažiavęs V. R.. Jam jo sūnus buvo pardavęs likusius nuo jo medžius, kad išsitrauktų. Sūnus kartu su R. buvo išvažuavęs į mišką. Vėliau R. sūnų parvežė. Jis dar V. R. pasakė, kad nepjautų stačių medžių.
Iš 2015-07-31 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate užregistruoto Raseinių miškų urėdijos pareiškimo matyti, kad 2015-07-23 Padubysio girininkijos kv. 50 skl. 2, 3 valstybiniame II grupės miške nustatytas neteisėtas miško kirtimas. Nukirsta: 8 uosiai, 3 guobos ir pušis, viso 12 medžių. Miškų urėdijai padaryta 441,13,19 EUR, aplinkai – 8949,40 EUR turtinės žalos. (1 t., b. l. 28).
Iš Valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos 2016-02-22 rašto Nr. V3-99 matyti, kad VĮ Raseinių miškų urėdijos Padubysio girininkijos kv. 50 skl. 2, 3 valstybiniame II grupės miške neteisėtai iškirstų medžių vertė: uosių 8 vnt. 13,57 kubinių metrų - 945,31 EUR, pušų 1 vnt. 1,56 kubinio metro - 6,12 EUR, guobų 3 vnt. 1,82 kubinių metrų - 4,76 EUR. Iš viso neteisėtai iškirsta 12 vnt. medžių 16,95 kubinių metrų- 956,19 EUR. (1 t., b. l. 38).
Iš Valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos 2016-02-22 rašto Nr. V3-100 matyti, kad 2013-2015 metų laikotarpyje valstybiniame miške leidimų kirsti mišką (valyti) V. R. nebuvo išduota. A. (A.) G. 2013-01-18 buvo išduotas leidimas kirsti mišką pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartį Nr. 017. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio mėn. 10 d. įsakymo Nr. D1-577 "Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo" 19 punktu, valstybiniame miške parduodami nenukirstu mišku, 16 cm ir storesni medžiai privalomi ženklinti spaudu neatsižvelgiant į medžio būklę, išvartos, išlaužos, nudžiuvę ir kt. "Patikiname, kad visi medžiai parduodami nenukirstu mišku yra ženklinami spaudais pašaknyje, kitaip neįmanoma kontrolė. Taipogi pagal 2015-02-10 nenukirsto miško pardavimo sutartį Nr. 15061 pasirašytos su pirkėju R. G. visi kirtimui skirti medžiai buvo ženklinti (sukleimuoti). Atkreipiame dėmesį, kad 2015-02-10 sutartimi medžiai kirtimui buvo paženklinti 50 kv. 5, 6, 8, 12, 15, 18 sklypuose, o neteisėtai iškirsti medžiai 50 kv. 2, 3 sklypuose". (1t., b. l. 37).
Iš nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties, serija Nr. 017, matyti, kad Valstybinio miško valdytojas Valstybės įmonė Raseinių miškų urėdija parduoda, o pirkėjas A. G. perka Padubysio girininkijoje šį nenukirsto miško kiekį: padarinių medžių - 7, malkinių medžių - 7. Miško iškirtimo terminas - 2013-05-01, medienos išvežimo terminas - 2013-05-01, kirtavietės sutvarkymo būdas ir terminas 2013-05-01, šakas paskleisti kirtavietėje (1 t., b. l. 39 - 40).
Iš 2015-11-20 surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2 ir 3 sklypai. 2 sklype matyti nukirstas uosis, 3 sklype rasta nukirsta pušis, 3 sklype rasti nukirsti 2 uosiai, kiek paėjus, rasta nukirsta 1 guoba, dar toliau paėjus, rasta nukirsta dar 1 guoba. Toliau rastas nukirstas uosis, dar vienas nukirstas uosis, dar vienas nukirstas uosis. 3 sklype rasta nukirsta guoba. Einant link išvažiavimo iš miško, rastas nukirstas uosis ir dar vienas uosis. Kelmai pažymėti raudonais dažais ir girininkijos įspaudais. (1 t., b. l. 56 - 59).
Iš nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties Nr. 15061, surašytos 2015-02-10, matyti, kad R. G. 50 kv. parduodamas nenukirstas miškas, medžių skaičius: padarinių - 6, malkinių - 34, miško iškirtimo terminas – 2015-12-31, medienos išvežimo terminas – 2016-02-29. Pinigus – 530,56 EUR - sumokėjo R. G.. (1 t., b. l. 74).
Parodymų patikrinimo metu R. M. nurodė vietas, kur pjovė uosius, pušį ir guobas. (1 t., b. l. 84 - 88).
Iš akistatos tarp P. Ž. ir A. G. protokolo matyti, jog P. Ž. parodė, kad 2015 m. vasarą A. G. miške netoli Ginčaičių kaimo rodė, kokius medžius pjauti, t. y. rodė kiekvieną medį. Tą dieną nupjovė apie 10-11 medžių. Antrą kartą po savaitės vėl tame pačiame miške A. G. rodė medžius, kuriuos reikia pjauti. Taip pat jis, t. y. A. G., slėpė nupjautus kelmus, nešdamas ant jų samanas, šiukšles, slėpė ir šakas. Įtariamasis A. G. parodė, kad P. Ž. nerodė, kokius medžius pjauti ir su juo miške nei karto nėra buvęs. (1 t., b. l. 107-110).
Iš V. R. 2015-07-23 paaiškinimo miškų urėdijai matyti, kad jam A. G. pasiūlė pasigaminti sausos medienos ir parodė medžius. (1 t., b. l. 133).
Iš akistatos tarp A. G. ir V. R. protokolo matyti tokie faktai: A. G. parodė, kad 2015 m. vasarą V. R. parodė griovyje 5-6 medžių išvartas ir žodžiu leido išsivežti. A. G. tėvas R. G. turi girininkijos leidimą kirsti medžius. A. G. nedalyvavo, kai V. R. pjovė medžius. V. R. parodė, kad A. G. jam du kartus siūlė pirkti medienos. Jis miške rodė kiekvieną medį, kurį galėjo nupjauti. Miške V. R. dirbo du kartus ir abu kartus buvo A. G.. Išduoto A. G. leidimo kirsti mišką nematė. (1 t., b. l. 155 -158).
Kaltinamojo A. G. veika pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis valstybiniame miške, neteisėtai iškirsdamas, pagrobė, 13,57 m3 uosių medžių 945,31 Eur vertės, 1,82 m3 guobų medžių 4,76 Eur vertės, 1,56 m3 vieną pušies medį 6,12 Eur vertės, tuo padarė VĮ Raseinių miškų urėdijai 956,19 Eur turtinę žalą ir 8949,40 Eur žalą aplinkai.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Padarė nesunkų nusikaltimą. Laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad A. G. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo padaryta žala VĮ Raseinių miškų urėdijai ir gamtai, tarp neteisėtų A. G. veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys. Yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.
Teismas laiko įrodytu civilinį ieškinį, dėl to ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo VĮ Raseinių miškų urėdijai priteistina 441,13 eur žalos atlyginiomo ir 8949,40 eur padarytos žalos aplinkai.
Vadovaujantis Lietuvos BPK 254 str. 5 d., 297, 301- 308 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.
Civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. G. gim. 1965-01-23 gyv. Rakavos k. Raseinių sen. Raseinių raj. 9390,53 Eur ( devynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eur 53 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybės Įmonei Raseinių miškų urėdijai .
Iki bausmės vykdymo pradžios A. G. palikti galioti kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus , turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti,- rąstus 7 vnt. 3 metrų ilgio ir 1 vnt. 2,3 metrų ilgio uosio rąstus (3,13 kub.m.) ir sukapotų malkų 6 kub.m, saugomus pas V. R. (duomenys neskelbtini) Raseinių raj. nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Raseinių miškų urėdijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.