Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-546-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
2S-546-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31158-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
UAB „Ikeva“
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-546-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31158-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ikeva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ikeva“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio veiksmų, konstatuojant praleistą terminą skundui paduoti, ir kuria spręsta dėl antstolio paskirto turto vertintojo tinkamumo klausimų, pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas (apeliantas) UAB „Ikeva“ kreipėsi į antstolį V. M. su skundu, prašydamas atšaukti nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykstančias pirmąsias pareiškėjo nekilnojamojo turto–patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti pakartotinę šio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.Antstolis V. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamu patvarkymu, vadovaujantis nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 17/246 NT EKSP pagrindu, buvo atliktas turto perkainavimas ir nustatyta, kad administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 102 400 Eur. Skolininko (pareiškėjo) UAB „Ikeva“ direktorius 2017 m. birželio 25 d. el. laišku patvirtino, kad susipažino su 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymu dėl turto perkainavimo, todėl antstolis 2017 m. liepos 18 d. paskelbė pirmąsias turto varžytynes.Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį pašalinti trūkumus (nurodyti konkretų skundžiamo patvarkymo numerį ir datą), pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame patikslino, jog prašo panaikinti antstolio V. M. 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perkainavimo Nr. 0013/17/00094 ir antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo.Pareiškėjas UAB „Ikeva“ skunde nurodė, kad antstolis 2017 m. liepos 18 d. – 2017 m. rugpjūčio 17 d. vykdė pareiškėjui priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo pardavinėjamas tik už 81 920 Eur. Turto vertinimą atliko UAB „Apus turtas“. Pareiškėjo įsitikinimu, turto vertintojas neatitinka eksperto reikalavimų, dėl ko turto pardavimas iš varžytynių turi būti pripažintas neteisėtu.Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio V. M. 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo ir jį grąžino padavusiam asmeniui; atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymo ir atmetė pareiškėjo reikalavimą skirti pakartotinę ekspertizę.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo panaikinimo, nustatė, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra priimtas 2017 m. gegužės 16 d., 2017 m. gegužės 17 d. buvo išsiųstas registruota siunta pareiškėjo buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 81), todėl pagal CPK 604 straipsnį laikytinas įteiktu 2017 m. gegužės 22 d. Pareiškėjo direktorius 2017 m. birželio 25 d. el. laišku patvirtino, kad susipažino su nurodytu patvarkymu. Pareiškėjo skundas antstolių kontoroje gautas 2017 m. rugpjūčio 3 d. Teismas padarė išvadas, kad skunde nėra prašoma atnaujinti praleistą terminą, nenurodomos termino praleidimo priežastys, procesinių prielaidų spręsti termino atnaujinimą teismo iniciatyva nėra, nes iš duomenų vykdomojoje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nematyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo panaikinimo atsisakė priimti. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymo panaikinimo, padarė išvadą, kad skundo argumentai dėl netinkamo eksperto, kuris nustatė turto kainą, nėra tiesiogiai susiję su patvarkymo skirti varžytines teisėtumu. Nurodytos faktinės aplinkybės galėtų būti susijusios su patvarkymo, kuriuo buvo pavesta atlikti ekspertizę pasirinktam ekspertui (t. y. 2017 m. vasario 27 d.), teisėtumu. Tačiau pareiškėjas šio patvarkymo neskundė, taip pat laiku neskundė ir antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo dėl areštuoto turto perkainavimo. Kitokių argumentų dėl ko reikėtų laikyti 2017 m. liepos 18 d. patvarkymą neteisėtu pareiškėjas nepateikia. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymą laikyti neteisėtu.Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, padarė išvadas, kad pareiškėjas nepateikė argumentų dėl pačios turto vertės, tik iš konteksto galima suprasti, kad ji jam atrodo per maža, tačiau nenurodo, kokia ji turėtų būti. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs į antstolio sąskaitą lėšas už ekspertizės atlikimą. Todėl teismas sutiko su antstolio išvada, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl turto kainos nėra motyvuoti. Teismas nurodė, kad skolininkas, manydamas, jog varžytinėse parduodamo turto vertė yra nustatyta netinkamai, turi galimybę toliau ginti savo interesus CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pateikti motyvuotus prieštaravimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Ikeva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai: Teismas nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą dalyje dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo. Pažymi, kad antstolis netenkino pareiškėjo skundo dalyje dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo ir perdavė nagrinėti jį teismui, taigi antstolis šiuo atveju vadovavosi CPK 510 straipsnyje nurodytomis procedūromis. Taigi antstolis, perduodamas skundą nagrinėti teismui, pripažino, jog terminas nėra praleistas, jį priėmė, nes priešingu atveju antstolis būtų atsisakęs priimti skundą ir tokį atsisakymą pareiškėjas būtų turėjęs teisę apskųsti. Todėl šiuo atveju teismas privalėjo išnagrinėti skundą.Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Iš bylos medžiagos visumos negalima spręsti, kad pareiškėjo turto vertės nustatymas vykdomojoje byloje buvo profesionalus ir tinkamas. Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus, tačiau šiuo atveju teismas netyrė visų reikšmingų byloje aplinkybių. Turto vertinimą atlikusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apus turtas“ nėra įtraukta į Teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, todėl pagal CPK 981 straipsnį ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus ji neturėjo teisės atlikti turto vertinimo ekspertizės. Be to, ekspertizės aktas negali būti sutapatintas su turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme taikymo prasme. Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Antstolis patvarkyme atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą atkreipė dėmesį į pareiškėjo praleistus terminus.Dėl eksperto kandidatūros antstolis išsamiai pasisakė 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkyme. Pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta 2017 m. vasario 27 d. patvarkyme eksperto nušalinimo procedūra, tačiau pareiškėjas šio patvarkymo neskundė, nušalinimas nebuvo pareikštas. Pareiškėjas dėsto subjektyvią nuomonę dėl eksperto netinkamumo, kvalifikacijos. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos areštuoto turto rinkos vertę nustatyti tik prisiekusiam teismo ekspertui.Pareiškėjas nepateikė motyvuotų prieštaravimų, taip pat neišreiškė ketinimo sumokėti reikiamą sumą už pakartotinės ekspertizės skyrimą, todėl teismas tinkamai pasisakė dėl CPK 682 straipsnio 2 dalies, t. y. dėl pakartotinės ekspertizės.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 7 182,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) UAB „Ikeva“ išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš priverstine hipoteka užtikrinto turto – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1-3). Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, antstolis atsisakė jį tenkinti ir persiuntė teismui. Pareiškėjas, patikslinęs skundo reikalavimą, prašo panaikinti antstolio V. M. 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perkainavimo Nr. 0013/17/00094 ir antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir dėl antstolio paskirto turto vertintojo teisės atlikti pareiškėjui priklausančio turto vertinimą.

Dėl praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti

Pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.Iš antstolio 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo, kuriuo jis netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui (v. b. l. 107-108), matyti, kad nors antstolis pažymėjo, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą (CPK 512 straipsnis), aiškiai nenurodydamas, ar terminą skundui dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo paduoti atnaujina ar atsisako atnaujinti, tačiau iš antstolio 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo rezoliucinės dalies ir motyvų visumos aiškiai matyti, kad skundą antstolis priėmė ir jį išnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, jog antstolis nepriėmė patvarkymo atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kaip tai numato CPK 510 straipsnio 5 dalis, o išnagrinėjo skundą iš esmės jį atmesdamas, sprendžiama, kad antstolis atnaujino pareiškėjui terminą paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai sprendė, peržengdamas skundo nagrinėjimo ribas, kad terminas yra praleistas be svarbių priežasčių ir šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo panaikinimo. Aplinkybė dėl praleisto skundo padavimo termino nebuvo ginčo objektu (CPK 13 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio/pareiškimo, skundo ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Nagrinėjamoje byloje teismo procesą pradėjo pareiškėjas, kurio reikalavimas apibrėžia ginčo ribas. Taigi antstoliui atnaujinus pareiškėjui terminą ir jo skundą išnagrinėjus, teismas nepagrįstai sugrąžino skundo nagrinėjimo procesą į jo pradinę stadiją, atsisakydamas priimti skundą dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo turėjo nagrinėti iš esmės. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apelianto atskirasis skundas šioje dalyje tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo.

Dėl antstolio paskirto turto vertintojo teisės atlikti pareiškėjui priklausančio turto vertinimą

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra turto vertės teisingas nustatymas. Apeliantas skundžia antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą, kurio nuspręsta perkainoti areštuotą turtą iki 102 400 Eur, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto eksperto UAB „Apus turtas“ nustatytą jo rinkos vertę. Taip pat apeliantas skundžia 2017-07-18 patvarkymą, kuriuo nuspręsta turtą parduoti iš pirmų varžytinių. Atskirąjame skunde apeliantas apjungdamas argumentus skundžia abu patvarkymus, juos ginčydamas įrodinėjama neteisingai nustatyta turto rinkos verte. Taigi nepaisant pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas pasisakyti dėl antstolio veiksmų teisėtumo iš esmės (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio V. M. veiksmus, reikalavo atšaukti pirmąsias varžytines dėl neteisingai, anot pareiškėjo, parinkto eksperto, reikalaudamas paskirti pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę turto vertintojui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėjo įsitikimu, tai, kad UAB „Apus“ nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, reiškia, kad jis neturi specialių žinių ir teisės vertinti turto. Antstolis 2017 m. rugpjūčio 9 d. patvarkyme netenkindamas pareiškėjo skundą nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta pareigos jam kreiptis tik į tuos ekspertus, kurie yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kilusio ginčo dėl turto vertės, nurodė, jog prieštaravimai dėl turto vertės nėra motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo argumentu. Nustatant parduodamo turto vertę, antstolis privalo laikytis CPK nustatytų turto vertinimo procedūrų. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse nustatyta, kad skolininko turtas įkainojamas rinkos kaina atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių asmenų nuomones bei turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju antstolis, siekdamas nustatyti pareiškėjui priklausančio turto vertę, paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 22). Antstolis skundžiamu 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto perkainavimo“ (v. b. l. 77-78) 2017 m. gegužės 2 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 17/246 NT EKSP pagrindu (v. b. l. 38-74) pakeitė 2017 m. sausio 12 d. turto arešto aktą (v. b. l. 12-13), nustatydamas, jog pareiškėjui priklausančio turto (administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 102 400 Eur (2017 m. sausio 12 d. turto arešto akte nurodyta, kad viso areštuoto turto vertė yra 99 600 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas skundžia 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymą dėl turto perkainavimo, tačiau nepateikia kitokios realizuotino turto, jo manymu, realios pardavimo kainos ir su tuo susijusių pagrįstų argumentų, taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją už didesnę kainą, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnis).Pareiškėjas savo skundą motyvuoja antstolio netinkamai parinkta eksperto kandidatūra. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš pirmųjų varžytynių antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu (v. b. l. 95-96) nustatyta pradinė pardavimo kaina (81 920 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos rinkos vertės) jam atrodo netinkama (per maža), siejant pareiškėjo nurodytas priežastis ne su objektyviai didesne šio turto rinkos verte, o su netinkama turto vertintojo kandidatūra. Tačiau, kaip teisingai nurodė antstolis, ekspertas buvo parinktas 2017 m. sausio 12 d. patvarkymu, tačiau pareiškėjas šio patvarkymo paskirti ekspertizę pavedant ją atlikti būtent UAB „Apus turtas“ neskundė, jokių prieštaravimų dėl šios kandidatūros neteikė. Kitų pagrįstų argumentų dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo neteisėtumo pareiškėjas nepateikė. Taigi skunde nurodytas argumentas, kad antstolis neteisingai įkainojo turtą, yra paneigtos turto vertintojo UAB „Apus“ 2017 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto aktu, nes areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Todėl darytina išvada, kad antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų ir pareiškėjo teisėtų interesų. Sutiktina su antstolio pozicija ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ir antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymą laikyti neteisėtu. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju turto vertintojas neatitinka ekspertui keliamų reikalavimų, nes turto vertinimą atlikusi UAB „Apus turtas“ nėra įtraukta į Teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą, todėl pagal CPK 981 straipsnį ir Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus ji neturėjo teisės atlikti turto vertinimo ekspertizės, dėl ko antstolio 2017 m. liepos 18 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių turi būti pripažintas neteisėtu. Tačiau pareiškėjui 2017 m. vasario 27 d. patvarkyme antstolis išaiškino eksperto nušalinimo procedūrą, t. y. kad CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka jis gali pareikšti nušalinimą ekspertui, tačiau pareiškėjas šio patvarkymo neskundė, nušalinimas nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų apie CPK 65, 67 straipsniuose įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų egzistavimą byloje nėra, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos areštuoto turto rinkos vertę nustatyti tik prisiekusiam teismo ekspertui, todėl vertintina, kad pareiškėjas dėsto subjektyvią nuomonę dėl eksperto netinkamumo, be to, beveik prieš metus suėjus nustatytam terminui reikšti prieštaravimus, todėl pareiškėjo skundo pateikimas po varžytynių dėl netinkamos eksperto kandidatūros vertintinas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą. Pažymėtina, kad civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent apeliantui (CPK 178 straipsnis).Taigi šiuo atveju apeliantas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais aplinkybės, kad jo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas žemesne nei rinkos vertė kaina, tačiau taip pat nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius spręsdamas dėl 2017-05-16 patvarkymo, tačiau, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą, priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiu atveju nėra pagrindo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžinant skundo nagrinėjimą į pradinę stadiją dėl 2017-05-16 patvarkymo, nes toks veiksmas negali pakeisti teisinio rezultato, nustačius, jog 2017 m. liepos 18 d. patvarkymas yra teisėtas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamą nutartį panaikinant dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo, kitoje dalyje paliekant nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto UAB „Ikeva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymo panaikinti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė