- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- Ik-1088-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00773-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algimantas Medelis
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, atstovei Linai Kvaraciejienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. patikslintu skundu prašo: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2012-05-24 sprendimą Nr. (4.26)S-32380 „Dėl V. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VSDFV) 2012-07-13 sprendimą Nr. (6.5)1-4433 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“, įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi TSRS Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vėliau pavadintos Vidaus reikalų ministerija) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpį nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 bei išmokėti 500 Lt neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2011-11-21 ir priteisti iš atsakovo 3000 Lt dydžio neturinės žalos atlyginimą (b.l. 49-56).
Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas siekia, jog laikotarpis nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10, kai pareiškėjas buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu, atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. nuostatą, turi būti prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui ir jis turi būti įskaitytas nuo 2011-11-21. Pažymėjo, kad remiantis LR VRM Personalo departamento 2011-01-20 išduotu tarnybos lapu ir jį atitinkančiais darbo knygelės įrašais, nuo 1967-09-21 iki 1994-12-12, t. y. 27 metus, nepertraukiamai tarnavo vidaus reikalų sistemoje. Bylos medžiaga patvirtina, jog TSRS Vidaus reikalų ministerijos trejų metų mokymosi trukmei buvo priimtas į Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursanto pareigas. Minėtos mokyklos viršininko 1970-06-29 įsakymu Nr.197 komandiruotas praktiniam darbui į Irkutsko priešgaisrinę tarnybą. Irkutsko vidaus reikalų valdybos viršininko 1970-08-10 įsakymu Nr. 385 paskirtas 11-osios sukarintos priešgaisrinės dalies sargybos viršininku. Mano, jog nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad 1967-09-21 pradėjus mokytis, tarnybos teisiniai santykiai nenutrūko, dar iki 1970-08-10 paskyrimo sargybos viršininku, 1970-06-29 buvo suteiktas aukštesnis vidaus tarnybos leitenanto laipsnis ir visą ginčo laikotarpį buvo mokama 15 rublių pagrindinė atlyginimo dalis. Atsižvelgdamas į tai, mano, jog mokymosi Sverdlovsko priešgaisrinėje technikos mokykloje laikotarpis nuo 1967-09-12 iki 1970-08-10 yra faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas ir atitinkamai sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo dalis. Be to atsakovas, skirdamas pensiją, nesivadovavo Darbo kodekso normomis, nevertino aplinkybės, jog ginčo laikotarpis įskaitytas į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti. Patirtą žalą kildina iš VSDFV Kauno skyriaus priimto sprendimo ir jo veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, neteisėtai sumažinant tarnybos stažą ir nuo 2011-11-21 paimant senatvės pensijos dalį - 500 Lt. Taip pat tvirtino, kad patyrė ir neturtinę žalą, kurią grindžia tuo, jog sumažinus tarnybos stažą ir mokant sumažintą senatvės pensiją, pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, sumažėjo bendravimo galimybės. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai su skundu nesutinka, atsiliepimuose į skundą (b.l. 57-59, 62-64) nurodė bei atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2011-09-06 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyrius vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais 2011-11-21 sprendimu Nr. 10.33.C-27279 paskyrė 1296,42 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-11-12 iki gyvos galvos, o 2012-08-08 sprendimu Nr. 10.19-47510 - 1298,10 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-11-12 iki gyvos galvos. Pensijų įstatymo 54 str. yra nurodyti laikotarpiai, kurie iki 1995-01-01 prilyginami valstybinio socialinio draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šio straipsnio 2 d. 5 p. nustatyta, kad faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, o šio straipsnio 4 d. nurodyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Nuostatų 19¹ p. (Vyriausybės 2011-07-13 nutarimo Nr. 836 redakcija), galiojanti nuo 2011-07-17) nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami. VSDFV Kauno skyrius, remdamasis pareiškėjo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis - Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Nuostatų 19¹ punktu – 2011-11-21 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 10.33.C-27279, kuriuo paskyrė V. K. senatvės pensiją nuo 2011-11-12, neatsižvelgdamas į 1967-09-21 - 1970-08-10 laikotarpį, kai jis buvo Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu. Taip pat atstovė nesutinka su neturtinės ir turtinės žalos atsiradimu. Prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu į skundą prašė V. K. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2012-05-24 sprendimo Nr. (4.26)S-32380 „Dėl V. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ ir VSDFV 2012-07-13 sprendimo Nr. (6.5)1-4433 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi V. K. siekia, jog laikotarpis nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10, kai jis buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu, atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. nuostatą, turi būti prilygintas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui ir jis turi būti įskaitytas nuo 2011-11-21.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau - Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai). Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nurodyti iki 1995-01-01 (t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo) buvę laikotarpiai, kurie yra prilyginami stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) prilyginamas stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad visi šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuo 2011-07-17 įsigaliojo Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 836, kuriuo Nuostatai papildyti nauju 19¹ punktu. Šiame punkte nustatyta, jog Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas 2011-09-06 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyrius 2011-11-21 sprendimu Nr. 10.33.C-27279 paskyrė 1296,42 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-11-12 iki gyvos galvos, o 2012-08-08 sprendimu Nr. 10.19-47510 - 1298,10 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011-11-12 iki gyvos galvos (Pensijos byla). Byloje nėra ginčo, kad nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 V. K. buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu ir į apsaugos viršininko pareigas buvo paskirtas po mokyklos baigimo, t. y. nuo 1970-08-10. Byloje esančioje tarnybos lapo Nr. E-959488 kopijoje (išduotoje Lietuvos ypatingojo archyvo ir patvirtintoje antspaudu) įrašyta, jog V. K. nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 buvo Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu (šio įrašo pagrindas 1967 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 230 ir 1970 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 197) (b.l. 153-159). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyriaus patvirtintoje V. K. tarnybos lapo kopijoje, grafoje ,,karinis laipsnis“ yra įrašas ,,vidaus tarnybos technikas leitenantas“, o šio įrašo pagrindu nurodytas 1970 m. birželio 29 d. TSRS vidaus reikalų ministerijos įsakymas Nr. 4484. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklą baigė ir diplomą gavo 1970-06-26, jam suteikta ugniagesio techniko kvalifikacija (b. l. 31). V. K. sargybos viršininku paskirtas 1970-08-10 įsakymu. Šias aplinkybes patvirtina ir V. K. tarnybos bylos medžiaga. Todėl iš pateiktų dokumentų, kolegijos nuomone, galima spręsti tik apie tai, jog vidaus tarnybos techniko leitenanto karinis laipsnis pareiškėjui buvo suteiktas po mokyklos baigimo.
Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, spręstina, kad pateikti duomenys nėra pakankami neginčytinai išvadai, jog pareiškėjo mokymosi TSRS viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vidaus reikalų ministerijos) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpis nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 kartu yra ir faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas.
Pareiškėjas tvirtino, kad dar iki 1970-08-10 jo paskyrimo sargybos viršininku jam buvo suteiktas aukštesnis (leitenanto) vidaus tarnybos laipsnis ir visą ginčo laikotarpį buvo mokamas atlyginimas, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. A502-1643/2010) nustatytą faktą, jog asmeniui mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, priedai bei atitinkama suma nuo viso atlyginimo į valstybės biudžetą, laikė esminiu konstatuojant jo mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio atitiktį faktiniam tarnavimui vidaus reikalų sistemoje ir šį laikotarpį traktuojant sudedamąja to asmens valstybinio socialinio draudimo stažo laikotarpio dalimi. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos 1967 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 230 (ar Nr. 290), 1970 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 197; 1970 m. birželio 29 d. TSRS vidaus reikalų ministerijos įsakymo Nr. 4484 bei kitų svarbių dokumentų, kurie galėtų neabejotinai patvirtinti nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes (b.l. 118, 123). Darbo knygelėje įrašyta, kad jis iš atitinkamos įmonės buvo atleistas 1967-08-25 ryšium su įstojimu mokytis. Duomenų, kad civilinė tarnyba jį siuntė mokytis, byloje nėra, jų nepateikė teismui ir pareiškėjas. Be to, minėtas argumentas, vertinant kitus ankščiau minėtus byloje esančius duomenis, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto atitinkamų nuostatų taikymo pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstumą.
Tokiu būdu, esant byloje objektyviems ir neginčijamiems įrodymams, o priešingų įrodymų nepateikus, nustatyta, kad nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 V. K. buvo TSRS Vidaus reikalų ministerijos Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokyklos kursantu. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas 2011-09-06 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. Šio pareiškimo padavimo metu jau galiojo Nuostatų 19¹ p., todėl atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo, priimdami ginčijamus sprendimus (bl. 26, 65-66), tinkamai taikė Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 5 p. ir Nuostatų 19¹ p. nuostatas, t. y. veikė taip, kaip juos įpareigoja veikti įstatymai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo skunde nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bei posėdžio metu paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-329/2012 dėl mokymosi aukštosiose ir specialiosiose vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitose mokyklose laikotarpių prilyginimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, buvo priimti iki Nuostatų 19¹ punkto įsigaliojimo, t. y. esant kitokiam teisiniam reglamentavimui, todėl, nagrinėjant ginčą šioje byloje, nurodytos bylos nėra reikšmingos.
Nepagrįstas skundo motyvas, jog minėtas mokymosi laikotarpis įskaitomas į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Šiuo metu galiojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad skiriant karių ir pareigūnų valstybines pensijas tarnybos laikui prilyginamas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Tačiau aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra ir negali būti pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, kaip jau minėta, pagal Pensijų įstatymo ir Nuostatų normas bei reikalavimus.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šioje ginčo situacijoje atsakovas privalėjo vadovautis ir Darbo kodekso nuostatomis. Darbo kodeksas reglamentuoja tik darbo santykius, susijusius su Kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba (DK 1 str. 1d.). Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, kaip jau minėta, vadovaujantis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka ir normomis.
Pareiškėjo skundo motyvas, jog dėl neteisingo Pensijų įstatymo 54 straipsnio taikymo pažeistos jo konstitucinės teisės, toks Pensijų įstatymo 54 straipsnio taikymas prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, yra nepagrįstas. Pareiškėjui senatvės pensija yra paskirta ir mokama, todėl nėra pažeistas Konstitucijos 52 straipsnis, numatantis valstybės laiduojamą piliečių teisę gauti senatvės pensiją ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Pareiškėjui, kaip ir kitiems senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, pensija paskirta ir mokama vadovaujantis šių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, todėl nėra pažeistas pareiškėjo nurodytas Konstitucijos 29 straipsnis. Taip pat nėra pažeistas ir Konstitucijos 23 straipsnis, nustatantis nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus 2012-05-24 sprendimas Nr. (4.26)S-32380 „Dėl V. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ ir VSDFV 2012-07-13 sprendimas Nr. (6.5)1-4433 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundo reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus - įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įskaityti į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi TSRS Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos (vėliau pavadintos Vidaus reikalų ministerija) Sverdlovsko priešgaisrinės technikos mokykloje laikotarpį nuo 1967-09-21 iki 1970-08-10 bei išmokėti 500 Lt neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį nuo 2011-11-21, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 3000 Lt neturtinę žalą.
CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 3000 Lt neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš priimtų ginčijamų sprendimų ir dėl pensijos sumažinimo nuo 2011-11-21. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta, VSDFV Kauno skyrius V. K. senatvės pensiją skyrė vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais, t. y. veikė teisėtai. Nenustačius VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1d. 1p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.