Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-665-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
1S-665-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10615-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-665-238/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10615-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Ž. skundas dėl Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 81/04-512, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausme ir D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 1 (vieni) metai 1 (vienas) mėnesis 3 (trys) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. liepos 13 d. priimtu nutarimu Nr. 81/04-512 nutarta netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis pataisos namuose nedalyvauja pataisos programose, nedirba, yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas, nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, nustatyta aukšta jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (105 balai). Be to, Komisija atsižvelgė ir į tai, kad praeityje nuteistasis teistas 14 kartų, nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo metu, bei tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. gautas raštas dėl kaltinamojo akto jam įteikimo.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis D. Ž. pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas, konstatavus, jog Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą D. Ž. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis dar negali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Įvertinęs nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, kurios lėmė ir Komisijos sprendimą netaikyti D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui tikėtis, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog asmens byloje iki šiol nėra pažymos (patvirtinimo) dėl nuteistojo gyvenamosios vietos turėjimo laisvėje bei patvirtinimo, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis bus įdarbintas. Nutartyje apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, nurodė, jog praeityje D. Ž. teistas 14 kartų, jis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo metu, pataisos namuose nėra skatintas, dėl paskutinio nusikaltimo įvykdymo kaltės nepripažįsta. Pažymėjo ir tai, jog komisija atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis priklauso aukštai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kadangi minėta rizika įvertinta 105 balais. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai nesudarė pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

4. Nuteistasis D. Ž. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą dėl Komisijos nutarimo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai ir padarė neteisingą išvadą, kad jį teigiamai charakterizuojantys duomenys nesuteikia teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Komisijos nutarimą. Anot D. Ž., visi apylinkės teismo nurodyti argumentai, kuriais remiantis buvo atsisakyta tenkinti jo skundą, yra nepagrįsti. Pritartina tik tam, kad jis padarė nusikaltimą lygtinio paleidimo metu, tačiau tai neužkerta kelio taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo manymu, reikšmingu faktoriumi jo lygtinio paleidimo netaikymui, negali būti ir tai, kad jis nebuvo skatintas, kadangi skatinimas priklauso nuo pataisos įstaigos administracijos. Tai, kad nuteistasis nebuvo skatintas, nereiškia, jog jis blogai elgėsi ir nebuvo vertas paskatinimo. Tai reiškia, kad jis atliko per mažą bausmės dalį. Nuteistasis teigia, jog pataisos įstaigoje jis nedirbo dėl darbo vietų stokos, o pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimuose nedalyvavo dėl vis dar taikomų apribojimų, susijusių su Covid-19 virusu. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su Komisijos bei teismo sprendimuose nurodyta aplinkybe, jog jis yra linkęs bendrauti tik su tais asmenimis, kurie atitinka jo nuostatas. Anot nuteistojo, neaišku kokiais duomenimis remiantis yra daroma tokia išvada.

4.2. Nuteistasis taip pat pažymi, jog Komisijai ir teismui nebuvo pateiktos pažymos dėl jo gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvens su savo žmona ir vaiku, bei darbo vietos laisvėje turėjimo, nors į šias aplinkybes labai svarbu atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi darbo bei gyvenamosios vietos turėjimas yra susijęs ryšium su tuo, jog išėjęs į laisvę jis išvengs panašių nusikalstamų padarinių, pasinaudos teismo duotu šansu integruotis į visuomenę. Dėl šeimos jis pasiryžęs viskam, dėl jos įveiks visus sunkumus, vykdys skirtus įpareigojimus, laikysis reikalavimų. Tokių argumentų kontekste nuteistasis pažymi ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta nevertinant pažymų dėl gyvenamosios vietos turėjimo ir įdarbinimo jo lygtinio paleidimo atveju, nors tai galėtų lemti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimą iki vidutinės rizikos grupės. Nuteistojo įsitikinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, bei tai, kad jam likusi atlikti bausmės dalis jau yra mažesnė nei vieneri metai. Visi aukščiau nurodyti argumentai, D. Ž. nuomone, leidžia pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad jo atžvilgiu taikoma probacija bus teisinga.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. Ž. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Ž. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai.

8. Įvertinus D. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pareiškė norą dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, palaikė ir palaiko gerus santykius su pataisos įstaigos darbuotojais. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

9. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga yra labai minimali, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo ji sumažėjo vos 5 balais - nuo 110 balų iki 105 balų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad rizika nusikalsti išliko aukšta. Taip pat nustatyta, jog nuteistajam, net ir vykdančiam jo individualų socialinės reabilitacijos planą, vis dar priskiriami net 4 kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Visi šie veiksniai yra kintantys, jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl D. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad nuteistojo nusikalsti riziką didinančių veiksnių nustatoma netgi daugiau, nei jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių. Pastarųjų nustatyta vos du – teigiama darbinė motyvacija ir geri ryšiai su artimaisiais. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tiek jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, yra akivaizdus patvirtinimas, kad D. Ž. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10. Abejonių tinkamu D. Ž. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje nuteistasis yra teistas daugiausiai už nusikaltimų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą – vagystes, sukčiavimą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje D. Ž. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis įkalinimo vietoje nedirbo. Taigi, bausmės atlikimo metu jis nesukaupė jokių santaupų, taip pat neįgijo ir darbinių įgūdžių, kurie galėtų padėti jam įsidarbinti laisvėje. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo skundo teiginio, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje jis nedirbo dėl objektyvių priežasčių – darbo vietų trūkumo, o ne jo paties nenoro, kadangi jai pateiktoje medžiagoje nėra nei tokį teiginį patvirtinančių, nei jį paneigiančių duomenų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis pataisos namuose, nors ir nedirbo, nesiekė įgyti jokio išsilavinimo ar specialybės, kuri būtų paklausi darbo rinkoje. Nors nuteistasis teigia, jog į jo asmens bylą yra pateikta buvusios darbovietės pažyma apie galimą jo įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju šioje bendrovėje, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį. Be to, nustatyta, kad nuteistasis jau šiuo metu turi įsiskolinimų - kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose D. Ž. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota 2 842,28 Eur, o atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 10,30 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio, o, kaip jau minėta, D. Ž. nusikalstamo elgesio istorija yra daugiausiai susijusi būtent su turtinio pobūdžio nusikaltimų vykdymu.

11. Svarstydama lygtinio paleidimo taikymo D. Ž. klausimą, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad net ir šiuo metu nuteistasis nepripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, t. y. tuo nuosprendžiu pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių.

12. Pažymėtina ir tai, kad D. Ž. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šio nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra silpni, jis nesugeba identifikuoti problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu. Kadangi priežasčių, paskatinusių nusikalsti praeityje, sėkmingas identifikavimas bei gebėjimas spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, yra vieni iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos nuomone, lygtinis paleidimas D. Ž. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi pokyčiai ir šioje srityje.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju privaloma atsižvelgti ir į D. Ž. padarytų nusikaltimų kiekį (nuteistasis atlieka bausmę už penkias nusikalstamas veikas), ankstesnius jo teistumus (praeityje D. Ž. teistas 14 kartų) bei tai, kad nuteistasis paskutinius nusikaltimus įvykdė jam taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog nusikalstamų veikų, už kurias nuteistieji atlieka bausmę, kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju, naujų nusikalstamų veikų darymas šiuo laikotarpiu negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir 9-12 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje D. Ž. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bei vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama daryti išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios išvados savaime nesuponuoja ir nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su gyvenamosios vietos laisvės turėjimu, galimu jo įdarbinimu be šeiminiais ryšiais. Kaip jau minėta, pažyma apie galimą įdarbinimą neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins tokią pažymą išdavusioje bendrovėje. Tuo tarpu paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimą (buvo susituokęs, jo sutuoktinė laukėsi vaiko), tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Taigi teigti, jog tai, kad D. Ž. lygtinio paleidimo atveju gyvens su savo žmona bei vaiku tame pačiame būste, kuriame buvo apsistojęs ir iki sulaikymo, sulauks palaikymo iš jų, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. (D. Ž.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė