Tauragės apylinkės teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. P. skundą dėl antstolės Nijolės Genutienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Nijolė Genutienė gavusi pareiškėjos J. R. skundą ir nesutikdama su juo, patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0166/15/10118 perdavė teismui. 2015-11-24 Patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė, kad skundą atsisakė priimti dėl šių motyvų: Lietuvos CPK 606 str. pakeistas 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011-10-01. Šiame straipsnyje numatyta, kas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau šiuo atveju teismo sprendimas įsiteisėjo 2007-03-05, dar galiojant 2003-01-01 CPK 606 str. redakcijai todėl vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti 10 metų terminas prasidėjo galiojant 2003-01-01 CPK 606 str. redakcijai ir 2011-10-01 CPK 606 str. pakeitimas netaikomas. Pritaikius nuo 2011-10-01 CPK 606 str. 2 d. nustatytą trumpesnį vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, būtų pažeisti išieškotojo lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, jog antstolės Nijolės Genutienės žinioje yra vykdomoji byla Nr.0166/15/10118/1 dėl likusios 7240,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (duomenys neskelbtini) 3 eilės išieškotojui M. R..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Lietuvos CPK 651 str. 2 d. 4 p. numatyta, jog, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis).

Susipažinus su teismui pateiktais dokumentais, nustatyta, kad antstolė N. Genutienė 2015 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-4307 priėmė vykdyti 2015 m. spalio 29 d. išduotą Tauragės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-229-105/2007 pagal 2007 m. vasario 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kurios pagrindu pareiškėja (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki 2007 m. gegužės 1 d. sumokėti M. R. 35 000,00 Lt (10 136,70 Eur) kompensaciją. 2015 m. lapkričio 4 d. antstolė Nijolė Genutienė surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-4308, reikalaudama sumokėti išieškotojui M. R. 7240,50 Eur skolą ir 110,63 Eur vykdymo išlaidų.

2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos CPK 606 str. 2 d. redakcija vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, kur nustatytas 5 metų terminas. Todėl M. R. privalėjo vykdomąjį raštą dėl kompensacijos priteisimo pateikti vykdyti iki 2012 m. kovo 4 d., todėl pateikus šį raštą vykdymui 2015-11-04, jis negalėjo būti priimtas ir vykdomas, t.y. praleidus vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą. Šiuo atveju negali būti taikomas 10 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, nes šis terminas negaliojo nei vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo (termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti eigos pradžios metu), nei vykdomojo rašto išdavimo, nei jo pateikimo vykdyti metu.

Antstolė Nijolė Genutienė su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodė, kad Lietuvos CPK 606 str. pakeistas 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011-10-01. Tačiau M. R. atveju teismo sprendimas įsiteisėjo 2007-03-05, dar galiojant 2003-01-01 CPK 606 str. redakcijai, todėl vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti 10 metų terminas prasidėjo galiojant 2003-01-01 CPK 606 str. redakcijai ir 2011-10-01 CPK 606 str. pakeitimas netaikomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 (S) yra išaiškinęs, kokia procesinės teisės norma turi būti taikoma panašiomis aplinkybės. Nutartyje numatyta, kad iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byla Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu.

Tačiau CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme, o viena tokių minėto principo išimčių yra pirmiau aptartas Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Kadangi Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo skirtos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms civilinio proceso teisės normoms įgyvendinti ir kadangi jos sudaro išimtį iš bendrojo CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto galiojimo laike principo, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, jos negali būti taikomos nagrinėjamos bylos situacijai (CPK 606 straipsnio 2 dalies normą pakeitus 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr.XI-1480). Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė, T. 1., Justitia, Vilnius, 2003, 120 psl.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.

Atsižvelgiant į tokią įstatymų reglamentaciją, išieškotojas M. R. realizuoti savo pažeistą teisę gali pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. 0166/15/10118 yra pagrindas pripažinti antstolės N. Genutienės veiksmus neteisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 291-292 str., 513 str., teismas

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos J. P. skundą.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. antstolės Nijolės Genutienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-4307.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 4 d. antstolės Nijolės Genutienės raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-4308.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. antstolės Nijolės Genutienės turto arešto aktą Nr. 0166/15/10118.

Panaikinti 2015 m. lapkričio 16 d. antstolės Nijolės Genutienės Patvarkymą Nr. S-4338 dėl arešto akto surašymo.

Vykdomąją bylą Nr. 0166/15/10118 nutraukti dėl senaties.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0166/15/10118 grąžinti antstolei Nijolei Genutienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.