Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.11.-441-747/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
A2.11.-441-747/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00322-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aldona Šukienė
Pažeidėjas
L. R.
Administracinė byla Nr. A2.11-441-747/2015Proceso Nr. 4-33-3-00322-2015-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 39.3; 52.3.
ROIK:07-15-9273370.PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 15 d.Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Šukienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis 2015 m. balandžio 29 d., 14.38 val., būdamas neblaivus, savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės r., kilus žodiniam konfliktui su mama paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, nors nebuvo pagalbos poreikio. L. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 188²⁰ straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną grįžo į namus būdamas neblaivus ir tarp jo ir mamos L. R. kilo konfliktas, mama ant jo šaukė. Nurodė, kad yra sirgęs keletą kartų meningitu, jam dažnai skauda galvą. Įvykio metu kvietė policiją, nes bijojo, kad konflikto metu jis pats ko nors nepridarytų. Dėl sveikatos būklės jis negali vartoto alkoholio ir negali rūkyti. Kai ant jo šaukiama, jis taip pat pradeda pykti ir šaukti.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1dalis).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas L. R. nepamena, kodėl iškvietė policiją paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kas vyko konflikto su mama metu, o M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nustatyta, jog būdamas neblaivus L. R. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi konfliktavo su mama, šioje byloje yra aktualus subjektyvus administracinio teisės pažeidimo padarymo aspektas, t.y. L. R. individualus suvokimas apie teisių pažeidimą.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, liudytojos L. R. parodymus bei policijos pareigūnės M. G. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, manytina, kad L. R. veikoje nėra ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios skambinimu pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Iš byloje esančio M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nustatyta, jog būdamas neblaivus L. R. iškvietė policijos pareigūnus, kadangi konfliktavo su mama. L. R. paaiškino, jog policijos pareigūnų tyčia nekvietė, manė jog taip bus geriau. Nors pats L. R. tiksliai nepamena konflikto su mama aplinkybių, tačiau minėtos aplinkybės neįrodo jo tyčios skambinti specialiosioms tarnyboms, sąmoningai suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga ir nepaneigia tos aplinkybės, jog įvykio metu, nors ir būdamas neblaivus, jis sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Kaip žinia, jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi, atsakomybė pagal ATPK 188²⁰ straipsnį, negalima.

Pažymėtina, kad policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar L. R. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Darbo organizavimo instrukcija) 25.5 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, taigi, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.1 punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, todėl pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Darbo organizavimo instrukcijos 25.6.3 punktas nustato, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas.

Kadangi byloje nėra surinkta duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo L. R. siekis buvo tyčia skambinti pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio, o tik siekiama informuoti policijos pareigūnus apie jo suvokiamą teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. R. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188²⁰ straipsnį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Aldona Šukienė