Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-06-22 · Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-22
Bylos Nr.
3K-3-276/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Sigitas Gurevičius (pran.)
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
M. M.
Kategorijos
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-276/2007Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės į bendrai įgyto turto dalį pripažinimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. M. prašė teismo pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe ginčo butą ir jame esančius kilnojamuosius daiktus; pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto; atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo 134 280 Lt dydžio kompensaciją už butą ir jame esančius daiktus; įpareigoti atsakovą leisti naudotis jai ir vaikams ginčo butu ir jame esančiais daiktais iki tol, kol išmokėjus atsakovui kompensaciją bus įgytas kitas būstas (nustatyti uzufruktą); priteisti iš atsakovo po 250 Lt per mėnesį išlaikymą vaikams. Ieškovė nurodė, kad nuo 1989 metų gyvena kartu su atsakovu, jiems kartu gyvenant gimė sūnus ir duktė. 1997 metais už bendrus pinigus jie įsigijo ginčo butą, kurį įregistravo atsakovo vardu. Visi apsigyveno nupirktame bute, atsakovas žadėjo vesti, tačiau vėliau jo elgesys pasikeitė. Atsakovas atsisakė registruoti bute ieškovę ir vaikus, pradėjo reikalauti, kad jie išsikeltų iš buto. Nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąją dalinę nuosavybę į 227 000 Lt vertės ginčo butą, į 41 560 Lt vertės baldus ir namų apyvokos daiktus; pripažino ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto, atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo 134 280 Lt dydžio kompensaciją už butą ir jame esančius daiktus, įpareigojo atsakovą leisti ieškovei su vaikais naudotis ginčo butu ir jame esančiais daiktais iki tol, kol, išmokėjus kompensaciją, ieškovė nusipirks kitą būstą, t. y. nustatė uzufruktą į butą ir jame esančius daiktus; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatė, kad šalys apie 17 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu 1993 m. spalio 9 d. gimė sūnus ir 1999 m. liepos 4 d. – duktė. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas butą, baldus, namų apyvokos daiktus pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe. Teismas atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius padarė išvadą, kad tikėtina, jog bute ieškovei su vaikais ir atsakovu gyventi kartu bus labai sudėtinga arba – visiškai neįmanoma, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nepilnamečių vaikų interesais, atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo kompensaciją pinigais. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė praleido trijų metų senaties terminą nuosavybės teisei į butą ginčyti, nurodydamas, kad šalys kartu tvarkydamos bendrą ūkį gyveno iki 2005 metų. Teismas, nustatęs, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai netinkami gyventi, sprendė, kad yra pagrindas nustatyti uzufruktą, kol ieškovei bus išmokėta priteista kompensacija ir ji įsigis naują būstą. Teismas, remdamasis CK 3.192, 3.194 straipsniais, priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, papildė sprendimo rezoliucinę dalį: ieškovei nuosavam būstui įsigyti nustatė dvejų metų terminą, skaičiuojamą nuo kompensacijos iš atsakovo gavimo dienos. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė su dviem vaikais kito būsto, tinkamo gyventi, neturi ir įvertinęs šalių tarpusavio nesutarimus, vadovaudamasis vaikų interesų prioriteto principu, pagrįstai ieškovei su vaikais nustatė uzufrukto teisę naudotis ginčo butu, kol ieškovei bus išmokėta kompensacija ir ji įsigis kitą būstą, tačiau sutiko su atsakovo teiginiu, jog ieškovė gali siekti pasilikti ginčo bute kuo ilgiau, neskubės išsikelti, todėl papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant ieškovei terminą nuosavam būstui įsigyti po kompensacijos gavimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ginčo butas buvo įsigytas iš atsakovo tėvų dovanotų lėšų, tai patvirtina įstatymų nustatyta tvarka notaro patvirtintos sutartys. Net ir darant prielaidą, kad tarp šalių tam tikrą laiką buvo susiklostę teisiniai santykiai, kurie galėtų būti pripažinti artimais šeimos teisiniams santykiams, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą tokios lėšos ir jų pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą dovanotas turtas bendrąja nuosavybe gali būti pripažįstamas tik tokiu atveju, kai tai yra aiškiai nurodyta sutartyje. Notariškai patvirtintose dovanojimo sutartyse tokia dovanotojų valia neišreikšta.

2. Teismai nepagrįstai, esant atsakovo prašymui, netaikė ieškinio senaties termino. Pagal 1964 m. CK ieškiniams dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei atidalijimo pareikšti buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo pat pirmos dienos žinojo, kad ginčo būstas yra registruotas tik atsakovo vardu ir kad jis atsisako pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę į įgytą turtą.

3. Sistemiškai aiškinant CK 4.80 ir 4.90 nuostatas daroma išvada, kad turtas pirmiausia turėtų būti dalijamas natūra ir tik nustačius neproporcingą žalą dalijimo metu galima būtų vienam iš bendraturčių priteisti kompensaciją pinigais. Teismai atsisakymą dalyti turtą natūra motyvavo ne turto padalijimo natūra neproporcingomis išlaidomis, kaip reikalauja įstatymas, bet vaikų interesais.

4. Teismai išsprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ginčo butas buvo įkeistas bankui pagal 2005 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad teismai ne tik padalijo įkeistą butą, bet ir nustatė į jį uzufruktą, t. y. apsunkino daiktą bei teises į jį, darytina išvada, kad kreditorius turi (gali turėti) materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes skolininkas (kasatorius) po teismo sprendimo įgijo didelę turtinę prievolę, be to, teismo sprendimu buvo apsunkintas banko naudai įkeistas daiktas. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi bankas privalėjo būti pripažintas trečiuoju asmeniu ir teismo iniciatyva įtrauktas į bylą. Be to, pagal byloje esančius duomenis, 2006 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarčių pagrindu ginčo butas lygiomis dalimis priklauso Z. K. ir P. K. (atsakovo tėvams). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto neįtraukė į bylą dabartinių šio buto savininkų. Teismai, nustatydami uzufruktą, kurio pagrindu ieškovė įgyja teisę gyventi ir naudotis ginčo butu, apriboja jų, kaip savininkų, teises nekliudomai naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Priimti teismų sprendimai turėjo tiesioginės įtakos ginčo buto savininkams, neįtrauktiems į bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė M. M. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai santuokiniai santykiai, šalys 17 metų gyveno kartu ir turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu. Ginčo butą šalys įsigijo už bendrus pinigus.

2. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes teisės pažeidimo momentas laikytinas 2005 metų rugsėjo mėnuo.

3. Teismai tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį ir atidalijo bendrą turtą, priteisdami ieškovei kompensaciją. Atidalyti turtą natūra dėl šalių tarpusavio santykių pobūdžio nebuvo galimybės.

4. Atsakovas, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę prašyti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis banką ir savo tėvus, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys apie 17 metų gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu 1993 m. spalio 9 d. gimė sūnus ir 1999 m. liepos 4 d. – duktė. 1997 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į ginčo butą. Šis butas kasacine tvarka skundžiamais teismų sprendimais pripažintas šalių bendrąja daline nuosavybe ir į jį nustatytas uzufruktas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentas, kad teismai nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo butą, ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto, atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisė ieškovei iš atsakovo kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, nustatė ieškovės naudai uzufruktą į ginčo butą, taip pat tenkino kitus ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Ieškinį dėl šio buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ieškovė pareiškė 2006 m. sausio 18 d. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo butą 2006 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo savo tėvams - Z. K. ir P. K. (b. l. 144-147). Padovanojus butą atsakovo tėvams, atsakovas neteko nuosavybės teisės į ginčo butą, šio buto savininkais tapo atsakovo tėvai (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ši aplinkybė nebuvo analizuojama ir vertinama. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios faktinės aplinkybės taip pat nepasisakė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, pripažindami ieškovei bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo butą, nustatydami nuosavybės teisę į ½ dalį buto, priteisdami iš atsakovo kompensaciją už butą bei nustatydami uzufruktą į ginčo butą, kuris nuosavybės teise priklausė ne atsakovui, o atsakovo tėvams, kartu nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. išsprendė ir atsakovo tėvų teisių ir pareigų klausimą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi ši norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šios pareigos neįvykdė. Esant teismo pareigai savo iniciatyva tikrinti absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų buvimą, neturi teisinės reikšmės ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad atsakovas neprašė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis savo tėvų.

Dėl išdėstytų aplinkybių priimti teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmąja instancija, į bylą būtina įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčo buto savininkus Z. K. ir P. K. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar iki ieškinio pareiškimo teisme 2005 m. birželio 16 d. įregistruotu hipotekos lakštu ginčo butas įkeistas bankui pagal 2005 m. birželio 13 d. kreditavimo sutartį, todėl svarstytina, ar nėra pagrindo dalyvaujančiu byloje asmeniu įtraukti ir kreditą atsakovui suteikusį ,,Nordea Bank Finland Plc” banko Lietuvos skyrių.

Teisėjų kolegija, grąžindama bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 360, 362 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas JokūbauskasDangutė AmbrasienėSigitas Gurevičius