Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui E. L. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. kovo 27 d. AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu su E. L. sudarė draudimo sutartį Nr. SGB 2244011, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. Sudarant draudimo sutartį draudėjas E. L. (atsakovas) nurodė, kad apdraustos transporto priemonės „Renault Laguna“ nevairuos asmenys jaunesni nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (sutarties 1,5, 2.2.2 punktai) ir įsipareigojo informuoti draudiką (ieškovą) bei sumokėti papildomą draudimo įmoką pasikeitus sąlygoms, nes perdavimas tokiam asmeniui valdyti transporto priemonę yra laikomas rizikos padidėjimu ir tai turi įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui vertinti. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), prie PC „Arena“ įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis uždarajai akcinei bendrovei „EIT sprendimai“, vairuojamas J. S.. Šio įvykio kaltininke pripažinta transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. jaunesnei nei 30 metų amžiaus, ir neturinti 7 metų vairavimo stažo (B kategorija įgyta 2009 m. gruodžio 19 d.). Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalą patvirtinančiais dokumentais, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 5706,10 Eur dydžio draudimo išmoką dėl transporto priemonės „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktu, numatančiu, kad „draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos“ ir 62.2 punktu, numatančiu, jog „draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo išmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka“.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas E. L. perdavė valdyti transporto priemonę „Renault Laguna“ L. K., jaunesnei nei 30 metų amžiaus ir neturinčiai 7 metų vairavimo stažo, neinformavo ieškovo (draudiko) ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu ir tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui, visa tai yra vertinta kaip melagingos informacijos pateikimas sudarant draudimo sutartį (Įprastinės TPVCAPD sutarties 12 punktas), todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudiminės išmokos, t. y. 2853,05 Eur atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas E. L. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, būtų sumokėjęs 50 procentų sumokėtos draudimo išmokos, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškinys dėl 2853,05 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 05 euro ct) dalies išmokėtų sumų priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo E. L. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, priteistinos iš atsakovo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 64 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (1,16 Eur), t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2853,05 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 05 euro ct) dalį išmokėtos sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.