Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ir (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-09-28 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., paskirtą 25 dienų arešto bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2 veikos) padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2009 m. gruodžio 4 d., apie 11.30 val. Šiauliuose, Varpo gatvėje, ties namu Nr. 9, atvirai iš nukentėjusiosios A. M. rankų pagrobė 70 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 25 Lt vertės piniginė, 35 Lt, A. M. vardu išduoti dokumentai: LR piliečio pasas, pensininko pažymėjimas, vaistų išdavimo knygelė, iš viso pagrobė svetimą A. M. priklausantį, 130 Lt vertės turtą.

Be to, jis 2009 m. gruodžio 14 d., apie 15.00 val. Šiauliuose, Varpo gatvėje, ties namu Nr. 15 atvirai iš D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelnių kišenės pagrobė 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6125“ su tinklo Omnitel abonentine SIM kortele.

Kaltinamasis E. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 4-osios įvykio neatsimena, rankinės iš M. negrobė, tik telefoną iš D. S.. Pagarsinus baudžiamosios bylos 1 t. b.l. 35-36, 38-40, teigė, kad viso šito ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesakė, neatsimena, kad būtų pasirašęs po protokolais. Nurodė, kad parodymų tikrinimo vietoje su policija vaikščiojo žiemos metu, bet ar ėjo prie konteinerių, į kuriuos galimai išmetė A. M. rankinę su dokumentais, nepamena. Ką du pareigūnai liepė rodyti, tą ir rodė, advokato kartu nebuvo. Telefoną atėmė Varpo g. kieme, kuomet susitiko D. S., kuris laikė telefoną rankoje, iš kišenės telefono neėmė. Telefoną Nokia pardavė lombarde, kuris yra prie bulvaro ir veikia visą parą. Priduodamas telefoną jokio dokumento lombardui nepateikė. Įvykio metu buvo 4 draugai – L., T., D. ir jis pats, bet tik jis vienas paėmė telefoną. Draugai stovėjo nuošaliau, jie matė, kaip jis paėmė telefoną. Nurodė, kad niekas neliepė telefono imti, jis toje grupėje nebuvo vyriausias, telefoną nešė parduoti jis, už telefoną gavo 50 Lt, pinigus išleido su draugais, pirko saldainių, traškučių.

E. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, dėl abiejų nusikalstamų veikų, kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad 2009 metais gruodžio mėnesį, tai galėjo būti 4 diena, apie 12 val. jis vienas ėjo Varpo gatve. Ties buvusia Vaikų poliklinika jis pamatė einančią vieną senyvo amžiaus nepažįstamą moteriškę, kuri nešėsi rausvos spalvos rankinę. Pasinaudodamas tuo, kad nieko aplinkui nebuvo, jis pribėgo jai iš už nugaros, ir iš rankų rankinę išplėšė. Moters nemušė ir jos nestūmė, tiesiog išplėšė rankinę ir nubėgo kiemais. Viename iš kiemų, prie ten buvusių šiukšlių konteinerių iš rankinės jis išsitraukė piniginę, joje buvusius 35 Lt pasiėmė (buvo dvi kupiūros po 10 Lt, o kiti buvo metaliniais pinigais) rankinėje dar buvo piliečio pasas, kažkoks pažymėjimas ir receptų knygutė, tačiau E. G. jų neapžiūrinėjo ir jų iš rankinės ištraukęs nebuvo ir kieno jie vardu buvo išduoti jis nežino, viską išmetė į šiukšlių konteinerį, dokumentus taip pat. Tada grįžo į Dvaro g., kur netrukus jį sulaikė pareigūnai. Pareigūnai sakė, kad jį sulaikė dėl tos močiutės apiplėšimo, tačiau jis neprisipažino, ir jį paleido. Ta moteris E. G. vytis nebandė. Pagrobtus pinigus E. G. išleido smulkmenoms. Ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos E. G. nuoširdžiai gailėjosi, kaltu prisipažino visiškai (b.l. 35-36).

Taip pat nurodė, kad 2009 metais gruodžio mėnesį, galėjo būti 14 diena, apie 15.00 val. su draugais buvo Dvaro g. 64-o namo kieme. Pamatė per kiemą einantį iš matymo pažįstamą berniuką, kuris buvo su broliu (tai sužinojo vėliau). Jis iš vieno jų, to kurį žinojo iš matymo, iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, modelio neprisimena, žino, kad jis buvo atlenkiamas, mėlynos-pilkos spalvos. Kad tas telefonas yra toje kišenėje E. G. matė dar prieš tai, kai ėjo link jų, nes tada berniukas telefoną buvo išsitraukęs, o vėliau jį įsidėjo į kišenę. Pagrobęs telefoną, pabėgo. Draugai, matyt, pamatę, ką jis padarė, išsigando ir pabėgo kartu su juo. Tą pačią dieną, iš karto po telefono pagrobimo, telefoną I. K. nunešė į lombardą, dirbantį visą parą, ir ten užstatė. I. jis pats paprašė užstatyti telefoną, nes jis neturi 18 metų ir savo asmens dokumento. Pats su I. į lombardą kartu nėjo, už telefoną gavo 55 Lt, juos pasiėmė visus ir juos išleido visokiems saldumynams. I. K. nematė ir nežinojo, kad jis pagrobė telefoną, jis nesakė, kad tas telefonas priklauso ne jam. Atvirkščiai, jai pasakė, kad tai jo telefonas, ir kad jam jis nebepatinka ir jam reikia pinigų. Tais pinigais su niekuo nesidalino. Prieš telefoną nunešant į lombardą, iš telefono išėmė ten buvusią SIM pokalbių kortelę, ją sulaužė bei išmetė. Telefoną pagrobė vienas, su draugais nesitarė vogti, apie tai jokios kalbos tarp jų nebuvo, telefoną pagrobti mintis kilo tada, kai jis su draugais priėjo prie tų berniukų. Draugai apie jo sumanymą nieko nežinojo. Nusikaltimo metu buvo blaivus, suprato, kad pasisavino svetimą telefoną, taip pasielgė dėl to, kad norėjo parduodamas telefoną užsidirbti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos E. G. nuoširdžiai gailėjosi, kaltu prisipažino visiškai (b.l. 112-113; 115).

Nukentėjusioji A. M. pateikė teismui prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą jai nedalyvaujant, nes esanti silpnos sveikatos, senyvo amžiaus, nuolat gydosi. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2009-12-04, apie 11.30 val., jai einant Varpo gatve nuo Vytauto gatvės pusės, ties vaikų poliklinika pajuto, kad kažkas iš dešinės rankos ištraukė juodos spalvos odinę rankinę. Atsisukusi pamatė nubėgantį jaunuolį, nedidelio ūgio smulkaus kūno sudėjimo, juodos spalvos striuke. Jaunuolis nubėgo į kiemus, link Vytauto–Dvaro gatvės sankryžos. Pavogtoje rankinėje buvo piniginė, jos vardu išduoti dokumentai: LR piliečio pasas, pensininko pažymėjimas, vaistų kompensacijos knygutė. Ji tuojau pat nuėjo į Mickevičiaus gatvėje esantį policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį. Po to, kartu su pareigūnais važinėjo po centrinę miesto dalį ieškoti to jaunuolio, tačiau nieko nerado, tada pareigūnai ją atvežė į Tilžės g. 54 esantį komisariatą. Apie 13.00 val. jai dar būnant policijos komisariate, tie patys policijos patruliai atvežė jaunuolį, kurį pagal bruožus, kuriuos tada prisiminė (iš jo rūbų (juodos striukės), nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo) ji atpažino kaip asmenį, kuris prie Varpo 9-ojo namo pagrobė jos rankinę. To įvykio metu prieš ją smurtas nebuvo naudotas, fiziškai ji nenukentėjo. Dėl įvykio metu patirtų nuostolių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b.l. 18-19; 21).

Liudytojas R. P. parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. 4 dieną, jam dirbant kartu su kolega D. Š. apie 13.00 val. buvo gautas pranešimas patikrinti Dvaro g. 64 namo prieigas, bei laiptines, kadangi ten gali rinktis asmenys darantys rankinių vagystes. Tada buvo pranešama, kad buvo įvykdytas rankinės plėšimas. Nuvykus minėtu adresu kieme jokių išskirtinių asmenų nepastebėjo. Patikrinus namo laiptines, vienoje iš jų buvo jaunuolis, kuris pagal apsirengimą atitiko nukentėjusiosios moteriškės apibūdinimą. Šis jaunuolis išsiaiškinimui buvo pristatytas į Šiaulių miesto Pirmąjį policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, kad tai E. G.. Pagal budėtoją pranešimą jis atitiko tuos požymius bei amžių, kuris buvo nurodytas nukentėjusiosios. E. G. buvo pristatytas į komisariatą, Tilžės g. 54 (b.l. 22-23).

Liudytojas R. S. apklausos metu parodė, kad dirbant kartu su patruliu A. R. autopatriuliu „Alksna 26“, 12.30 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas parnešimas, kad Šiauliuose, Varpo gatvėje yra apiplėšta moteris. Moteris buvo Šiaulių miesto policijos komisariate, Mickevičiaus g. 11. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes su nukentėjusiąja, buvo imtasi paieškos priemonių, kurios rezultatų nedavė. Kadangi moteris nurodė, kad įtariamasis buvo jauno amžiaus, buvo nuspręsta kreiptis į nepilnamečių inspektorius. Nuvykus pas juos nukentėjusiąjai buvo parodytos nuotraukos su nepilnamečiais asmenimis, linkusiais daryti nusikaltimus (tų nuotraukų parodė ne mažiau kaip 5), tačiau iš jų nukentėjusioji nieko neatpažino. Kadangi buvo žinoma, kur renkasi tokio amžiaus nepilnamečiai ten buvo nusiųstas kitas ekipažas, kuris ir sulaikė keletą jaunuolių, kurie atitiko nukentėjusiosios nurodytą asmenį, pagrobusį jos rankinę. Nukentėjusioji iš bendrų bruožų, sudėjimo, apsirengimo vieną nepilnametį atpažino (b.l. 24-25).

Nepilnametis nukentėjęs D. S. teismui paaiškino, kad 2009-12-14 apie 15.00 val. jis kartu su savo broliu A. S., palydėjo savo draugą iki muzikos mokyklos ir grįždami, stabtelėjo Varpo gatvėje prie santuokų rūmų. Kai jie sustojo, prie jų priėjo keturi jaunuoliai ir paprašė pinigų. Jam pasakius, kad neturi, vienas – kaltinamasis - iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele ir nuėjo link Dvaro g. 64 namo. Kaltinamojo draugai stovėjo už poros metrų ir nukentėjusiajam nieko nesakė, telefono neėmė. Telefonas iki šiol negrąžintas. Telefoną buvo pirkęs tėtis A.K. S.. Tuo metu, kai jam iš kišenės buvo pagrobtas telefonas, jokios mergaitės nebuvo.

Atstovas pagal įstatymą ir nukentėjęs A. K. S., apklausiamas liudytoju, teismui parodė, kad 2009-12-17 apie 17.00 val. iš savo nepilnamečio sūnaus D. S. sužinojo, kad 2009-12-14 apie 15.00 val. Varpo g., ties 15 namu, iš jo kelnių kišenės, nepažįstamas jaunuolis pavogė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6125“, jo vertė 250 Lt. Telefone buvo įdėta Omnitel SIM pokalbių kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoną ir kortelę sūnui buvo nupirkęs jis. Vagystės metu A. K. S. buvo padaryta 250 Lt turtinė žala. Prieš nepilnametį sūnų smurtas naudotas nebuvo. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia.

Nepilnametis liudytojas A. S. teismui parodė, kad 2009-12-14 apie 15.00 val. jis kartu su broliu D. S. lydėjo draugą, iš namo , kurio tikslaus adreso dabar nepamena, išėjo keturi jaunuoliai, vieną pažinojo iš matymo, jo vardas E.. E. paprašė jų pinigų, jis atsakė, kad pinigų jie neturi. E. iš D. kelnių kišenės ištraukė telefoną ir jie visi nuėjo link Varpo gatvėje esančio lombardo. Nuėjus ten A. S. pamatė, kad prie jo stovi tie patys keturi jaunuoliai, bet jie stovėjo atokiau. A. S. įėjus į lombardą jis pamatė, kaip nepažįstama mergina parduoda D. telefoną. O tuo metu D. pamatęs vieną iš keturių vaikinų pradėjo jį sekti. Vėliau D. papasakojo, kad jis sutiko pažįstamą vardu M. ir kartu su juo prie Šiaulių dramos teatro sulaikė vieną jaunuolį, kuris buvo kartu su E.. Iš D telefoną pagrobė vienas E..

Nepilnametis liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-14 apie 15.00 val. prie vaikų poliklinikos, Varpo gatvėje, Šiauliuose susitiko su trimis draugais. Jiems bekalbat jis pamatė ateinantį iš matymo pažįstamą vaikiną vardu A., priėjo prie A. pasisveikinti ir bekalbat L. A. paprašė pinigų, tačiau A. atsakė, kad jų neturi. Kiti buvo nuėję prie A. brolio, kuris stovėjo truputį atokiau. Staiga T. sušuko „bėgam“, ir jis nubėgo su jais, ir bebėgant išsiskyrė. Jis su minėtais draugais tikrai nesitarė nieko apvogti ir net nežinojo, kad kuris iš jų ruošiasi tai daryti. Konkrečiai vaikinų įvardinti negali žinojo jų vardus T., L. ir Z., su jais nebendrauja, žino, kad jie gyvena kažkur pietinėje miesto dalyje (b.l. 82-83; 84).

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad 2009-12-14, apie 15.30 val. jos namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko pažįstamus jaunuolius – E. G. ir D. M.. Tada E. jos paprašė, kad ji į lombardą parduotų telefoną, dar jo paklausė, kodėl jis nori parduoti telefoną, jis jai atsakė, kad jam šis telefonas nebepatinka ir nori jį parduoti. E. I. pasakė, kad telefonas yra jo. Ji telefoną nunešė į lombardą esantį Vilniaus g. 154, Šiauliuose ir ten užstatė. Gautus pinigus atidavė E.. Telefonas buvo atlenkiamas „Nokia‘. Tuo metu E. buvo tik su D. ir jie į lombardą nėjo, laukė lauke. Ji nežinojo, kad telefonas buvo vogtas (b.l. 88-89).

Liudytojas M. A. teismui parodė, kad draugas D. paprašė pagalbos padėti atsiimti iš kelnių kišenės pagrobtą telefoną. Jie sekė jaunuolius, nes A. matė, į kurią pusę jie nuėjo. Prie dramos teatro vieną sugavo, merginos su jais nebuvo, tą, kurį sugavo, išsivežė policija.

Liudytojas A. A. teismui parodė, kad dirbdamas drauge su kolega gavo pranešimą, kad vaikui yra atimtas telefonas, kad pagrobėjas bando sprukti. Rado nukentėjusį berniuką, su juo nuvyko į komisariatą, vėliau tas berniukas lombarde savo telefoną atpažino.

Liudytojas G. K. teismui parodė, kad dirbant buvo gautas pranešimas, kad yra pagrobtas telefonas iš vaiko. Su nukentėjusiuoju užėjo į lombardą, vaikas atpažino telefoną. Lombarde, kur priduotas telefonas, Vilniaus-Varpo g. nebuvo forminti jokie dokumentai. Jis pats telefono išimti negalėjo, pasakė pardavėjai, kad telefono neparduotų. Turėjo atvažiuoti operatyvininkų grupė ir telefoną iš lombardo išimti.

Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-12-14, apie 15.10 jis dirbo lombarde adresu Vilniaus g. 154, Šiauliai. Tuo metu į lombardą atėjo nepažįstama mergina, kuri už 50 Lt pardavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Merginos anketinius duomenis nurašė nuo jos pateikto asmens dokumento ir visą tai užfiksavo į sutartį. Po to, praėjus maždaug 10-15 min., į lombardą atėjo policijos pareigūnas kartu su mažamečiu jaunuoliu. Pareigūnas pasiteiravo, ar kas nesenai neatnešė į lombardą telefono, jis parodė merginos atneštą telefoną. Pasižiūrėję telefoną, pareigūnas su vaiku išvyko, o telefoną paliko lombarde. Jis neprisimena, kad jam pareigūnas būtų sakęs, kad jis telefoną turi atidėti ir jo neparduoti. Bet telefonas nebuvo padėtas pardavimui, jis nebuvo padėtas prie kitų parduodamų telefonų ir tą telefoną kai jį atpažino padėjo atgal prie neparduodamų prekių. Kas jį padėjo į pardavimą, nežino, P. M. pats jo nepadėjo ir jo tikrai nepardavė. Nei tą dieną, nei kitą dieną, dėl to telefono niekas neatėjo, kol jis dirbo telefonas parduotas tikrai nebuvo, kada jis buvo parduotas, nežino (b.l. 97-98; 99).

Atstovas pagal įstatymą V. G. teismui paaiškino kaltinamasis, jo sūnus, nekaltas - viską daro bendrininkai, kursto vyresni draugai. Apie vagystes sūnus nepasakojo. Sūnų policija vieną vežiojosi, jokio advokato tada nebuvo, jis laukė Mickevičiaus g. policijoje.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jekaterina Steponavičienė teismui paaiškino, kad su E. G. šeima dirba specialistai, E. G. dėl teisėtvarkos pažeidimų, dėl savo elgesio atsidūrė (duomenys neskelbtini).

Atstovė pagal įgaliojimą R. P. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) socializacijos centre E. yra nuo 2009-12-30, atostogų jis neišleidžiamas, nes policija pateikė raštą, kad nepataria išleisti dėl suburtos grupuotės ir galimų nusikaltimų. Mokosi gerai, yra gana judrus. Reikalinga elgesio kontrolė, jam siūloma pratęsti vidutinę elgesio priežiūros priemonę.

Kaltinamojo kaltę dėl A. M. turto grobimo taip pat pagrindžia šie baudžiamosios bylos duomenys:

2009-12-04 Šiaulių m. PK gautas A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), protokolas-pareiškimas apie tai, kad 2009-12-04, apie 11:30 val. Šiauliuose, ties Varpo g. 9-uoju namu, nepažįstamas asmuo jai iš rankų pagrobė rankinę. Pagal protokolą-pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1262-09 (1 t. b.l. 8).

2009-12-04 atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu apžiūrėta teritorija, esanti prie Varpo g. 9-ojo namo, Šiauliuose. Įvykio apžiūros metu daiktų ir objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nesurasta ir nepaimta (1 t. b.l. 10-12).

2010-02-18 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. G. nurodė vietą, Varpo g. prie 9-ojo namo, kur 2010-12-04 iš senyvos moteriškės atvirai pagrobė rankinę, taip pat nurodė vietą (šiukšlių konteinerį), kur išmetė rankinę prieš tai iš jos pasiėmęs 35 litus (1 t. b.l. 38-40).

Kaltinamojo kaltę dėl D. S. telefono vagystės taip pat pagrindžia šie bylos duomenys:

2009-12-14 Šiaulių m. PK gautas A.K. S., gyv. (duomenys neskelbtini), protokolas-pareiškimas apie tai, kad 2009-12-14, apie 15:00 val. Šiauliuose, ties Varpo g. 15-uoju namu, nepažįstamas asmuo iš jo sūnaus kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Pagal protokolą-pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1321-09 (1 t. b.l. 46).

2009-12-14 atlikta įvykio vietos apžiūra, apžiūrėta teritorija prie Varpo g. 15-ojo namo, Šiauliuose. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ir objektų nepaimta (b.l. 1 t. 48-50).

2009-12-17 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos metu nukentėjusysis D. S. iš jam parodytų kartotekoje sukauptų asmenų fotonuotraukų atpažino E. G., kaip asmenį, kuris 2009-12-14 d. apie 15.00 val., iš jo kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t. b.l. 71-72).

2009-12-18 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos metu liudytojas A. S. atpažino E. G., kaip asmenį, kuris 2009-12-14 d. apie 15.00 val., iš jo brolio kelnių kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (1 t. b.l. 80-81).

2009-12-22 pagal dokumentų pateikimo protokolą iš liudytojo K. G. paimta lombardo UAB „Adverto“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2009-12-14 d. I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už 55 Lt paskolą lombarde užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6125“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 63).

2010-02-10 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, E. G. nurodė vietą Varpo g. prie15-ojo namo, kur 2010-12-04 iš nukentėjusiojo D. S. kelnių kišenės atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 1 t. 117-119).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo, liudytojų parodymai, minėti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai patvirtina tai, kad E. G. atvirai iš nukentėjusiosios A. M. rankų pagrobė svetimą A. M. priklausantį, 130 Lt vertės turtą, taip pat atvirai iš D. S. kelnių kišenės pagrobė 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6125“ su tinklo Omnitel abonentine SIM kortele.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto grobimas pripažįstamas baigtu, kai svetimas turtas yra užvaldomas ir įgyjama galimybė turtą neteisėtai valdyti, juo naudotis ar disponuoti pagal savo valią. Kaltinamasis ištraukęs iš A. M. rankinės pinigus išleido juos savo reikmėms, o rankinę su joje buvusiais dokumentais išmetė į šiukšlių konteinerį. Pagrobęs D. S. telefoną paprašė draugės jį užstatyti lombarde, už telefoną gautus pinigus išleido savo reikmėms. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, E. G. suvokė, kad veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. E. G. veika teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė, nes turtą jis grobė viešai, viešoje vietoje – vienu atveju išplėšė nukentėjusiajai iš rankų, kitu atveju-ištraukė iš nukentėjusiojo kišenės.

Teisme E. G. nepripažino grobęs A. M. turtą, tačiau tokius jo parodymus paneigė tiek jo paties duoti išsamūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek nuoseklūs liudytojų parodymai tyrimo metu, atitinkantys kitą bylos medžiagą – parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu E. G. nuosekliai nupasakojo ir rodė įvykio detales, aplinkybes, vietovę. Dėl šios priežasties teismas atmeta E. G. parodymus šioje dalyje kaip nepagrįstus jokia kita bylos medžiaga ir neatitinkančius teismo nustatytos tiesos, o minėtą nusikalstamą veiką pripažįsta įrodyta jau minėtais kitais įrodymais.

Teismas dėl nusikalstamos veikos A. M. turto atžvilgiu E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Dėl nusikalstamos veikos D. S. turto atžvilgiu E. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad E. G. nusikalto būdamas nepilnamečiu, tačiau tai jis padarė ne pirmą kartą, praeityje jau buvo teistas, teistumas neišnykęs. Skirdamas bausmę E. G. teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skirdamas bausmę E. G., teismas taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio nuostatas, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiams: į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. E. G. policijos įstaigoje pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas neigiamai: nuo 2008-02-10 yra Šiaulių AVPK Šiaulių miesto PK pareigūnus dominančių vaikų apskaitoje, nuo 2008-12-15 taikyta minimali priežiūros priemonė, įpareigojant lankyti dienos centrą, dalyvauti prevenciniuose renginiuose bei mokytis, 2009-12-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į stacionaraus pobūdžio (duomenys neskelbtini)socializacijos centrą (1 t., b.l. 134-135, 143-144), dėl sūnaus elgesio tėvui ne kartą surašyti administracinio pažeidimo protokolai (1 t., b.l. 136-137), mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini)socializacijos centre, direktoriaus charakterizuojamas patenkinamai, kaip asmuo reikalingas nuolatinės kontrolės ir pagalbos, elgesyje stebimi teigiami pasikeitimai (1 t., b.l. 139), pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateiktą išvadą charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo nuolat darantis įvairius teisės pažeidimus, nelankantis mokyklos, neturintis mokymosi motyvacijos, kuriam ne kartą taikytos įvairios minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, E. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau šeima gyvena be motinos (jos gyvenamoji vieta nežinoma), specialistas šeimos gyvenimo ir buities sąlygų nevertino (1 t., b.l. 141), Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (1 t., b.l. 146), priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (1 t., b.l. 148). E. G. padarė du tyčinius apysunkius savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, tokios faktinės aplinkybės verčia teismą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti laisvės apribojimo bausmes su įpareigojimais, kurie verstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, E. G. paskirtinos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tada bausmės iš dalies sudėtinos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridėtina švelnesnė bausmė.

Kardomųjų priemonių neskirta.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti - lombardo UAB „Adverto“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas byloje.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už A. M. turto vagystę) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už D. S. turto vagystę) ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti - lombardo UAB „Adverto“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.