Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. M. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 MGL dydžio bauda, 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 160 MGL dydžio bauda, 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 76 MGL dydžio bauda, 24 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 115 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė 230 MGL dydžio bauda, į ją įskaitant 21 (dvidešimt vieną) dieną jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiko nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2007 m. kovo 20 d., t. y. 21 MGL.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdų ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 mėnesį sumokėti į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą 5 MGL (650 Lt) bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta basume iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir 230 MGL bauda.

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta galutine nustatyta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį (8 (aštuonerius) metus 9 (devynis) mėnesius 14 (keturiolika) dienų) laisvės atėmimo ir 230 MGL dydžio baudą) ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų 9 (devynių) mėnesių14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė ir 230 (dviejų šimtų trisdešimt) MGL dydžio bauda.

Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 15 d. gautas, Vilniaus apygardos teismo persiųstas, R. M. prašymas, pavadintas skundu, kuriame jis prašo: 1) taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (įskaitant BK 59, 64, 65 straipsnius), nustatant lankstesnius bausmių subendrinimo principus, 2) perskaičiuoti jam paskirtą galutinę bausmę taip, kad ji neviršytų BK 64 straipsnio 4 dalyje numatyto 25 metų dydžio, skaičiuojant ją nuo sunkiausio nusikaltimo, 3) įvertinti jo resocializacijos pastangas ir sumažinti bausmės terminą vadovaujantis BK 59 straipsniu, 4) atšaukti Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimus dėl bausmių subendrinimo, 5) nustatyti periodinę bausmės vykdymo peržiūrą vadovaujantis BK 59 straipsnio ir EŽTK 3straipsnio reikalavimais. Prašyme nurodoma, kad bendras jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės terminas nuo 2009 m. iki 2040 m. sudaro 31 metus ir tai pažeidžia žmogiškumo ir proporcingumo principus. Nuteistojo įsitikinimu, jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytos BK 64 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio, 59 straipsnio nuostatos, buvo pažeisti proporcingumo, individualizavimo, resocializacijos principai. Pasak prašymo autoriaus, teismas subendrindamas bausmes neatsižvelgė į BK 63 straipsnio nuostatas, kurios numato lankstesnį bausmių bendrinimo būdą, bei netinkamai taikė BK 64 straipsnį, kuris riboja kombinuotą bausmę iki 25 metų, todėl 31 metų bausmė jam buvo paskirta nepagrįstai. Šis bausmės terminas yra neproporcingas ir prieštaraujantis EŽTK 3 straipsnio nuostatoms, nes jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai paneigia bausmės tikslą – resocializaciją, be to, jis neturi jokios perspektyvos ankščiau išeiti į laisvę, kas jam paskirtą bausmę paverčia gyvenimo trukmės bausme. Pasak nuteistojo, teismas neatsižvelgė į jo pastangas integruotis į visuomenę, nes jis įgijo tris profesines kvalifikacijas, dalyvavo resocializacijos ir užimtumo programose bei gavo padėkos raštų, baigė psichologo kursą, nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, psichologo yra charakterizuojamas teigiamai, elgiasi pavyzdingai ir šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Proceso dalyviai apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2025 m. balandžio 17 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo proceso dalyviai prašymų, nušalinimų nepareiškė, atsiliepimų nepateikė.

Nuteistojo R. M. prašymas tenkinamas iš dalies.

BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta nuteistojo teisė pateikti prašymą teismui dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo. Tokio pobūdžio nuteistojo ar jo gynėjo prašymai bei prokuroro arba bausmę vykdančios institucijos teikimai pateikiami teismui, nagrinėjusiam bylą pirmąja instancija. Teismas, tenkindamas nuteistojo ar jo gynėjo prašymą dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo ir nustatęs, kad skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).

Kaip teisingai prašyme nurodė nuteistasis, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas). Taip pat be šių BK pakeitimų nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. Nr. XIV-3060 (toliau – 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo prašymo argumentai iš esmės yra siejami su naujaisiais nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais, tačiau vis tik jis akcentuoja ir tai, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytos BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos, paskiriant per ilgą – trisdešimt vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai gali būti peržiūrėti tik atliekant analizę, ar šiuo metu po naujųjų BK pakeitimų galiojančios baudžiamojo įstatymo normos švelnina ar kitokiu būdu lengvina jo teisinę padėtį, tačiau šis peržiūrėjimas negali būti siejamas su procesinių sprendimų, kaip nurodoma nuteistojo prašyme, panaikinimu ar atšaukimu, bendrinimo būdų keitimu ar jo resocializacijos pažangos vertinimu ir periodinio bausmės peržiūrėjimo nustatymo.

Kaip matyti, R. M. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį (paskirta 30 MGL dydžio bauda), 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (paskirta 160 MGL dydžio bauda), 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (paskirta 76 MGL dydžio bauda), 24 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (paskirta 115 MGL dydžio bauda). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 202 straipsnio 1 dalies redakciją (2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d.) šio straipsnio sankcijoje buvo numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, tuo tarpu šiuo metu galiojančioje BK 202 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Tad akivaizdu, kad šiuo metu galiojančioje BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės savo pobūdžiu yra griežtesnės, todėl šie pakeitimai jokiu būdu nepalengvina nuteistojo teisinės padėties.

Šiuo nuosprendžiu R. M. buvo nuteistas ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertės atitinkamai buvo 135 271 Lt (39 177,19 Eur), 111 029,52 Lt (32 156,37 Eur) ir 116 200 Lt (33 653,85 Eur). Nusikalstamos veikos buvo baigtos po 2007 m. sausio 1 d., tad tuo metu galiojęs MGL dydis buvo 130 Lt (37,65 Eur). Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir už tai buvo numatytos baudos arba laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmės. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė yra numatyta atitinkamai už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė pagal šio straipsnio 1 dalį – viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos (sankcijoje įtvirtinta baudos arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės); pagal šio straipsnio 2 dalį – viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą (sankcijoje įtvirtinta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės); pagal šio straipsnio 3 dalį – viršija 900 MGL dydžio sumą (sankcijoje įtvirtinta baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmės). Taigi, kaip matyti, nusikalstamos veikos, kurios metu buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė – 135 271 Lt (39 177,19 Eur), pagrindo perkvalifikuoti nėra, nes ši vertė viršija 900 MGL, tuo tarpu naujojoje BK 199² straipsnio 3 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytas ir griežtesnis laisvės atėmimo bausmės maksimumas, nei buvo numatytas ankstesnėje, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK redakcijoje. Vis tik, likusiomis dvejomis nusikalstamoms veikomis, kuriomis atitinkamai buvo disponuota akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertės – 111 029,52 Lt (32 156,37 Eur) ir 116 200 Lt (33 653,85 Eur), BK pakeitimai įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d. yra aktualūs, nes ši turto vertė viršija 400 MGL, tačiau neviršija 900 MGL, todėl turėtų būti kvalifikuojamos pagal šiuo metu galiojančią BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), pagal kurią, ši nusikalstama veika yra ne sunkus nusikaltimas, o apysunkis nusikaltimas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistajam nėra pagrindo švelninti bausmių, paskirtų už šias nusikalstamas veikas, nes jam buvo skirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmė, juolab, jų dydis vertinant nusikalstamos veikos mastą buvo parinktas tinkamai.

Nuteistasis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje (paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė), turto vertė – 10 726, 58 Eur (37 036, 735 Lt), BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje (paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė), turto vertė – 160 000 Švedijos kronų (59 582,40 Lt), BK 300 straipsnio 1 dalyje (paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė).

Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 189 straipsnio 2 dalies redakciją (2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, bei sankcijoje buvo numatytos baudos arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Pagal šiuo metu galiojančią šio straipsnio redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, sankcijoje įtvirtinant baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Tad matyti, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje straipsnio dispozicijoje buvo numatyti ne tik nauji, papildomi alternatyvūs šios nusikalstamos veikos padarymo veiksmai, tačiau sankcijoje įtvirtinta ir papildoma laisvės apribojimo bausmė bei padidintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, tad šie pakeitimai nėra laikytini nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais.

Vis tik, šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. keitėsi BK 190 straipsnis, pagal kurio 1 dalį numatyta, jog turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Įvertinus nuteistojo nusikalstamu būdu įgyto turto vertę – 160 000 Švedijos kronų (59 582,40 Lt), teismas daro išvadą, kad nuteistojo pagrobto turto vertė ir šiuo metu išlieka didelė, todėl pagrindo perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką nėra. Kita vertus, kitos nusikalstamos veikos įvykdymo atveju turto vertė – 10 726, 58 Eur (37 036, 735 Lt) nepatenka į šiuo metu galiojančios didelės vertės turto apimtį, tačiau įvertinus BK 189 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir ankstesnėje BK 189 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.) įtvirtintas sankcijų rūšis, matyti, kad jos yra analogiškos išskyrus tai, kad BK 189 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) yra numatyta ir laisvės apribojimo bausmė, tačiau toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš esmės būtų formalus, nes pirma – laisvės atėmimo bausmę skyręs teismas įvertino visas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, antra – šių straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas yra toks pat, tad nusikalstamos veikos kategorija nekistų, trečia – vien laisvės apribojimo bausmės egzistavimas sankcijoje nėra svarus pagrindas teigti, kad toks nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas realiai palengvintų jo teisinę padėtį, nenustačius teisinio pagrindo šią bausmę paskirti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pozicijos dėl formalaus nusikalstamų veikų perkvalifikavimo netikslingumo laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025).

Pagal ankstesniąją BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymu Nr. X-511 įsigaliojusi nuo 2006 m. vasario 11 d.) baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Šiuo metu galiojanti BK 300 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d.) dispozicija nepakito, tačiau be jau esančių, sankcijoje buvo įtvirtintos papildomos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Šiuo atveju teismo vertinimu, bausmės skyrimo metu buvo įvertinos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, todėl vien tai, kad šiuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje yra numatytos kelios papildomos alternatyvios bausmės, nesant realaus pagrindo paskirti kitą, nei skyrė bylą pirmąją instancija nagrinėjęs teismas, bausmę, nesudaro pagrindo ir formaliai perkvalifikuoti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos.

Įvertinus šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pagrindo perkvalifikuoti nėra.

Taip pat R. M. yra nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė), numatytas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, disponavo (įgijo, laikė, gabeno) labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (3500,25 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 2471,177 g kokaino) ir šias narkotines medžiagas kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvos Respubliką.

Nors BK 260 straipsnio teisinis reguliavimas nekito, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujiesiems BK pakeitimams, baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą yra nustatyta BK 260¹ straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šis straipsnis išdėstytas taip: 1. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; 2. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų. 5. Tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki aštuoniolikos metų.

Nusikaltimo metu galiojusios BK 199 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233 įsigaliojęs nuo 2007 m. liepos 21 d.) sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Pagal aptariamo nusikaltimo padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, šis nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu pagal naują teisinį reguliavimą R. M. nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233 įsigaliojęs nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir kartu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį su BK Bendrosios dalies norma – 25 straipsnio 3 dalimi, atitiktų BK Specialiosios dalies normoje, tai yra BK 260¹ straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytus požymius, o šios teisės normos sankcijoje yra ne tik, kad numatytos didesnės minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos nei R. M. nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233 įsigaliojęs nuo 2007 m. liepos 21 d.), tačiau ir nustatytas jos didesnis pavojingumas, nes šis nusikaltimas šiuo metu yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad naujieji BK pakeitimai ne švelnitų, tačiau priešingai – sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, taigi, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, inkriminuotos nusikalstamos veikos neperkvalifikuotinos pagal šiuo metu galiojančias BK nuostatas.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, R. M. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė) ir BK 260 straipsnio 3 dalį (paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė), tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Kaip jau paminėta aukščiau šioje nutartyje, aktualių BK pakeitimų, susijusių su BK 260 straipsnio nuostatomis šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo. Be kita ko, tokių pakeitimų nebuvo priimta ir BK 249 straipsnio kontekste, tad apygardos teismas plačiau dėl šių nuosprendžių peržiūrėjimo nepasisako.

Nuteistojo prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius iš dalies yra grindžiamas ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu priimtų pakeitimų aspektu, t. y. nuteistasis jo atžvilgiu prašo taikyti šiuo metu galiojančių 59, 64, 65 straipsnių nuostatas, tačiau visų pirma pažymėtina, kad BK 59 straipsnyje yra įtvirtintas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, kurių ne(pripažinimas) yra sprendžiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o ne po nuteistojo atžvilgiu priimtų nuosprendžių įsiteisėjimo, ir jau atliekamos bausmės metu. Be to, BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatos nekito nuo pat šio straipsnio įsigaliojimo pradžios, o tai, kad nuteistojo pagal skirtingus nuosprendžius paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrasis terminas siekia daugiau nei dvidešimt penkerius metus šiuo atveju nėra netinkamo BK 64 straipsnio taikymo pasekmė, nes kiekvienu atveju skirtingais nuosprendžiais pagal BK 64 straipsnį bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes, dvidešimt penkerių metų subendrintos laisvės atėmimo terminas viršytas nebuvo. Be to, apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs neriboto pasikeitusių baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo. Nuo 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo ir 2024 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3033, kuriame įtvirtinta, kad BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66 75, 92 straipsnių pakeitimai tiek, kiek jie lengvina asmens teisinę padėtį, taikomi tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Nuteistojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir vykdomi, taigi, nėra teisinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu pakeistas su bausmės skyrimo taisyklėmis susijusias nuostatas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistojo prašymas tenkinamas iš dalies perkvalifikuojant dvi R. M. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, iš BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), nekeičiant jam paskirų bausmių rūšies ir dydžio. Tuo tarpu kitų nuteistojo prašyme dėstomų reikalavimų pagrindo tenkinti teismas nenustatė, tad kitoje dalyje nuteistojo prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. M. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu perkvalifikuoti iš BK 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) bei iš BK 24 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272 įsigaliojęs nuo 2005 m. birželio 30 d.) į BK 24 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Nutartis gali būti skundžiama per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos, skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.