- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- 2YT-664-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00052-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Z., D. P., J. D., S. R.
- Pareiškėjas
- S. Z.
išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Danutei Blagnienei, Kristinai Gimžauskaitei - Mažonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys J. Z., D. P., J. D., S. R., išvadą teikianti byloje institucija Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, prašydama teismo nustatyti jai rūpybą, rūpintoju paskirti dukrą J. Z.. Nurodė, kad dėl sveikatos būklės negali vaikščioti, pasirūpinti maistu, medikamentais, apsitarnauti buityje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nuo 2009 m. kovo 18 d. nustatytas didelių socialinių poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Dėl sveikatos būklės jai reikalinga aktyvi slauga ir priežiūra, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Nuo ligos pradžios ją prižiūri duktė J. Z., kuri rūpinasi visais jos reikalais, sveikata, perka ir ruošia maistą. Ji ja pasitiki ir pageidauja, kad būtų nustatyta rūpyba, o rūpintoja paskirta ją prižiūrinti ir slauganti duktė J. Z..
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad su S. Z. nepavyko pasikalbėti telefonu (dukters J. Z. teigimu mama nekalba) ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nustatytas neterminuotai specialusis nuolatinės slaugos poreikis, mano, kad būtų tikslinga paskirti S. Z. medicininę ekspertizę dėl neveiksnumo nustatymo ir globos steigimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susiklostė tokios aplinkybės, jog mama nebegali savęs apsitarnauti, bet nėra neveiksni. Šiuo metu ji gyvena su mama. Dešimt metų visi vaikai prižiūrėjo mamą pasikeisdami. Šiuo metu mama nieko nepasidaro pati, ją reikia pamaitinti, mažai kalba. Mama neįgali dėl sveikatos, dėl amžiaus. Ji visą laiką guli lovoje, iš lovos neišlipa, yra maitinama. Ar ji pati savarankiškai gali ką nors nuspręsti, negali atsakyti. Nežino, ar ji atpažįsta artimuosius, bet yra sąmoninga. Jei mama ko nors nenori, parodo judesiu. Mama nekalba, nes galėjo turėti insultą, jai sunku kalbėti. Ji televizoriaus nežiūri, bet visą laiką mėgo skaityti knygas, deklamuoti eilėraščius. Pareiškimą teismui parašė ji, mamai tik pridėjo prie rankos pareiškimą ir vedžiojo, kad jį pasirašytų. Ar reikalinga skirti ekspertizę dėl neveiksnumo, nežino, neturi nuomonės. Rūpybos nustatymas reikalingas todėl, kad ji dėl mamos priežiūros negali dirbti, šiuo metu neturi darbo, o jei ji būtų paskirta rūpintoja, būtų valstybės socialiai apdrausta. Didelių specialiųjų poreikių lygis mamai nustatytas seniai. Mama gavo reikalingą priežiūrai inventorių, gauna valstybinę pensiją už 5 vaikus ir socialinę pensiją. Mamos pinigus valdo ji, už mamą viską nusprendžia ji. Mama asmeniškai nieko nesprendžia.
Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena šalia mamos, gretimame name, dirba ir negali visapusiškai pasirūpinti mama, šiuo metu reikalinga jai nuolatinė priežiūra, reikalinga sesers pagalba. Mamos negali palikti vienos. Nuo 2017 metų yra tokia situacija. Šiuo metu mamai 94 metai. Ji turi visą ligų „puokštę“. Anksčiau rūpybos klausimo nesprendė, nes visi vaikai, anūkai padėdavo, o šiuo metu situacija sunki. Sesuo dėl mamos negali eiti į darbą. Mamą gali suprasti tik savi žmonės, ji viską supranta, tik negali pasakyti. Ji gestai parodo, išjaučia. Neprieštarauja neveiksnumo ekspertizės nustatymui, tačiau rūpybos nustatymą pasirinko todėl, kad sesuo šiuo metu nedirba ir gali mama pasirūpinti. Nesiaiškino, kas yra rūpyba ir kas yra globa. Valstybės paramos nereikalauja, nes mama užaugino 5 vaikus ir vaikai turi ja pasirūpinti. Jei teismas nuspręstų, kad būtina išklausyti mamą, ji negalėtų atvykti į teismo posėdį. Ji nevežama net į ligoninę, nes jos sveikata kritinė, gydytoja ateina į namus. Tokio pareiškimo, koks jis pateiktas teismui, mam pati negalėtų parašyti.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė Kristina Gimžauskaitė - Mažonienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pateiktu prašymu, nes tokiam asmeniui tikslinga skirti neveiksnumo nustatymo ekspertizę ir steigti globą, o ne rūpybą. Šiai dienai pareiškėja savo valios išreikšti negali ir yra pagrįstų abejonių, kad S. Z. yra veiksnus asmuo, nes su ja nepavyko susikalbėti telefonu, pati dukra nurodė, jog mama nešneka ir pagal pateiktus dokumentus matyti, jog rūpybos šiuo atveju neužtenka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1, 2 dalyse yra numatyta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu, jam gali būti nustatyta rūpyba; veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (prašymą). CK 3.279 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Taigi veiksnus fizinis asmuo, kuriam nustatyta rūpyba, išsaugo neapribotą savo veiksnumą ir gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnio 1 dalis), tačiau kartu sutartimi gali pavesti rūpintojui įgyvendinti konkrečias turtines teises ir pareigas, kurių dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti savarankiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma sutartis, nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-687/2017).
CK 3.279 straipsniu yra siekiama užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų asmuo turi dėl sveikatos būklės. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniui atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
Rūpyba veiksniam asmeniui gali būti nustatyta ir rūpintojas veiksniam asmeniui gali būti paskirtas tik jo paties prašymu. Tai kartu reiškia, kad asmens, prašančio skirti jam rūpybą ir rūpintoją, sveikatos sutrikimai ir dėl to kilęs negalėjimas įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų neturi būti tokio pobūdžio, kurie leistų abejoti, jog prašymas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo pareikštas nepilnai suprantant jo turinį, rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo teisines pasekmes, taip pat neturi būti abejonių, kad pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam laisvai pasirinkti rūpintoją.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma nuo 2017-01-19 pareiškėjai S. Z. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (bylos lapas (toliau – b. l.) 11), taip pat Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus pažyma nuo 2017-02-08 jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 10). Teismui pareikalavus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius pateikė bendro pirminio specialiųjų poreikių 2017-01-20 vertinimo aktą Nr. SP-209, iš kurio matyti, kad pareiškėjos didelį specialiųjų poreikių lygį ir specialiojo nuolatinės slaugos poreikį lėmė ne viena liga, dėl kurių pareiškėja slaugoma ir gydoma namuose, visiškai sutrikusi jos judėjimo bei apsitarnavimo funkcija. Ji guli, maitinama pertrintu maistu, pastoviai su sauskelnėmis, slaugoma. Atsižvelgiant į ligos kilmę ir pobūdį bei vertinamosios amžių, sveikatos būklės pagerėjimo tikėtis nėra pagrindo (b.l. 40-41). Rengiant siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėja 2017-01-06 namuose buvo konsultuota neurologo, kuris nurodė, kad kontaktas su pareiškėja apsunkintas, paliepimus sunkiai suvokia, nesavarankiška (b.l. 48).
Pareiškėjai neatvykus (ir negalint atvykti) į teismą, suinteresuoti asmenys, teismo įpareigojimu pateikė pareiškėjos medicininį pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai dėl polisusirgimų nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 64). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnas pažymoje nurodė, kad apsilankymo pas pareiškėją metu namuose buvo J. Z., pareiškėja gulėjo funkcinėje lovoje, sveikinantis ir užduodant klausimus S. Z. nieko neatsakė (b.l. 63).
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys J. Z., D. P., duodami paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėja yra visiškai priklausoma nuo jį prižiūrinčių asmenų, pati nieko nepasidaro ir nesprendžia, viską už ją daro artimieji.
Pareiškėja į teismą kreipėsi pati, bet teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad ji į teismą atvykti negali, jos būklė kritinė, o jei ir būtų tokia galimybė, teismas su ja nesusikalbėtų, artimieji ją supranta iš gestų.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas turi pagrindo abejoti, ar pareiškėjos sveikatos būklė yra tokia, kad ji kreipėsi į teismą pilnai suprasdama rūpybos turinį ir rūpintojo paskyrimo teisines pasekmes ir ar ji gali laisvai pasirinkti rūpintoją. Kaip jau buvo nurodyta, rūpyba siekiama užtikrinti nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens, t.y. pareiškėjos, o ne suinteresuoto asmens interesus. Tuo tarpu teisme suinteresuoti asmenys nurodė, kad rūpyba reikalinga, kad būtų užtikrinti prašomos paskirtis rūpintojos J. Z. interesai, ji kaip rūpintoja būtų socialiai valstybės lėšomis drausta, nes šiuo metu neturi darbo, o tai prieštarauja rūpybos pagrindiniam tikslui.
Teismas pažymi, kad veiksnaus asmens rūpybos, kaip teisės instituto, samprata yra platesnė už kasdienį rūpinimąsi ir, be kita ko, apima tokio asmens teisę sudaryti su rūpintoju pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, taip pat teisę kreiptis dėl rūpybos panaikinimo (CK 3.279 straipsnio 3, 4 dalys).
Įvertinęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus bei pateiktus duomenis apie pareiškėjos sveikatą, teismas turi pagrindo pagrįstai abejoti, ar pareiškėjos sveikatos būklė yra tokia, kad ji galėtų veiksmingai pasinaudoti teise sudaryti įstatyme numatytus sandorius dėl jos turto tvarkymo bei pasinaudoti įstatyme nustatyta teise atsisakyti rūpybos.
Teismas sutinka su Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus išvada, kad nagrinėjamu atveju visų pirma reikėtų įvertinti pareiškėjos veiksnumą ir tik įvertinus jos galimybes suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, spręsti klausimą dėl globos ar rūpybos jai nustatymo. Kadangi pareiškimą dėl rūpybos nustatymo pareiškėjos vardu iniciavo duktė, teisme taip pat dalyvavo kita pilnametė pareiškėjos duktė, klausimą dėl pareiškėjos veiksnumo inicijuoti taip pat gali šie asmenys (CK 2.10 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas nustatyti pareiškėjai S. Z. rūpybą ir skirti rūpintoją atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 509 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.