Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos S. G. L. atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atstovui Justui Vaitiekaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja siekia, kad atsakovas iš naujo išnagrinėtų klausimą dėl žemės sklypo ribų ženklinimo. Nurodė, kad nors žemės sklypas buvo ženklinamas pareiškėjai dalyvaujant, tai neatitiko tikrosios jos valios. Nesutinka su matininko išvada, jog laisvos žemės tarp pareiškėjos sklypo ir jos sesers sklypo nėra. Mano, kad Komisija formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovas skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja 1993-03-26 įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto valstybinės žemės sklypą Nr. 215, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis prie valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėto sklypo planu, žemės sklypas susideda iš dviejų dalių: 763 kv. m ploto ir 242 kv. m ploto sklypų, kuriuos skiria sodo kelias (b. l. 36-38).

2008-11-12 atlikti pareiškėjai priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai ir, dalyvaujant pareiškėjai, nustatytos sklypų ribos (b. l. 41-44).

2010-04-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-5089-(30), remiantis kadastrinių matavimų duomenimis, tenkinant pareiškėjos prašymą, patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų žemės sklypų, kadastro duomenys. Nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 763 kv. m ploto žemės sklypui nustatyta elektros linijų apsaugos, taip pat vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; 242 kv. m ploto žemės sklypui nustatyta elektros linijų apsaugos zona (b. l. 39-40). 2010-05-04 patikslinti duomenys apie atlikus kadastrinius matavimus suformuotus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Komisijos byla, b. l. 40-43).

2015-05-18 pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama išspręsti klausimą dėl atliktų žemės sklypų ribų matavimų, nustatant, kad laisva žemės juosta eina tarp pareiškėjos ir jos sesers žemės sklypų (b. l. 29-32).

2015-06-22 NŽT Vilniaus rajono skyrius raštu Nr. 48SD-6748-(14.48.104) nurodė, kad pareiškėja, įsigydama žemės sklypą, sutiko su jo ribomis, taip pat sutiko ir su nustatytomis ribomis atlikus kadastrinius matavimus, o pagal sodininkų bendrijos generalinį planą tarp pareiškėjos ir jos sesers sklypų žaliosios zonos nėra (b. l. 33-35).

2015-07-27 pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus rajono atsakymu, padavė skundą Komisijai (Komisijos byla, b. l. 1-2).

2015-08-26 Komisija sprendimu Nr. 3R-334(AG-249/05-2014) pareiškėjos skundas atmestas (b. l. 5-7).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl netinkamai atliktų geodezinių matavimų, teisėtumo.

Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-187, 7.2.1 p., NŽT metodiškai vadovauja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo darbams bei juos kontroliuoja.

Pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl, jos manymu, netinkamai atliktų žemės sklypo ribų matavimo darbų, nes turėjo būti nustatyta, jog tarp pareiškėjos ir jos sesers sklypų yra laisvos žemės.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai, redakcija, galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2008-12-07), 32.1.1 ir 32.1.1.4 p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Nuostatų 65 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas (Nuostatų 67 p.). Pagal Nuostatų 90 p., kai pateiktieji dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, kadastro tvarkytojo darbuotojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į kadastrą.

Remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2005-04-01 iki 2015-01-01), 11 p., kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 16.5 p. nustatyta, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos sklypo, susidedančio iš dviejų dalių, kadastriniai matavimai, atsižvelgiant į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane suformuotas žemės sklypo ribas, buvo atlikti 2008-11-12, kurie buvo suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus. Pareiškėja dalyvavo nustatant jos sklypo dalių ribas, pasirašė 2008-11-12 sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus, pastabų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kadastro duomenys buvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, o sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų, NŽT Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, neturėjo teisės vertinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų kitaip, nei jie yra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad suinteresuoti asmenys negali reikalauti, jog NŽT atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir teisingumo patikrinimą, nes tokio patikrinimo atlikimo nenumato specialiosios teisės normos, reglamentuojančios kadastro duomenų tikslinimą ir keitimą. Priešingas teisės normų aiškinimas iš esmės būtų nesuderinamas su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. įtvirtinta į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija (2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-112/2014).

Kaip minėta, įstatymas numato galimybę nekilnojamojo turto kadastro duomenis pakeisti arba juos nuginčyti. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Nuostatai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d. patvirtina, kad vadovaujantis šia norma yra keičiami kadastro duomenys, jeigu yra buvusių ir prašomų pakeisti kadastro duomenų matavimų neatitikimai, pateikiami kitokie matavimo duomenys, negu yra įrašyti kadastre. Pagal šios normos prasmę ir jos galimą praktinį taikymą, nauji kadastriniai duomenys turėtų būti tikslesni. Minėtas teisės normos aiškinimas suponuoja išvadą, kad pagrindas atlikti tikslesnių kadastrinių duomenų pakeitimus, yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, siekdama atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus iš naujo, turi teisę kreiptis su prašymu į atitinkamą matininką ir, esant matavimo duomenų neatitikimams, juos tikslinti. Be to, pareiškėjai išaiškintina, kad, nesutikdama su nustatytomis sklypo ribomis, ji turi teisę ginčą su gretimo sklypo savininke spręsti bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio kodekso 4.45 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl galbūt pažeistų jos teisių, susijusių su žemės sklypo ribų nustatymu, ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos S. G. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.