- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2-1476-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00337-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės DNB banko
- Kategorijos
- 3.6.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas priimti papildomą sprendimą (nutartį) dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje pagal (ieškovės) akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „GERTAUTA“, uždarajai akcinei bendrovei „Autokompleksas“, uždarajai akcinei bendrovei „G3G“ ir valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto registratoriaus sprendimo panaikinimo, ir pagal akcinės bendrovės DNB banko skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GERTAUTA“ 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „GERTAUTA“ (toliau – BUAB „GERTAUTA“) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“).
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – AB DNB bankas) 2015 m. sausio 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GERTAUTA“ (toliau – BUAB „GERTAUTA“) 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo; 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu dėl BUAB „GERTAUTA“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo. Pareiškėja AB DNB bankas skunde nurodė, kad skundžiami BUAB „GERTAUTA“ kreditorių komiteto nutarimai yra neteisėti ir pažeidžia banko ir kitų įmonės kreditorių interesus.
2015 m. balandžio 27 d. ieškovė AB DNB bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms BUAB „GERTAUTA“, UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“ ir VĮ „Registrų centras“, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 5 d. BUAB „GERTAUTA“ ir UAB Autokompleksas“ sudarytą turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartį dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), jo priklausinio, kitų statinių – kiemo statinių, stoginės, kanalizacijos šulinių, tvoros, kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šiame objekte adresu (duomenys neskelbtini) esančių kilnojamųjų daiktų pardavimo ir taikyti restituciją natūra; 2) pripažinti negaliojančia 2015 m. sausio 5 d. BUAB „GERTAUTA“ ir UAB „G3G“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl 50410/56200 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikyti restituciją natūra; 3) panaikinti 2015 m. vasario 27 d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo sprendimą išregistruoti BUAB „GERTAUTA“ nuosavybės teisę ir įregistruoti UAB „G3G“ nuosavybės teisę į 50410/56200 dalies žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti 2015 m. kovo 30 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. cspr1-63, kuriuo atmestas AB DNB banko skundas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi AB DNB banko skundą ir ieškinį tenkino iš dalies – 1) pripažino niekiniu ir negaliojančiu BUAB „GERTAUTA“ 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą antru darbotvarkės klausimu dėl atlyginimo bankroto administratoriui ir administravimo išlaidų patvirtinimo; 2) pripažino niekiniais ir negaliojančiais BUAB „GERTAUTA“ 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą pirmu darbotvarkės klausimu dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo; 3) atmetė skundo reikalavimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais BUAB „GERTAUTA“ kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu dėl BUAB „GERTAUTA“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo; 4) pripažino negaliojančia 2015 m. sausio 5 d. BUAB „GERTAUTA“ ir UAB Autokompleksas“ sudarytą turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartį dėl administracinio pastato (duomenys neskelbtini), jo priklausinio, kitų statinių – kiemo statinių, stoginės, kanalizacijos šulinių, tvoros, kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šiame objekte adresu P. L. g. 55, Kaune esančių kilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo; 5) pripažino negaliojančia 2015 m. sausio 5 d. BUAB „GERTAUTA“ ir UAB „G3G“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl 50410/56200 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo; 6) panaikino 2015 m. kovo 30 d. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. cspr1-63, kuriuo atmestas AB DNB banko skundas; 7) panaikino 2015 m. vasario 27 d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo sprendimą išregistruoti BUAB „GERTAUTA“ nuosavybės teisę ir įregistruoti UAB „G3G“ nuosavybės teisę į 50410/56200 dalies žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą bankroto administratoriui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su įmonės turto perleidimu ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti turto perleidimo sutartis, paliko galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
Atsakovės BUAB „GERTAUTA“ bankroto administratorius UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir atsakovės UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, pateikė atskiruosius skundus Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriuose prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – AB DNB banko skundą dėl BUAB „GERTAUTA“ 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto registratoriaus sprendimo panaikinimo, atmesti.
Šalies argumentai
2016 m. gegužės 19 d. ieškovė (kreditorė) AB DNB bankas kreipėsi į pirmosios instancijos Kauno apygardos teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimo. AB DNB bankas prašymą ir įrodymus dėl 1 815 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo pateikė teismui 2016 m. balandžio 8 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl teismo ekspertizės akto. Bankas 2015 m. rugsėjo 29 d. į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 2000 Eur ekspertizės apmokėjimui. Šios banko išlaidos taip pat turėjo būti paskirstytos priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. papildoma nutartimi atmetė AB DNB banko prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, pakartotinai išanalizavęs į bylą pateiktus AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės liko neišspręstas ieškovės (kreditorės) AB DNB banko turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galima iškelti per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju AB DNB banko prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas 2016 m. gegužės 19 d., teismo sprendimas priimtas 2016 m. gegužės 2 d., todėl CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nėra praleistas.
Teismas taip pat nurodė, kad remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas, t. y. nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų, tačiau nenurodyti šio klausimo išnagrinėjimo argumentai. Pirma, bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą nepriteistos, nes banko atstovas prašė jomis nesivadovauti, teismas jomis nesivadovavo. Antra, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistos, nes bankas nepateikė raštu turėtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, t. y. 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, kaip nustatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad negali įvertinti šių išlaidų pagrįstumo, todėl negali jų priteisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė (kreditorė) AB DNB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei AB DNB bankui iš atsakovių 3 815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra dviprasmiški ir prieštaringi. Pirmiausia, teismas, pakartotinai išanalizavęs į bylą pateiktus AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės liko neišspręstas ieškovės (kreditorės) AB DNB banko turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Tačiau tuo pačiu tolimesniuose argumentuose nurodė, kad teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė, t. y. nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, tik nenurodė argumentų.
2. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas yra išspręstas, tik nenurodyti motyvai, yra nepagrįsta, nes skundžiamoje nutartyje nei jos motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas visiškai nepasisakyta. Išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, tačiau dėl jo plačiau visiškai nepasisakius, buvo pažeistas teismų sprendimų skaidrumo principas, suvaržyta byloje dalyvavusių asmenų apeliacijos teisė.
3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą nepriteistos, nes banko atstovas prašė jomis nesivadovauti, o teismas jomis ir nesivadovavo. Nei ieškovė, nei jos atstovai bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo būtinybės atlikti ekspertizę, tačiau dėl netinkamai pasirinktų ekspertizės kriterijų atlikta ekspertizė buvo ydinga, dėl ko ieškovės atstovas prašė kritiškai vertinti ekspertizės išvadas. Taigi, bankas laikė ekspertizę būtina, norint tinkamai išnagrinėti tarp šalių esantį ginčą. Todėl banko atstovo išreikštas prašymas dėl kritiško ekspertizės išvadų vertinimo tėra ieškovės išreikšta pozicija dėl teisinio išvadų vertinimo, bet ne dėl pačios ekspertizės atlikimo (ne)reikalingumo, todėl teismo padaryta išvada, kurios pagrindu ekspertizės apmokėjimo išlaidos ieškovei nepriteistinos yra nepagrįsta.
4. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti taip pat nepagrįsta. AB DNB bankas prašymą ir įrodymus dėl 1 815 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo pateikė teismui 2016 m. balandžio 8 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl teismo ekspertizės akto, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pateiktuose dokumentuose aiškiai matyti už advokato pagalbą paskaičiuota mokėtina suma, šios sumos apmokėjimo data bei mokėjimo paskirtis. Įstatyme numatytas šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai paskaičiavimas yra objektyviai reikalingas situacijose, kai šalis už konkrečias teisines paslaugas atlieka kelis atskirus apmokėjimus, taip pat kai pateikti dokumentai stokoja teisinio aiškumo. Ieškovei suteiktos teisinės paslaugos buvo apmokėtos vienu pavedimu, todėl nereikalauja papildomų paskaičiavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė BUAB „GERTAUTA“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės išlaidos už ekspertizės atlikimą susijusios su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančiais BUAB „GERTAUTA“ kreditorių komiteto nutarimus dėl turto pradinių kainų nustatymo, kuris galutiniu teismo sprendimu yra atmestas, todėl šios išlaidos ieškovei neatlygintinos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįvykdė CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pateikti teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, todėl šios išlaidos jai taip pat nepriteistinos.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės išlaidos už ekspertizės atlikimą jai neatlygintinos, nes atlikus ekspertizę pateiktos išvados ieškovei buvo nepalankios bei ji pati prašė ekspertizės išvadomis nesivadovauti.
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui deklaruotų 1 815 Eur dydžio atstovavimo išlaidų detalizacijos, kas numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje, todėl įvertinti šių išlaidų pagrįstumo neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės AB DNB banko prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išspręsti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi, jos teigimu, galutiniu teismo sprendimu šis klausimas nebuvo išnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais ieškovės argumentais.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, pakartotinai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pritarė ieškovės argumentams, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas galutiniu teismo sprendimu (nutartimi). Tačiau, kaip teisingai pastebėta ieškovės atskirajame skunde, tuo pačiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutiniame teismo sprendime (nutartyje) klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręstas, tačiau nenurodyti šio klausimo išnagrinėjimo argumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios prieštaringos pirmosios instancijos teismo pozicijos suponuoja išvadą, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas galutiniame teismo sprendime nebuvo išnagrinėtas. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendime (nutartyje) nėra nurodyta nei nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su šalių pirmosios instancijos teisme turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, nei teisinių argumentų dėl jų dydžio, paskirstymo ir atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo pateikė pirmosios instancijos teismui 2016 m. balandžio 8 d., kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl teismo atliktos retrospektyvinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų. 2016 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės bei atidėjo teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2016 m. gegužės 2 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė, todėl šis klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant papildomą teismo sprendimą (nutartį).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, teismas konstatavęs, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išnagrinėtas galutiniu teismo sprendimu, tačiau nebuvo nurodyti šio klausimo išnagrinėjimo argumentai, papildomai pasisakė dėl ieškovės deklaruotų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės deklaruotos 1 815 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, nes nepateikta šių išlaidų detalizacija (apskaičiavimas). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė, tinkamai ir laiku pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su prašymu nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, nesudaro pagrindo šių išlaidų nevertinti, nes ieškovės teismui deklaruotų išlaidų dydis gali būti nustatytas remiantis kitais byloje esančiais dokumentais (ieškovės parengtų procesinių dokumentų, teismo posėdžio protokolų ir kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2015 m. sausio 5 d. kartu su pateiktu skundu dėl BUAB „GERTAUTA“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo pateikė atstovavimo sutartis su Advokatų profesine bendrija „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“ bei advokatu N. Š. (t. 1, b. l. 8-9). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas parengė ir pateikė pirmosios instancijos teismui: 2015 m. sausio 5 d. skundą dėl BUAB „GERTAUTA“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo (t. 1, b. l. 1-7), 2015 m. kovo 10 d. rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 4-7), prašymą dėl civilinių bylų sujungimo (t. 3, b. l. 61-62), 2015 m. balandžio 27 d. ieškinį dėl BUAB „GERTAUTA“ turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Nekilnojamojo turto registro registratoriaus sprendimų panaikinimo (t. 4, b. l. 3-11), rašytinius paaiškinimus dėl teismo retrospektyvinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išvadų (t. 5, b. l. 86-87), taip pat dalyvavo teismo 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. posėdžiuose (t. 3, b. l. 58-59, t. 5, b. l. 46-49, t. 5, b. l. 97-98). Byloje esantis 2015 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad 1 815 Eur dydžio suma ieškovės atstovui buvo sumokėta už nagrinėjamoje byloje suteiktas atstovavimo paslaugas.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 koeficientas (8.16. punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19. punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (748 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, kad ieškovės teismui deklaruotos 1 815 Eur išlaidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovų.
Ieškovė pateiktame skunde dėl BUAB „GERTAUTA“ kreditorių nutarimų prašė panaikinti penkis kreditorių komiteto nutarimus. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu patenkino tris iš penkių ieškovės skundo reikalavimus, t. y. 60 proc. skundo reikalavimų. Analogiškas išvadas padarė ir apeliacinės instancijos teismas. Pateiktame ieškinyje dėl BUAB „GERTAUTA“ turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimų panaikinimo ieškovė buvo pareiškusi du savarankiškus reikalavimus dėl BUAB „GERTAUTA“ turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir išvestinius reikalavimus dėl Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Iš viso pirmosios instancijos teismas patenkino 80 proc. ieškovės skundo ir ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų BUAB „GERTAUTA“, UAB „G3G“ ir UAB „Autokompleksas“ ieškovei priteistina 1 452 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 484 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovė BUAB „GERTAUTA“ yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš administravimui skirtų sumų (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės išlaidų už teismo atliktos retrospektyvinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą, pirmiausia, pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Eur avansą už ekspertizės atlikimą. Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimu pervedė 2 000 Eur sumą į teismo nurodytą depozitinę sąskaitą (t. 5, b. l. 77). Atlikus teismo paskirtą ekspertizę, teismo ekspertas pateikė teismui 2016 m. sausio 4 d. sąskaitą – faktūrą 1 000 Eur sumai (t. 5, b. l. 81). Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nurodytą 1 000 Eur dydžio sąskaitą – faktūrą buvo pavesta apmokėti iš į teismo depozitinę sąskaitą įneštų ieškovės lėšų (t. 5, b. l. 82). Klausimas dėl likusios 1 000 Eur dydžio ieškovės sumokėto avanso dalies grąžinimo nei pirmosios instancijos teismo tarpine nutartimi, nei galutiniu teismo procesiniu sprendimu nebuvo išspręstas. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir skundžiamoje nutartyje. Kadangi faktiškai teismo atlikta ekspertizė kainavo 1 000 Eur, o į teismo depozitinę sąskaitą buvo pervesta 2 000 Eur suma, likusi 1 000 Eur dydžio avanso dalis grąžintina ieškovei AB DNB bankui (CPK 90 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės sumokėto 1 000 Eur užstato priteisimo iš atsakovų, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje retrospektyvinė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė buvo paskirta ieškovės prašymu. Pirmosios instancijos teismas galutiniu teismo sprendimu ieškinio reikalavimą panaikinti kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. nutarimą ketvirtu darbotvarkės klausimu ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimą antru darbotvarkės klausimu dėl turto pradinių pardavimo kainų nustatymo atmetė. Ieškovė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundė. Esant nurodytai situacijai, ieškovės patirtos išlaidos už ekspertizės apmokėjimą, tiesiogiai susijusios su atmestu ieškinio reikalavimu, todėl ieškovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovės akcinės bendrovės DNB banko prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį) tenkinti iš dalies.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), iš lėšų, sumokėtų į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Autokompleksas“ (juridinio asmens kodas 302458348), uždarosios akcinės bendrovės „G3G“ (juridinio asmens kodas 302414985) ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GERTAUTA“ (juridinio asmens kodas 135980818) administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis 1 452 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus).