- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-309-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02400-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- I. A. R.
- Atsakovas
- S. B., U. B.
- Advokatai
- Marius Navickas, Mauras Urbonavičius, Linas Mažonis
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-309-538/2011
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-02400-2010-0)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gegužės 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Erikos Misiūnienės,
dalyvaujant ieškovei I. A. R., jos atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovės S. B. atstovui advokatui Linui Mažoniui, atsakovo U. B. atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. R. ieškinį atsakovams S. B. ir U. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 41573,29 Lt, iš kurių 10897,95 Lt buto avarijos likvidavimo bei atstatymo darbams atlikti, 18485 Lt statinio avarijos metu sugadintų bei sulaužytų daiktų vertei atlyginti, 599,15 Lt gydymosi išlaidų, 5591,19 Lt nuostolių, susijusių su žalos bei civilinės atsakomybės nustatymu, taip pat 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-20 apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančio dviejų kambarių buto viename iš kambarių nukrito visos lubos. Ieškovė kartu su savo anūku A. K. tik laimingo atsitiktinumo dėka, krentant luboms, spėjo išbėgti iš kambario. Atlikus avarijos tyrimą, nustatyta, kad medinių lubų griūtis įvyko dėl atsakovei S. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnaus U. B. prieš 4-5 metus atlikto remonto metu užpiltų 3,2 tonos statybinių atliekų po grindimis ir tarp medinių sijų ant ieškovei priklausančio buto lubų pakalo. Dėl įvykusios avarijos ieškovė patyrė didelę turtinę žalą – visiškai suiro pakabinamos lubos, sugadinta sienų apdaila, grindys, elektros instaliacija, suniokoti baldai, įranga, kiti kambaryje buvę daiktai. Žala, padaryta dėl statinio lubų sugriuvimo, kvalifikuotina pagal CK 6.266 straipsnį kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis. Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui ar valdytojui. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas S. B. vardu, o jo valdytojas U. B. šiame bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Be to, ieškovė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su statinio avarijos tyrimu ir avarijos pasekmių likvidavimu. Dėl avarijos metu patirto streso pablogėjo ieškovės sveikata, dėl to ji kreipėsi į medikus ir jai paskirtas gydymas tęsiamas iki šiol, todėl ieškovė prašo atlyginti jai gydymosi išlaidas ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų S. B. ir U. B. 26944,29 Lt nuostolių atlyginimo, 2000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 28944,29 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. A. R. Priteisė iš atsakovų S. B. ir U. B. lygiomis dalimis po 636,32 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. A. R.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas U. B., naudodamasi jam patikėtu butu, atliko tokio masto buto remontą, kuriam galimai buvo reikalingas statybos leidimas, o po remonto likusias statybines atliekas (ar dalį jų) supylė po buto grindimis į perdangą, esančią virš ieškovės buto. Tokiais veiksmais atsakovas ne tik nesilaikė statybą reglamentuojančių teisės aktų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų (LR Statybos įstatymo 8 str., 23 str.), bet ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas įvertinės visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: nustatytas ieškovei padarytos žalos faktas, atsakovo U. B. neteisėti veiksmai, dėl kurių ir įvyko avarija ieškovės bute, bei atsakovo kaltė. Atsakovė S. B., patikėjusi jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti ir naudoti sūnui U. B., taip pat yra solidariai atsakinga (CK 4.37, 6.6 straipsniai). Ieškovei priteisė nuostolius už sugadintus daiktus pagal ieškovės nurodytas daiktų vertes, atsižvelgiant į 2009-08-11 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 17 pastabas dėl daiktų sugadinimo bei prie protokolo pridėtas nuotraukas; 5591,19 Lt nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas); su sveikatos grąžinimu susijusias 599,15 Lt dydžio išlaidas ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė S. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi neatsižvelgė į LAT suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir į atsakovų argumentus dėl pačios ieškovės ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų neatsargumo įtakos žalos atsiradimui. Byloje surinktais įrodymais, t. y. 2009-07-20 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 34 nurodyta, kad gyvenamasis namas, kuriame įvyko avarija pastatytas 1930 metais, kapitalinis remontas nebuvo vykdomas nuo pastatymo metų, namo technine priežiūra neatliekama, patalpų savininkų bendrija neįkurta ir jungtines veiklos sutartis nesudaryta, pastatas neadministruojamas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto nurodytą šalutinę netiesioginę žalos atsiradimo priežastį – nebuvo vykdoma privaloma statinio naudojimo priežiūra. Dėl to yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl ieškovei kilusios žalos yra gyvenamojo namo patalpų savininkų solidarioji atsakomybė. Taip pat byloje įrodyta, kad pati ieškovė nevykdė pareigos rūpintis jos valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų. Byloje nustatyta, kad ieškovės buto lubos buvo montuojamos neatliktus perdengimo kapitalinio remonto, neišsiaiškinus ar tokia konstrukcija yra ilgaamžė, patvari bei patikima, t. y. byloje yra įrodyta, kad ieškovė nevykdydama pareigos, nustatytos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, pati sudarė galimybę kilti avarijai. CK 6.282 str. įtvirtinta galimybė sumažinti žalos atlyginimo dydį arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti nukentėjusio asmens didelį neatsargumą. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apeliantė yra solidariai atsakinga su atsakovu U. B. dėl ieškovei kilusios žalos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė būtų atsakinga dėl ieškovei kilusios žalos, kadangi ji neatliko jokių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, o tai, kad apeliantė buvo patikėjusi jai nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti ir naudoti sūnui U. B., neleidžia teigti, kad ji yra solidariai atsakinga už ieškovei kilusią žalą, nenustatytas priežastinis ryšys tarp apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad atsakovas U. B. darydamas remontą būtų suvertęs statybinį laužą po savo motinos buto grindimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 26944,29 Lt nuostolių atlyginimo, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Atsakovas U. B. prisidėjo prie apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. A. R. prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad 2009-07-20 apie 12.30 val. ieškovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija – viename iš kambarių nukrito kambario lubos. Dėl įvykusios avarijos ieškovė patyrė didelę turtinę žalą – visiškai suiro pakabinamos lubos, sugadinta sienų apdaila, grindys, elektros instaliacija, suniokoti baldai, įranga, kiti kambaryje buvę daiktai (t. 1, b. l. 25–62). Ieškovė dėl įvykusios avarijos patyrė didelį stresą, dėl to sutriko jos sveikata ir jai paskirtas gydymas (t. 1, b. l. 18–23). Taip pat nustatyta, kad virš avarijos vietos esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė S. B. (t.1, b. l. 75–76), tačiau faktiškai butu naudojosi jos sūnus U. B., tą patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu.
Apeliantė S. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.
Nustatyta, kad atsakovai tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, nepaneigė, kad atsakovas U. B. prieš keletą metų darė savo bute darė remontą, kurio metu buvo išgriauta vidinė pertvara, vietoj koklinės krosnies pastatytas židinys, nuo kurio apšildyta ir virtuvė, panaikinta pertvara tarp buto ir palėpės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pati apeliantė S. B.. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išvadą daręs ekspertas R. M. nurodė, kad tokiems remonto darbams, jo nuomone, buvo reikalingas statybos leidimas. Iš avariją tyrusios komisijos išvados, eksperto išvados, komisijos tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas U. B. po atlikto remonto statybinio laužo neišvežė, o supylė jį po savo buto grindimis į mediniame perdengime buvusią ertmę. Liudytojų paaiškinimai atitinka ir eksperto R. M. išvadą, kurioje konstatuojama, kad remonto darbai atsakovei priklausančiame bute buvo atlikti prieš 4-7 metus. Apeliantė skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į eksperto ekspertizės akte nurodytą netiesioginę žalos atsiradimo priežastį, t.y. kad nebuvo vykdoma privaloma statinio naudojimo priežiūra, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl ieškovei kilusios žalos yra gyvenamojo namo patalpų savininkų solidarioji atsakomybė ir atsakovais į šią bylą turėjo būti įtraukti visi gyvenamojo namo patalpų savininkai. Be to, apeliantės teigimu, byloje įrodyta, kad ieškovė, nevykdydama pareigos, nustatytos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, pati sudarė galimybę kilti avarijai ir byloje neįrodyta, kad U. B. po atlikto remonto suvertė statybinį laužą po šio buto grindimis. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokie apeliantės argumentai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Atsakovės S. B. veiksmai dėl avarijos kilimo priežasties reiškėsi ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu, kadangi atsakovė eksploatuodama patalpas bei leisdama tai daryti tretiesiems asmenims neturint statybos leidimo, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu netinkamai įgyvendino CK 4.37, 4.83 straipsnių reikalavimus. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Konstatuotina, kad apeliantės skunde keliamos prielaidos apie statybinio laužo atsiradimo aplinkybes neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str. reikalavimai), bei prieštarauja eksperto R. M. išvadai apie statybinio laužo atsiradimo laiką, bei avariją tyrusios komisijos tyrimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimams, kurie komisijai patvirtino iš atsakovo U. B. girdėję apie tai, kad šis statybinį laužą supylęs po grindimis, šias aplinkybes patvirtino ir buvusios patalpų savininkės teisme duoti paaiškinimai. Taigi byloje įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovas U. B. supylė statybinį laužą po grindimis (CK 6.246 str. 1 d.), dėl šios priežasties neatlaikė ieškovės buto lubų konstrukcijos, lubos įgriuvo (CK 6.247 str.) ir buvo padaryta žala ieškovės turtui (CK 6.249 str.). Dėl padarytos žalos yra atsakovo U. B. kaltė, nes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atsakovė S. B., perdavusi jai nuosavybės teise priklausantį butą naudotis atsakovui U. B., ir žinodama, kad jos bute atliekamas remontas, nesidomėjo jo eiga, nekontroliavo, kad remontas būtų atliekamas laikantis teisės aktų reikalavimų, būdama atsakinga už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.), nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi (CK 6.248 str. 3 d.) ir dėl to buvo padaryta žala ieškovės turtui (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei (CK 6.279 str. 1 d., 4 d.).
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai 10897,95 Lt avarijos padariniams likviduoti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu. Byloje nustatytas žalos padarymo faktas – ieškovei priklausančiame bute viename iš kambarių nukrito lubos, dėl to visiškai suiro pakabinamos lubos, sugadinta sienų apdaila, grindys, elektros instaliacija, suniokoti baldai, įranga, kiti kambaryje buvę daiktai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 09-016E 5 dalies 5 punktas, 8 l., 2009-07-24 ir 2009-08-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, t. 1, b. l. 32–63). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad kai turtas neatkurtas po sugadinimo, tai žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais; svarbu, kad žala būtų objektyviai nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Ieškovės reikalavimas dėl 10897,95 Lt avarijos padariniams likviduoti bei atstatymo darbams atlikti yra grindžiamas teismui pateikta lokaline sąmata (t. 1, b. l. 87). Šios pateiktos sąmatos atsakovai teisme neginčijo, be to, pateikta sąmata yra artima ekspertizės akte eksperto R. M. pateiktai išvadai, kad vien statybos darbai – avarijos padariniams likviduoti ieškovei sudarytų 10718 litų bei prie šios išvados buvo pateikta eksperto parengta lokalinė sąmata. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 10897,95 Lt avarijos padariniams likviduoti (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.).
Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį dėl avarijos metu sugadintų daiktų atlyginimo, savo sprendimą priėmė neturėdamas objektyvių duomenų apie realią jų vertę ir nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys šių daiktų įsigijimą. CK 6.249 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių ieškinyje nurodytų daiktų vertes paneigiančių įrodymų, tai pirmosios instancijos teismas priteistinus nuostolius paskaičiavo remdamasis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 17 nurodytomis pastabomis dėl daiktų sugadinimo bei prie šio protokolo pridėtomis nuotraukomis. Prašoma priteisti suma dėl avarijos metu sugadintų daiktų atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo 18 485 Lt ir priteista suma yra 9 856 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos už dėl avarijos metu sugadintus daiktus nėra pagrindo (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti susirgimai yra būdingi daugeliui panašaus amžiaus žmonių ir nėra priežastinio ryšio su žalos ieškovei padarymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės teiginiai nepagrįsti ir neatitinka teismui pateiktų medicininiuose dokumentuose esančių įrodymų, nes kaip matyti iš medikų išvadų, juose konstatuoti susirgimai yra traktuoti kaip ūminė reakcija į stresą, kurį ieškovė patyrė jos gyvenamajame bute įgriuvus luboms. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovų priteistė su sveikatos grąžinimu susijusias 599,15 Lt dydžio išlaidas (t. 1, b. l. 21-23) (CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo faktui, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad po įvykusios avarijos ieškovei pasireiškė ūmi reakcija į stresą, jai buvo paskirtas gydymas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į ieškovės po avarijos patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumas bei dėl to pablogėjusią ieškovės sveikatą, ieškovei priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi 868 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą atsakovei S. B. buvo atidėtas iki civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, 868 Lt žyminio mokesčio priteistina valstybei iš atsakovės S. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės S. B. ieškovei I. A. R. priteistina 800 Lt jos turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės S. B. priteisti 868 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Iš atsakovės S. B. ieškovei I. A. R. priteisti 800 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.