- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1-402-885/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- A. G., D. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2006-07-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2007-10-02 nutartimi pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę; 2008-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., BPK 362 str., paleistas lygtinai neatlikus 1 mėn. 8 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (dvi veikos), 140 str. 1 d. (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2010-08-10 apie 07.00 val., Šiaulių mieste, namo adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, grasindamas žodžiais užmušti nukentėjusiuosius D. G. ir A. G. po to, 2010-08-10 apie 13.00 val. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių mieste, namo, adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, grasindamas žodžiais užmušti nukentėjusiuosius D. G. ir A. G., po to, 2010-08-23 apie 22.30 val. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių mieste, name, adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas žodžiais užmušti nukentėjusįjį D. G., po to, 2010-08-27 apie 13.00 val. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių mieste, namo, adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, bandydamas suduoti nukentėjusiajam D. G. terasos kėde ir grasindamas žodžiais nužudyti nukentėjusiuosius D. G. ir A. G., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems D. G. ir A. G. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2005-12-25 A. G. buvo padaręs mažamečiui sūnui D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už tai pripažintas kaltu ir nuteistas teismo nuosprendžiu.
Be to, A. G. 2010-11-16 apie 11.30 val., Šiaulių mieste, name adresu: J. Ž. g. 12, paimdamas peilį ir grasindamas žodžiais nužudyti nukentėjusiąją A. G., 2010-11-16 apie 16.00 val. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Šiaulių mieste, namo, adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, grasindamas žodžiais užmušti nukentėjusįjį D. G., tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems D. G. ir A. G. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, A. G. 2010-11-16 apie 11.30 val., Šiaulių mieste prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, spirdamas vieną kartą nukentėjusiajai A. G. į kairę koją ir smaugdamas ją, padarydamas nukentėjusiajai A. G. kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. G. 2010-11-16 apie 16.00 val. Šiaulių mieste, namo, adresu: (duomenys neskelbtini) kieme, suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam D. G. į kairįjį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir dėl 2010-08-10, 2010-08-23 bei 2010-08-27 įvykių paaiškino, kad buvusi žmona norėjo skirtis, tai ir prasidėjo nesąmonės. Pradėjo jį varyti iš namų. Po skyrybų namas buvo dar nepadalintas, todėl nuėjęs jis klausdavo, ar galės permiegoti. Kadangi žmona iškviesdavo policiją, tai jis ir pasakė, kad užmuš. Grasinimai buvo skirti ir žmonai, ir sūnui. Jis visų įvykių metu buvo išgėręs ir nervuotas, todėl taip ir gaudavosi. Dėl grasinimo kėde jis paaiškino, kad kėdę jis metė į namo kampą, į duris, bet sūnui nekliuvo. Tuo metu sūnus buvo kambaryje, o jis lauke. 2010-11-16 į namus atėjo pasiimti kompaktinio disko. Žmona jam leido pavalgyti, dėl to peilis buvo jo rankoje. Pradėjo aiškintis su buvusia žmona, paėmė ją už gerklės, sakė, kad užmuš. Tada sakė, kad vieną kartą tikrai užmuš. Galėjo ir įspirti. 2010-11-16 po pietų, kai buvo pas kaimyną, įbėgo D. G. ir jį pradėjo tempti. Jis pradėjo muistytis, todėl netyčia galėjo sužaloti. Jis paaiškino, kad pykčio ir tokio elgesio priežastis - skyrybos, melas. Jis pripažino, kad grasino, buvo išgėręs ir pasakė, kad užmuš. Taip pasakė abiems: ir buvusiai žmonai, ir vaikui. Nukentėjusiųjų atsiprašinėjo, bet jie nesikalba.
Nukentėjusioji A. G. parodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju yra išsiskyrę. Santykiai visada buvo įtempti. Dėl 2010-08-10, 2010-08-23 bei 2010-08-27 įvykių ji parodė, kad A. G. ateidavo pas juos į namus girtas ir grasindavo jai ir jos sūnui, kad juos užmuš. Dažniausiai jis atėjęs prašydavo leisti jam permiegoti ar duoti pavalgyti. Ji parodė, kad A. G. visada ateidavo girtas ir tada prasidėdavo įžeidinėjimai. Būdamas blaivus jis gailėdavosi. Grasindavo bendrai, neišskirdavo kuriam sako. Sūnus jai sakė, kad 2010-08-27 kaltinamasis į jį paleido kėdę, tačiau nepataikė. Ji parodė, kad 2010-11-16, kaltinamasis atėjo kompaktinio disko, tačiau tuomet ji nesuprato, kad jis buvo išgėręs. Tai ir įleido. Tada jis pradėjo grasinti, puolė su peiliu, smaugti norėjo. Po to spardė. Nuo spyrių liko kraujosrūvos. Po minėtų įvykių bendrauja tik telefonu.
Nukentėjusysis D. G. dėl 2010-11-16 įvykio parodė, kad eidamas namo suprato, kad tėvas yra namie. Pagalvojo, kad ramybė bus tik tada, kai policija jį išveš. Jis tik norėjo jį sulaikyti, kad nepabėgtų. Tai įvyko labai greitai, nes tėvas muistėsi. Tėvą iš kaimyno tempė į gatvę, kad atvykusi policija išvežtų. Viskas vyko gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis blaškėsi tai ten, tai ten ir jam kliuvo iš alkūnės. Dėl 2010-08-10, 2010-08-23 bei 2010-08-27 įvykių parodė, kad ar jam iš kėdės paleido, ar ne, pasakyti negalėjo. Išgirdo garsus pirmame aukšte, nuėjo pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Bijojo, kad lango neišdaužtų, todėl kai paleido iš kėdės, atidarė duris. Jis parodė, kad A. G. grasindavo ir jam, ir mamai. Kaltinamasis jo neatsiprašė, atėjęs prašydavo mamos pinigų. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja V. J. parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra. O nukentėjusioji yra jos geriausia draugė. Per 13 metų buvo visokių įvykių. Dažnai A. G. atvažiuodavo apsiverkusi. Pasakodavo, kad A. G. grasina ir sūnui, ir jai. Ją kaltinamasis buvo užsipuolęs mieste, tada grasino. Girdėdavo ir telefoninius pokalbius. A. G. yra linkęs naudoti smurtą, bet, įvykių, kai mušė, nematė. Visi gyveno įsitempę, ir ji girdėjo ne kartą, kaip jis grasino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų, A. G. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
G. protokolais – pareiškimais (I t., b.l. 8, 18, 67, 68, 69).
2010-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota namo, esančio Šiauliuose, J. Ž. g. 12, aplinka (1 t., b.1. 70-71).
2010-11-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusioji A. G. pateikė peilį (1 t., b.1. 72).
2011-02-04 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota peilio apžiūra (1 t., b.1. 73-75).
2010-11-19 gauta specialisto išvada Nr. G 1533/10(04), kurioje nurodyta, jog A. G. nustatyta kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l.80).
2010-12-22 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. G. parodė kur ir kaip tėvas metė į jį terasos kėde, tuo patvirtindamas savo parodymus (1 t., b.1. 46-49).
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo A. G. kaltė dėl grasinimo nužudyti A. G. ir D. G. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Kaltinamojo A. G. kaltė 2010-08-10, 2010-08-23, 2010-08-27 grasinus nužudyti, sakant „aš tave užmušiu“, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t.y. nukentėjusiųjų - A. G. ir D. G., parodymais, liudytojos V. J. parodymais, paties kaltinamojo A. G. parodymais, jog jis įvykio metu buvo neblaivus, dėl skyrybų konfliktavo su buvusia žmona, ir sakė, žmonai ir sūnui, kad užmuš, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuose užfiksuota kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvimo vieta išreikštų grasinimų metu, kaip nukentėjusysis D. G. parodė, kur ir kaip tėvas metė į jį terasos kėde, tuo patvirtindamas savo duotus parodymus.
Kaltinamojo A. G. kaltė 2010-11-16 grasinus nužudyti, laikant peilį, taip pat įrodyta byloje ištirtais įrodymais - nukentėjusiųjų A. G. ir D. G. parodymais, paties kaltinamojo A. G. parodymais. Taip pat jo kaltė įrodyta daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, jog A. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė peilį, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios A. G. duoti parodymai patvirtina, jog A. G., rankoje laikydamas peilį, pradėjo grasinti, puolė ją su peiliu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus (po įvykio jam nustatytas net 3,40 promilės girtumas), supykęs (dėl skyrybų su žmona), nesivaldė atitinkamoje situacijoje, nukentėjusiesiems grasino žodžiais bei laikydamas rankoje peilį, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas nužudyti nukentėjusiesiems A. G. ir D. G. buvo konkretus ir realus. Grasinimo realumą įrodo ir tai, kad A. G. jau vieną kartą buvo teistas, t.y. 2006-07-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 1 p., už mažamečiam sūnui D. G. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo A. G. kaltė dėl nežymaus A. G. sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo D. G. visiškai įrodyta ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. 2010-11-19 specialisto išvadoje nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajai A. G., atitinka kaltinamojo, nukentėjusiųjų duotus paaiškinimus apie 2011-11-16 įvykusio konflikto aplinkybes. Be to, teismas įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2010-11-16, prie namo, adresu(duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kaltinamasis suduodamas ranka nukentėjusiajam D. G., taip sukėlė D. G. fizinį skausmą. A. G. LR BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.
A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skirdamas bausmę A. G. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. G. veikdamas tyčia padarė keturis nesunkius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas praeityje vieną kartą teistas, teistumui neišnykus (I t., b.l. 155-157), kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (I t., b.l. 166-168), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (I t., b.l. 165), nedirbantis (I t., b.l. 169), darbo biržoje neregistruotas (I t., b.l. 170), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre neįrašytas (I t., b.l. 172), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (I t., b.l. 174). Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą už nusikaltimus A. G. skirti sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas aukščiau numatyto bausmės vidurkio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja, ketvirtąja dalimi, penktosios dalies 1 punktu, šešta dalimi, paskirtos bausmės už veikas, padarytas 2010-11-16, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, ir prie šiuo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridedant bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl 2010-08-10, 2010-08-23, 2010-08-27 grasinimų nužudyti.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. G. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2010-11-16 18.15 val. iki 2010-11-18 13.05 val., dvi paros.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktinis įrodymas – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. G..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1d., 2 d., 304 - 305 str., 307 str., 308 str., 310 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl 2010-08-10, 2010-08-23, 2010-08-27 grasinimų nužudyti, ir skirti 60 parų arešto.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl 2010-11-16 grasinimo nužudyti, ir skirti 65 paras arešto.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl 2010-11-16 nežymaus sveikatos sutrikdymo A. G., ir skirti 50 parų arešto.
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl 2010-11-16 fizinio skausmo sukėlimo D. G., ir skirti 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, antrąja, ketvirtąja dalimi, penktosios dalies 1 punktu, šeštąja dalimi, paskirtas bausmes už veikas, padarytas 2010-11-16, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir prie šiuo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., dėl 2010-08-10, 2010-08-23, 2010-08-27 grasinimų nužudyti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 80 parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. G. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2010-11-16 18.15 val. iki 2010-11-18 13.05 val., dvi paras.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – peilį, saugomą pas A. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. G..
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.