- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- N-575-6974-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas E. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 23 d., apie 3 val. 5 min., Kėdainiuose, Juodkiškio gatvėje, būdamas 2010 m. vasario 24 d. nubaustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 ± 5 proc. promilės girtumas), nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais E. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Eduardą Laletiną pripažino kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 30 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo. Nurodė, kad E. L. kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo patikrinimo testo rezultatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis ir kita medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, o skirdamas administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad asmuo buvo teistas už nusikaltimo padarymą, baustas pagal ATPK 178 straipsnį ir 126 straipsnio 1 dalį, nuobaudos galioja, nedirba, neregistruotas darbo biržoje.
II.
Apeliaciniu skundu E. L. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos galutinės subendrintos administracinės nuobaudos panaikinti, vietoj administracinio arešto paskiriant baudą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio dėl padaryto pažeidimo. Pažymi, kad šiuo metu gyvena kartu su drauge, kuri laukiasi vaiko, nėštumas komplikuotas, drauge gali pasirūpinti tik jis, nes jos tėvai dirba Švedijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu E. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130² straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą, papildomos administracinės nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimo) pagrįstumo neginčija.
E. L. galutinė subendrinta administracinė nuobauda buvo parinkta ATPK 130² straipsnio sankcijos ribose. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies administracinę nuobaudą, todėl švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad apeliantas rūpinasi drauge, kuri laukiasi kūdikio, nesudaro jokio pagrindo švelninti jo administracinę atsakomybę. E. L. neįrodė, kad jo priežiūra yra esminė ir nėra kitų artimųjų, kurie ja galėtų pasirūpinti. Pažymėtina, kad apeliantas su nurodyta drauge nesusietas santuokos ryšiais.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas – asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas tam teisės – yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Byloje nenustatyta nei vieną aplinkybė, teigiamai charakterizuojanti Eduardą Laletiną. Apeliantas buvo patrauktas atsakomybėn už padarytą nusikaltimą (b. l. 17), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 1), praeityje jau baustas administracine tvarka už padarytus pažeidimus, tarp jų – ir už vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 21-22). Teisėjų kolegijos nuomone, tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis nuo pat pradžių pripažino padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. ši aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos apelianto padarytų KET pažeidimų suvestinės matyti, jog administracinis pažeidimas (vairavimas, esant neblaiviam) padarytas nepraėjus nei pusmečiui nuo paskutinio analogiško pažeidimo padarymo, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad jis iš pradžių atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti sutiko, tik vykstant į medicinos įstaigą (b. l. 2-3), iš ko matyti, kad apelianto akcentuojamas nuoširdus gailestis yra tik formalus veiksmas. Be to, nei Institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme nefiksuota, kad E. L. gailėjimasis yra nuoširdus.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, apeliantui parinkta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.