Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2014 m. balandžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais keturiems mėnesiams;

2. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

3. 2017 m. gruodžio 18 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis R. K. 2020 m. sausio 6 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namų virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – brolį B. K., stūmė, dėl ko nukentėjęs B. K. nugriuvo ant grindų susižalodamas į kėdę kairį šoną, po to spyrė tris kartus į kairio šono sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam B. K. padarė kraujosruvą odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje bei kairės pusės IX – XI šonkaulių lūžius, lydimus oro ir skysčio kaupimosi kairėje pleuros ertmėje. Tokiais veiksmais, dėl kairės pusės IX – XI šonkaulių lūžių, lydimų oro ir skysčio kaupimosi kairėje pleuros ertmėje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad pas motiną gyvena kartu su broliais B.ir A. K.. 2020 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., kartu su B. išgėrę butelį 7.5 procento stiprumo alaus nuėjo į pažįstamo šermenis. Grįždamas namo parduotuvėje jis nusipirko butelį vyno ir du butelius stipraus alaus. Vėliau grįžo B. ir kartu su juo bei broliu A. namo virtuvėje gėrė. Begeriant tarp jo ir B. kilo konfliktas, jis pareiškė broliui pretenzijas, kad šis neprisideda prie namų ūkio. Ginčo metu jis supykęs pastūmė B. K. ir šis krito ant virtuvėje stovinčios taburetės ir parkrito ant žemės. Bekrisdamas B. jam sugriebė už nykščio, nes kitą dieną jis buvo sutinęs. Gulinčiam B. kelis kartus į šoną ir išėjo iš virtuvės. Brolis A. tuo metu buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Dėl girtumo kai ko ir neprisimena. Prieš brolį anksčiau smurto nenaudojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos tokių veiksmų padarymui.

Nukentėjusysis B. K., apklaustas ikiteisminio tyrime metu parodė, kad jis gyvena kartu su broliais R. ir A. K., bei mama A. M. K., jai priklausančiame name. Kol būna visi blaivūs, žodinių konfliktų tikrai būna mažiau, pasibara ir tiek. Kai išgeria alkoholio, prasideda konfliktai. 2020 m. sausio 6 d. A. ir R. buvo Alytuje mamai parvežti vaistų, grįžo apie 14.30 val. išgėrę alkoholio. Jie parnešė du ar tris butelius alaus ir visi trys alų virtuvėje išgėrė. Jis su R. nuėjo į „pašarvonę“, sugrįžo apie 20 val., o R. buvo grįžęs anksčiau. Grįžus, R. vienas sėdėjo virtuvėje prie stalo ir gėrė vyną bei alų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. atsistojo nuo stalo, priėjo prie jo ir, uždėjęs jam vieną ranką krūtinės srityje, pastūmė jį atgal. Dėl pastūmimo B. nugriuvo ant kairio šono, ant virtuvėje buvusios taburetės, trenkėsi į jos kraštą kairiu šonu ir nukrito ant grindų, jautė skausmą kairiame šone. R. jam gulinčiam spyrė tris kartus į kairį šoną. Nuo spyrių jam labai skaudėjo. Jis atsistojęs nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu jie buvo virtuvėje tik dviese. Mama ir A. buvo savo kambariuose, jie nieko nematė, atėję nebuvo. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jam medikus, kurie atvykę jį nuvežė į Alytaus S. Kudirkos priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta šonkaulių lūžimas. Jis geria vaistus nuo skausmo. Nori pasakyti, kad krūtinę jam skaudėjo ankščiau, prieš konfliktą su broliu, nes buvo peršalęs, buvo sakęs mamai, tai ji davė jam vaistų nuo skausmo. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jis civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 62-63).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrime metu parodė, kad namuose konfliktus dažniausiai pradeda B.. 2020 m. sausio 6 d., apie 20 val., namuose virtuvėje visi trys jis, R. ir B. gėrė alų. Alaus į namus parnešė B.. Jis išgėrė dvi stiklines alaus ir nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizoriaus. Apie 21 val. jis išgirdo, kad B. su R. šaukia vienas ant kito. Jis į jų barnį nesikišo, buvo savo kambaryje. Vėliau į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė B.. Jis mano, kad R. B. tikrai šonkaulių nesulaužė, B. jau prieš tai dieną skundėsi, kad jam skauda šoną (t. 1, b. l. 98-99).

Liudytoja A. M. K., apklausta ikiteisminio tyrime metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo trimis sūnumis – R., A., ir B. K.. Ji sunkiai juda, ją prižiūri ir ja rūpinasi tik R.. Jos visi trys sūnūs turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dažniausiai R. su B. geria kartu. Su A. jie geria mažiau, nes A. apskritai negalima gerti alkoholio, jis turi įvairių ligų, jam epilepsija ir darytos galvos operacijos. Ji tikslios dienos nepamena, bet gerai prisimena, kad B. sugrįžo iš darbo, nes jis dirba pavienius darbus ir jai pasakė, kad jam labai skauda šoną, kad jis kažkur dirbdamas nukrito. Ji jam davė vaistų nuo skausmo. Kurį šoną jam skaudėjo, ji neprisimena. Jis sakė, kad jam sunku įkvėpti ir eiti. Jis prašė pinigų alui, ji jam padavė, o jis R. paprašė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus. R. sau ir B. nupirko alaus. Jie abu gerdami alų nesipyko. Kuri tai buvo diena, ji neprisimena, tik žino, kad buvo tą dieną laidotuvės, kai R. su B. jas nuėjo. Jie abu, prieš nueidami į laidotuves, jau buvo išgėrę alkoholio. Iš laidotuvių pirmas sugrįžo R., paskui grįžo B.. Gulėdama savo kambaryje, išgirdo, kaip R. su B. barasi, tada ji atsikėlė ir nuėjo jų raminti. Jie abu sėdėjo prie stalo ir barėsi dėl maisto. Ji jų tik paprašė, kad jie baigtų bartis ir grįžo į savo kambarį. Ji negirdėjo, ar jie stumdėsi, nes virtuvė už kelių kambarių, o ji prastai girdi. Po kiek laiko atėjęs B. pasakė, kad R. jam spyrė kažkur į šoną ir jis iškvietė policiją. R. sakė, kad jis jam tikrai nespyrė, kad jie tik susistumdė ir viskas. Daugiau jie jai nieko nesakė. Ji pati jų susistumdymo nematė. B. yra melagis, pagyrūnas, jis niekuo nesirūpina, tik savimi, nieko jai nepadeda. B. išgėręs būna piktas. R. taip pat išgėręs nervingas, bet šiaip jis geras, rūpestingas, sąžiningas. R. tikrai B. nesulaužė šonkaulių, juk B. jau prieš tai skundėsi skausmu šone (t. 1, b. l. 104-105).

Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrime metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. dirbo kartu su savo kolega vyriausiuoju patruliu P. G.. Jiems patruliuojant Alytaus mieste, gavo iš Alytaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad reikalinga nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) kur vyksta smurtas tarp brolių. Nuvykus nurodytu adresu, jis su kolega įėjo į namo vidų, kur virtuvėje buvo du broliai. Vienas jų buvo R. K., kuris nurodytas, kaip sumušęs kitą brolį. Jie abu buvo neblaivūs. Paklausė, ar jie kvietė policiją, jie atsakė, kad ne. Tada paklausė, ar dar yra koks kitas brolis, kuris kvietė policiją. Vienas iš jų pasakė, kad kitame kambaryje yra kitas brolis B. K.. Jis kartu su kolega nuėjo į kitą kambarį, kur kambaryje stovėjo R. K.. Jo paklausė, ar jis kvietė policiją, jis atsakė, kad taip. B. K. nurodė, kad jį sumušė R. K. virtuvėje. Neprisimena, kaip jis pasakojo, kaip jį brolis sumušė, t. y., kur, kokius smūgius sudavė. B. skundėsi, kad jam labai skauda šoną, buvo už jo susiėmęs. Tuomet jis R. K. nuvedė į tarnybinį automobilį, kur jis buvo sulaikytas, patikrino jo neblaivumą. R. sakė, kad jis brolio nemušė ir šonkaulių tikrai nesulaužė. Tada jo kolega atsivedė į tarnybinį automobilį B. K. surašyti pareiškimą. B. K. sveikatos būklė buvo tikrai sunki, nes jis sunkiai judėjo, skundėsi, kad labai skauda šoną, todėl jiems iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie B. K. išsivežė į Alytaus S. Kudirkos priėmimo skyrių. Jam buvo nustatytas šonkaulių lūžimas. R. K. pristatė į Alytaus apskrities VPK areštinę. Jis kartu su kolega P. G. nuvyko į ligoninę, norėdami paimti pareiškimą iš B. K., jiems atvykus, B. K. jau buvo išėjęs iš priėmimo. Šis aiškino, kad eina namo, nes nesutiko gultis į ligoninę. Tada B. K. atsivežė į komisariatą, kur buvo paimtas pareiškimas ir jis apklaustas. Iš B. K. pareiškimą priėmę Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja R. B.. Koks buvo nustatyti vyriškiams girtumas, neprisimena (t. 1, b. l. 110-111).

Liudytojo P. G., apklausto ikiteisminio tyrime metu, parodymai analogiški liudytojo R. D. parodymams (t. 1, b. l. 116-117 ).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą vieką matyti, kad nukentėjusysis B. K. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad iš vakaro kartu su broliais vartojo alkoholį ir dėl kažko tarp jo ir brolio R. kilo konfliktas. Jam sėdint virtuvėje, R. jį ėmė stumdyti ir spyrė ne mažiau tris kartus į kairį šoną. Po to B. atsigulė kambaryje į lovą, jam skaudėjo šoną, vėliau vėl nuėjo į virtuvę, kur broliai toliau gėrė alkoholį. R. vėl jį puolė, sudavė nestipriai ranka į krūtinę. Į virtuvę atėjusi mama liepė kviesti policiją, todėl jis paskambino. Atvykę pareigūnai sulaikė R., iškvietė medikus ir B. išvežė į ligoninę. Jis atsisakė gultis į ligoninę, atsisakė vykti pas medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 1-4 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 18-26).

Blaivumo patikrinimo duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 6 d. kaltinamajam R. K. jo iškvėptame ore nustatyta 2.90 promilės alkoholio, o nukentėjusiajam B. K. 2,00 promilės alkoholio (t. 1, b. l. 3).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC apie tai, kad B. K. sumušė brolis (t. 1, b. l. 45-50).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 47/2020(06) konstatuota, kad nukentėjusiajam B. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje krūtinės ląstos kairėje pusėje bei kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžiai, lydimi oro ir skysčio kaupimosi kairėje pleuros ertmėje. Sužalojimas padaryta veikiant krūtinės ląstos kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžimų, lydimų oro ir skysčio kaupimosi kairėje pleuros ertmėje, sveikata sutrikdyta ilgesniam, kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 73 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. K. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis tyčia vartojo fizinį smurtą savio brolio B. K. atžvilgiu – konflikto tarp judviejų metu pastūmė nukentėjusiįjį, kuris krisdamas atsitrenkė į virtuvėje stovinčią taburetę ir šiam nukritus ant grindų tris kartus spyrė į kairį šoną. Tokius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis B. K. ir iš dalies liudytojai – policijos pareigūnai P. G. bei R. D.. Liudytojai A. M. K. ir A. K. taip pat patvirtino, kad tarp brolių R. K. ir B. K. vyko žodinis konfliktas, tačiau smurto panaudojimo šie nematė. Aptarta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi byloje aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad kaltinamasis R. K., kilusio žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį B. K. ir padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad dėl jo smurtinių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius. Šiuo atveju veiką kvalifikuoja ta aplinkybė, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – brolį (BK 248 straipsnio 1 dalis).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę R. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (t. 1, b. l. 31-32, 175) ir šios aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). R. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalto būdamas recidyvistu, nes turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę sunkinančiomis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Nors kaltinamajame akte pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra nurodyta, tačiau iš aukščiau aptarto (nuosprendžio įžanginė dalis) matyti, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 18 d. nuteistas už padarytą nusikaltimą ir teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamais pirmiau teistas tris kartus, tačiau jis šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo (t. 1, b. l. 156), administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau padarytas nusižengimas nėra susijęs su teisės pažeidimu, padarytu vartojant alkoholį, ar viešosios tvarkos nusižengimais (t. 1, b. l. 142-143). R. K. VšĮ Alytaus rajono poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos ligų ir stebimų pacientų sąraše neįrašytas (t. 1, b. l. 132). VšĮ Alytaus rajono poliklinikos psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132). Specialisto išvadoje Nr. 83TPK-109/2020 nurodyta, kad R. K. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b. l. 138). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių ir nepataisomų padarinių, nukentėjusysis B. K. atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, gyvena kartu, abu prižiūri garbaus amžiaus savo motiną. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo nustatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. K. asmenybę, aptartas bei faktines bylos aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nemokamus darbus (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktai, 70, 72² straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. nuo 2020 m. sausio 6 d., 20.30 val. iki 2020 m. sausio 8 d. 14.30 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 125,176), todėl šis laikotarpis (2 dienos) įskaitytinas į bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 178-180), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškęs 16,79 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis R. K. žalą pilnai atlygino (t. 1, b. l. 175). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškimu atsisakė ieškinio (t. 2, b. l. 7). Civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. K. turi atlikti terminuotą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 6 d., 20.30 val. iki 2020 m. sausio 8 d. 14.30 val. (2 dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 70, 72² straipsniais, atidėti R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įpareigoti per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; skirti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, šiuos darbus atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priimti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismą.