Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Reginai Laurinavičienei, atsakovo atstovei Renatai Romančikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. E. S. (Jusuf E. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta per jo atstovę, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 33, 36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Užsieniečių reikalų skyriaus 2011-05-05 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje Turkijos piliečiui J. E. S. (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 6-7).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, o ginčo objektas – pagrindai, dėl kurių atsisakoma užsieniečiui išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklės, patvirtintos 2005-12-21 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Taisyklės), Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-05 įsakymu Nr. 5-V-290 (toliau – ir Aprašas).

Pagal Taisyklių 24 p., įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs užsieniečio prašymą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, patikrina, ar nėra priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi. Įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas išsiunčia paklausimus: Lietuvos kriminalinės policijos biurui – ar nepaskelbta užsieniečio tarptautinė paieška; Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – ar užsieniečio gyvenimas negali grėsti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui – ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali grėsti jos saugumui; prireikus – kitoms valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms; patikrina, ar užsieniečio prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodyta liga yra nurodyta teisės aktuose kaip liga, kelianti grėsmę kitų žmonių sveikatai (Taisyklių 25 p.). Remiantis 26 p., Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, patikrinę turimus duomenis apie užsienietį ir įvertinę turimą informaciją, pagal kompetenciją pateikia Migracijos departamentui apibendrintas išvadas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę jos saugumui ar viešajai tvarkai.

Įstatymo 35 str. reglamentuojama, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas; dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti; jis neturi gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu; neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose per nustatytą laiką pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų; užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi. Pagal įstatymo 53 str. 1 d. 8 p., leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi.

Vadovaujantis Aprašo 6 p., vertindamas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įgaliotas Migracijos poskyrio pareigūnas atsižvelgia į šiuos kriterijus: užsienietis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; užsienietis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; užsieniečiui Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai; užsienietis pagrįstai įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą arba yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus; užsieniečiui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje; užsienietis ieškomas užsienio valstybės už nusikaltimo padarymą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato ne mažesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011-05-05 Išvadoje „Dėl Y. E. S. grėsmęs viešajai tvarkai“ Nr. 5-K-463 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad patikrinęs Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų registre nustatė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2011-01-07 paskelbė Turkijos Respublikos piliečio Y. E. S., gim. 1957 m., tarptautinę paiešką ekstradicijos tikslais, nes minėtam asmeniui yra pareikšti kaltinimai dėl nelegalios prekybos žmonių organais. Paieškos iniciatorius – Turkijos Respublikos Interpolo nacionalinis biuras. Policijos departamentas taip pat nurodė, kad už užsienio valstybėje Y. E. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikoje atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) l29 str. 2 d. 12 p., 135 str. 2 d. 12 p., 138 str. 2 d. 12 p., 147 str. 2 d. bei 157 str. 2 d. nurodytas nusikalstamas veikas) BK numato ne mažesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Todėl Turkijos Respublikos piliečio Y. E. S., gim. 1957 m., gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (b. l. 30).

Atsakovas, atsižvelgdama į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą Išvadą, priėmė skundžiamą Sprendimą.

Kaip minėta, pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui sužinojus apie atliekamą tyrimą, jis nedelsiant pasikreipė į Stambulo generalinę prokuratūrą, visi klausimai buvo išspręsti ir 2011-01-12 Generalinio Stambulo Prokuroro nurodymu Nr. 2010/32234 sulaikymo orderis buvo panaikintas, tiesiog įvyko nesusipratimas (b. l. 16-17, 20-21).

Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta, ir remdamasi ABTĮ 57 str. 6 d, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad atsakovas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamas aktais neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ši institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nors pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu paskelbta paieška jau panaikinta ir pateikė šiuos teiginius patvirtinančius dokumentas, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas yra griečiamas ne tik tuo, kad buvo paskelbta paieška, bet ir tuo, kad jam pareikšti įtarimai. Byloje duomenų, kad įtarimai būtų panaikinti nėra. Išvada paremta registro duomenimis, kurie nėra paneigti ar nuginčyti. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai rėmėsi Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai esant pareikštiems įtarimams yra.

Procedūrinių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sisteminė analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje Turkijos piliečiui J. E. S. išdavimo, nurodytais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. E. S. (J. E. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.