- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- Iv-812-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00183-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.4-7).
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06 įvairiais laikotarpiais buvo patalpintas Kauno tardymo izoliatoriuje 447 paras. Kamerose nebuvo reikalavimus atitinkančio natūralaus apšvietimo, t.y. jos neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V - 241 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Dėl to pareiškėjas blogai jautėsi, negalėjo normaliai rašyti, skaityti bei atlikti kitus smulkius darbus. Gyvenant netinkamai apšviestoje kameroje jis patyrė nervinį stresą, daug kartų kreipėsi į psichiatrą, stipriai pablogėjo regėjimas, gydytojai nustatė, jog reikalingi akiniai. Kauno visuomenės sveikatos centras, patikrinęs kameras, nustatė, jog natūrali apšvieta yra per maža. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo buvo prašoma įjungti dienos metu šviesą, tačiau į tai nebuvo reaguojama bei paaiškino, jog šio skundo pagrindas yra netapatus teiktam skundui administracinėje byloje Nr. I-639-402/2012.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.66-69).
Atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06, būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, jis buvo laikomas 326, 166, 139, 159, 320, 350, 210, 211 ir 208 kamerose. Per minėtą laikotarpį jis buvo laikomas bendroje sumoje 419 parų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-02-10 įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo" ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" III-iu skyriumi numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas. Kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerose yra įrengti langai kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2009-11-17 patikrinimo aktą Nr. 36-25407 (7) tardymo izoliatoriaus kamerose, išjungus dirbtinį apšvietimą, natūralus apšvietimo koeficientas yra 0,88 proc., todėl jis pilnai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V - 241 patvirtintą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkto reikalavimus, kad gyvenamosiose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Laikotarpyje nuo 2008-11-13 iki 2011-09-12 Kauno sveikatos centras atliko eilę patikrinimų, (periodinės kontrolės, grįžtamosios kontrolės ir operatyviosios - pagal pareiškimus), tarp jų aštuonis kartus tikrinta ir apšviestumo sąlygos. Pagal tikrinimų rezultatus dirbtinio apšvietimo sistemos parametrai visose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose atitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tikrinimo metu kamerose Nr. 345. 350, 338 ir 147 buvo nustatytas žemesnis, nei nustatyta higienos normoje natūralaus apšviestumo koeficientas. Pažymėtina, kad iš minėtų kamerų pareiškėjas buvo laikomas tik 350 kameroje nuo 2009-05-14 iki 2009-07-22. Joje natūralaus apšviestumo koeficiento matavimai atlikti 2011-03-09. Nustatytas koeficientas 0,3. Natūralaus apšviestumo koeficientas ir patalpos apšvieta yra skirtingi savo prasme dydžiai. Koeficientas parodo, kuri šviesos dalis patenka į kamerą (bedimensinis dydis). Apšvieta parodo šviesos energijos srauto, krintančio į paviršių kiekį (matuojamas liuksais). Ji priklauso nuo saulės padėties danguje, debesuotumo ir kitų veiksnių. Metų bėgyje to pačios paros tą pačią valandą natūrali apšvieta gali labai smarkiai skirtis. Taigi net esant mažam natūralaus apšviestumo koeficientui, kameros apšvieta gali būti pakankama arba net viršyti minimalią reikalaujamą pagal normatyvus. Apšviestumo koeficiento tikrinimai 139 kameroje, kur pareiškėjas buvo laikomas, parodė, kad šioje kameroje apšviestumo koeficientas atitiko normą. Pažymėtina, kad, esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val., bei po 16 val. Taip pat pareiškėjas nepateikia informacijos, kad reikalui esant, jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą. Kauno tardymo izoliatorius taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9 ir 16 val. Dirbtinis apšvietimas, Kauno tardymo izoliatoriuje visiškai atitinka higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko skaityti, rašyti ir atlikti kitus smulkius darbus. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo pretenzija, yra nepagrįsta faktais, o pareiškėjas, siekdamas sau naudos klaidina teismą, sąmoningai painiodamas savo pareiškime natūralaus apšviestumo koeficientą su kameros apšvieta, ir nuslėpdamas faktą, kad, esant nepakankamai apšvietai, kameroje laikomų asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimas nustatė, kad Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Kauno tardymo izoliatoriaus 3 aukšto kamerų langai, išeinantys į A. Mickevičiaus g. ir 7 2-jo aukšto atidaromi skaidraus stiklo langai pakeisti į matinio stiklo su natūralia ventiliacijas. Pakeitimas atliktas dėl to, kad skaidraus stiklo atidaromi langai laikomų asmenų buvo naudojami susiekti su A. Mickevičiaus gatvėje esančiais asmenimis keičiantis šviesos signalais, kalbantis ir perduodant daiktus, (mobilius telefonus, raštelius, ir kt). Tokie veiksmai trukdė ikiteisminiam tyrimui, todėl pakeitimai padaryti siekiant užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekimas taip, kaip reikalauja teisės aktai. Neabejotinai galima teigti, kad langų stiklą ir konstrukciją teko pakeisti dėl neteisėtų tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų ir jų bendrininkų laisvėje veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad jo regėjimas pablogėjo dėl apšvietos kamerose, kuriose jis buvo laikomas, sąlygų. Be to, pareiškėjo skundas dėl jo laikymo sąlygų buvo nagrinėtas tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais motyvais Kauno apygardos administraciniame teisme (byla 1-639-402/12) ir apeliacine tvarka - Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (byla A143-137/2013).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06, kuriose buvo netinkamas apšvietimas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš prijungtos Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr.I-639-402/2012 duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06 su pertraukomis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr.326 (2008-11- 19 – 2008-11-20), Nr.166 (2008-12-01 – 2008-12-04), Nr.139 (2009-01-15 – 2009-01-29), Nr.159 (2009-01-29 – 2009-01-30), Nr.320 (2009-01-30 – 2009-05-14), Nr.350 (2009-05-14 – 2009-07-22), Nr.158 (2009-07-22 – 2009-12-22), Nr.210 (2010-01-26 – 2010- 03-09), Nr.211 (2010-04-21 – 2010-05-13) ir Nr.208 (2011-09-26 – 2011-10-06) (administracinė byla Nr.I-639-402/2012, b.l.94).
Pareiškėjas 2011-10-12 skundu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių dėl kalinimo sąlygų. Kauno tardymo izoliatoriaus direktorė 2011-10-04 raštu Nr.13-139 nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-02-10 įsakymu Nr.V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 02-12 įsakymu Nr.1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ III skyriumi, numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 16.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas, o kitu paros metu elektros apšvietimas įjungiamas, be to, kamerose yra langai, kurie užtikrina natūralią dienos šviesą (b.l.8). Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisngumo miniasterijos 2012-11-23 raštu Nr. 2S-5530 R. G. buvo pranešta, jog kamerų apšvietimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-02-10 įsakymas Nr.V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-02-12 įsakymas Nr.1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ III skyrius (b.l.9).
Pareiškėjas nurodo, kad jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiku (nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06) buvo blogos sąlygos: nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai" reikalavimų atitinkančios natūralios apšvietos. Jis taip pat teigia, kad daug kartų kreipėsi į psichiatrą, o esant blogam apšvietimui pablogėjo regėjimas, todėl gydytojai skyrė akinius. Kai kuriose kamerose langai buvo įstiklinti matiniu stiklu ir dėl to į kamerą negalėjo patekti natūrali šviesa, o nuo 9.00 val. iki 16.00 val. buvo išjungiamas dieninis apšvietimas. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis blogai jautėsi -skaudėdavo galvą, dažnai nervindavosi, negalėjo normaliai rašyti, skaityti ir atlikti kitus smulkius darbus. Pareiškėjas teigia, kad gyvenimas netinkamoje apšvietoje jį „varė į nervinį stresą".
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. V-461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra”, galiojusi iki 2010-04-01 (neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 nuo 2010-04-01) buvo taikoma visoms statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms bei eksploatuojamoms laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoms (1.1. p.). Šios normos 10.1 punktas numatė, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų pastatai orientuojami pagal pasaulio šalis taip, kad patalpose būtų optimali insoliacija. Normos 10.2 punktas numatė, jog kolonijų gyvenamuosiuose kambariuose, kamerų tipo patalpose, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimo, karcerio, tardymo izoliatoriaus kamerose ir visose tarnybinėse patalpose turi būti dirbtinis ir natūralus apšvietimas, o 10.3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo normos nurodytos 7 lentelėje.
Taigi, kaip matyti iš suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus patikrinimo knygų išrašo (administracinė byla Nr.I-639-402/2012, b.l.94), pareiškėjas nuo 2008-11-19 iki 2010-04-01 su pertraukomis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose: Nr.326 (2008-11- 19 – 2008-11-20), Nr.166 (2008-12-01 – 2008-12-04), Nr.139 (2009-01-15 – 2009-01-29), Nr.159 (2009-01-29 – 2009-01-30), Nr.320 (2009-01-30 – 2009-05-14), Nr.350 (2009-05-14 – 2009-07-22), Nr.158 (2009-07-22 – 2009-12-22), Nr.210 (2010-01-26 – 2010- 03-09), tokiu būdu, jo kalinimo tardymo izoliatoriaus kamerose sąlygoms (dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui) minėtu laiku buvo taikytini Lietuvos higienos normos HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” reikalavimai.
Iš pareiškėjo pateiktų Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-03-27 rašto Nr.2-1070-7(4.11) į pareiškėjo 2012-02-17 skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, kamerų Nr.320 ir Nr.350 neatitikties teisės aktų reikalavimams, 2012-03-22 buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir skundo faktų atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (b.l.10), Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-09-26 rašto Nr.2-3124-7 į pareiškėjo 2012-09-13 skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus, esančio Kaune, A. Mickevičiaus g. 11, kamerų Nr.139, Nr.158 ir Nr.210 neatitikties teisės aktų reikalavimams, 2012-09-14 buvo atlikta valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir skundo faktų atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintai Lietuvos higienos normai HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (b.l.11), kuriuose nurodyta, jog patikrinimų metu nustatyta, kad kamerų dirbtinė apšvieta atitinka HN 76:2010 keliamus reikalavimus, o išmatuota natūrali apšvieta nurodytose kamerose yra per maža.
Tokiu būdu pripažintina, jog šie pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina (nenurodyti konkretūs kaitrinės, liuminescensinės, natūralios apšvietos duomenys (koeficientai)), jog jam kalint nuo 2008-11-19 iki 2010-04-01 su pertraukomis Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr.326 (2008-11- 19 – 2008-11-20), Nr.166 (2008-12-01 – 2008-12-04), Nr.139 (2009-01-15 – 2009-01-29), Nr.159 (2009-01-29 – 2009-01-30), Nr.320 (2009-01-30 – 2009-05-14), Nr.350 (2009-05-14 – 2009-07-22), Nr.158 (2009-07-22 – 2009-12-22), Nr.210 (2010-01-26 – 2010- 03-09) buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” reikalavimai dėl kamerų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo.
Atsakovas gi taip pat pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus kameros Nr.139 2009-11-17 – 2009-11-19 atliktos natūralios apšvietos matavimų Kauno visuomenės sveikatos centro 2009-11-17 patikrinimo aktą Nr. 36-2504 (7), kuriame nurodyta, kad natūralios apšvietos koeficientas išmatuotas 0,88 proc (NAK 0,88 proc. ir atitinka HN 76:1999 10.3 p. 7 lentelėje nurodyta natūralios apšvietos koeficientą 0,5 proc. (b.l.75-78). Kadangi pareiškėjas kameroje Nr.139 kalėjo nuo 2009-01-15 – 2009-01-29, taigi nebuvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” reikalavimai dėl kamerų dirbtinio ir natūralaus apšvietimo (NAK kamerų tipo patalpos kameroje- 0,3 proc.).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", galiojanti nuo 2010-04-01, nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.). Ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai), kuriose laikomi nuteistieji arešto, laisvės atėmimo bausmėms atlikti ir asmenys, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas (5 p.).
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai, numatyti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose, t. y. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx., taip pat gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Pareiškėjas nuo 2010-04-01 su pertraukomis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr.211 (2010-04-21 – 2010-05-13) ir Nr.208 (2011-09-26 – 2011-10-06) (administracinė byla Nr.I-639-402/2012, b.l.94), tokiu būdu jo kalinimo tardymo izoliatoriaus kamerose sąlygoms (dirbtiniam ir natūraliam apšvietimui) minėtu laiku taikytini Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" jau anksčiau minėti reikalavimai, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte numatytas išimtis.
Atsakovas pateikė Kauno tardymo izoliatoriaus kameros Nr.139 2011-06-10 – 2011-06-10 atliktos valstybinės operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės Kauno visuomenės sveikatos centro 2011-06-13 patikrinimo aktą Nr. 36-905 (7), kuriame nurodyta, kad atlikus dirbtinio ir natūralaus apšvietimo matavimus kameroje natūrali apšvieta atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, t. y. nustatyta 0,8 proc., norma 0,5 proc., o dirbtinio apšvieta yra per maža, t. y. nustatyta 46 lx, o norma 200 lx (b.l.70-74). Kadangi pareiškėjas kameroje Nr.139 kalėjo nuo 2009-01-15 – 2009-01-29, t. y. galiojant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra”, reikalavimams ir jos reikalavimai dėl kameros dirbtinio ir natūralaus apšvietimo nebuvo pažeisti, taigi nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. neužtikrino laisvės atėmimo vietos patalpų įrengimo reikalavimų, numatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose, Lietuvos higienos normos HN 76:1999 10.2 ir 10.3 punktuose.
Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas pripažino, jog Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo" III skyriumi, kuris galioja ir šiuo metu, numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 16.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas. Atsakovo atstovas nurodė, jog kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerose yra įrengti langai, kurie užtikrina natūralią dienos šviesą (b.l.66-69). Pareiškėjas teigė, jog apšvietimas nepakankamas vykdant minėtą įsakymą. Kadangi Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-02-12 įsakymas Nr. 1-13 nėra pripažintas neteisėtu, nėra teisinio pagrindo jo netaikyti Kauno tardymo izoliatoriuje visiems nuteistiesiems (suimtiesiems), ar išimtinai pareiškėjui R. G.. Todėl taikydamas šį įsakymą atsakovas elgėsi teisėtai, o pateikti minėti Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai ir raštai patvirtina, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė apšvieta atitiko higienos normų reikalavimus, išskyrus 2011-06-10 – 2011-06-10 atliktos valstybinės operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės Kauno visuomenės sveikatos centro 2011-06-13 patikrinimo aktą Nr. 36-905 (7), kuriame nurodyta, kad 2011-06-13 10.30 val. atlikus dirbtinio apšvietimo matavimus kameroje Nr.139 dirbtinė apšvieta yra per maža, t. y. nustatyta 46 lx, o norma 200 lx. Tačiau kaip minėta pareiškėjas šioje kameroje kalėjo nuo 2009-01-15 – 2009-01-29, t. y. galiojant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 “Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra” reikalavimams dėl dirbtinio apšvietimo, ir pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jo kalinimo metu dirbtinis apšvietimas neatitiko minėtos higienos normos reikalavimų.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų Kauno tardymo įzoliatoriaus administracijos ar atskirų jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Atsakovas atsiliepime į skundą ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl jo laikymo sąlygų buvo nagrinėtas tuo pačiu pagrindu ir tais pačiais motyvais ir buvo išnagrinėtas Kauno apygardos administraciniame teisme (byla 1-639-402/12) ir apeliacine tvarka - Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (byla A143-137/2013), tokiu būdu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą (teismas atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), turėjo atsisakyti priimti skundą. Ši įstatymo leidėjo pozicija eliminuoja galimybę sumenkinti konkretaus sprendimo galią ir subjektams piktanaudžiauti teisminiu procesu ginant pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymo saugomą interesą pakartotinai tą pačią teisinę problemą keliant teisme. Be to, prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 6 punktu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr.I-639-402/2012 medžiaga patvirtina, jog R. G. kreipėsi į teismą dėl 10 000 Lt neturinės ir 5000 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Teismo posėdžio metu reikalavimą dėl turtinės 5000 Lt žalos priteisimo pareiškėjas pakeitė, prašydamas jog atsakovas visiškai padengtų išlaidas, susijusias su regos korekcijos operacija (b.l.3-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06 įvairiais laikotarpiais buvo patalpintas Kauno tardymo izoliatoriuje, viso 447 paras, kur blogos kalinimo sąlygos, patalpose nebuvo natūralios šviesos, dėl to jam pablogėjo regėjimas ir regėjimo atstatymui reikalinga atlikti operaciją, kurios kaina, jo žiniomis, apie 5000 Lt, todėl jis ir prašė 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš 447 parų, kurias jis praleido Kauno tardymo izoliatoriuje, 376 paras jis buvo patalpintas patalpose, kurios neatitiko Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymo Nr. 461 dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimų, kur nustatyta, kad vienam asmeniui turi atitekti ne mažiau 5 kv.m. gyvenamojo ploto, tačiau administracija jam to neužtikrino ir jis buvo kalinamas patalpose, kur jam tekdavo mažesnis plotas nei 5 kv.m. Pareiškėjas dėl blogų sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nurodytos aplinkybės žemino jo orumą.
Teismas pažymi, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).
Nustatyta, kad šios nagrinėjamos administracinės bylos skundo aplinkybės (skundo pagrindas) dėl neturtinės žalos (dėl netinkamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo pareiškėjas blogai jautėsi, negalėjo normaliai rašyti, skaityti bei atlikti kitus smulkius darbus, jis patyrė nervinį stresą, daug kartų kreipėsi į psichiatrą, stipriai pablogėjo regėjimas) nėra tapačios administracinės bylos Nr.I-639-402/2012 skundo aplinkybėms (skundo pagrindas) dėl turtinės žalos (patalpose nebuvo natūralios šviesos, dėl to jam pablogėjo regėjimas ir regėjimo atstatymui reikalinga atlikti operaciją, kurios kaina pareiškėjo žiniomis apie 5000 Lt), todėl atsakovo argumentas dėl teismo atsisakymo priimti skundą ar dėl bylos nutraukimo ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu bei dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu pripažintinas nepagrįstu.
Taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, ir jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, tokiu būdu ir pareiškėjo pažeistų teisių ar interesų, atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas (CK 1.124 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.