Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-21 · Byla Nr. N1-216-927/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-10-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
N1-216-927/2012
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00678-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-216-927/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00678-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 1.1.11.10; 1.1.7.2.7; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant J. Žylienei,dalyvaujant prokurorei A. Pupeikienei,gynėjams L. Leikauskienei, I. Šuškevičiui, A. Kviatkovskiui,VTAS atstovui E. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje

E. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2009-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis LR BK 82 str., paskirti auklėjimo poveikio priemones-įspėjimą ir įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje toliau tęsti mokslą (duomenys neskelbtini); 2) 2010-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str.4 d.- 10 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., galutinė bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą (duomenys neskelbtini); 3) 2011-12-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus m. II apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 4) 2012-07-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. subendrinus šią bausmę su bausme paskirta pagal 2011-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, - 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

I. L. (I. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2012-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str., 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas dviem metams; 2) 2012-05-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. (2 veikos) , 63 str. 1 d., 4 d. 1 (vienerių) metų ir 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2009-09-08 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidedant 2 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O., I. L. ir I. Š. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudami į patalpą, o būtent jie:

2011 m. balandžio 6 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, I. L. rankomis patraukus avarinių dirbtuvių Nr. (duomenys neskelbtini) durų surūdijusį metalinį užraktą, įsibrovė į patalpą – (duomenys neskelbtini), kur I. L. laužtuvu išlaužus viduje esančių durų užraktą, atlenkus dvejų metalinių seifų metalines duris, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – darbo įrankius: 3 diskinius pjūklus bendros 150 Lt vertės, 3 skersinio pjovimo pjūklus bendros 150 Lt vertės, 3 frezavimo įrankius bendros 120 Lt vertės, 2 kaltus bendros 40 Lt vertės, atsuktuvą 10 Lt vertės, priklausančius (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti (duomenys neskelbtini) darbuotojų J. Š. (J. Š.) ir Č. B. (Č. B.).

Kaltinamasis E. O. padaręs šią nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir teisme nurodė, kad visi trise sugalvojo užeiti pasivaikščioti po dirbtuves. Durys buvo užrakintos. I. L. patraukė skersinį ant durų ir jie visi užėjo į patalpą. Vogti nieko nenorėjo. Jis vaikščiojo su I. Š., o I. L. kažką ėmė. Užėjo pedagogai ir pamatė. Pedagogai pradėjo juos fotografuoti, klausė ką jie čia daro. Jie atsakė, kad tik vaikšto. Patalpose nebuvo galima vaikščioti. Ėjo iš smalsumo. Į pamokas tuo metu nenuėjo. Matė, kad I. L. deda daiktus, bet nieko jam nesakė. Manė, kad kiekvienas atsako už save. Tyrėja ikiteisminio tyrimo metu rašė, ką norėjo. Protokolą skaitė, pastabų nebuvo.

Kaltinamojo E. O. parodymai nėra nuoseklūs, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. L. pasiūlė įsibrauti į patalpas ir pažiūrėti, kas yra viduje. Ar prieš įsibrovimą I. L. siūlė ką nors vogti, neprisimena. Ėjo kartu, nes draugai ėjo. Suvokė, kad, jei I. L. siūlo įsibrauti, tai gal ką nori palaužyti ir pavogti, tačiau manė, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus. Iš kur I. paėmė laužtuvą nematė, bet vėliau matė, kad jis vaikšto su laužtuvu rankose. Po to I. kažkur rado dėžę (stalčių) ir pasakė, kad į ją kraus daiktus iš dirbtuvių. Pats nieko nesiruošė vogti, tačiau I. nieko neatsakė. Po to visi užėjo per pirmąjį darbo kabinetą į antrąjį darbo kabinetą, kurio kampe prie lango stovėjo mėlynos spalvos metalinis seifas. I. L. išlaužė laužtuvu jo duris. Visi pažiūrėjo į seifo vidų, kur buvo daug visokių detalių ir įrankių. Prie seifo stovėjo trise. Pats neėmė iš seifo jokių daiktų, neapžiūrinėjo, stovėjo tiesiog šalia, daiktų iš seifo niekur nekrovė, iš viso jų neėmė. Daiktus, kiek pamena, iš seifo ėmė, apžiūrinėjo ir krovė į dėžę I. L.. (t.1, b. l. 91-92).

Tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Kaltinamasis I. L. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir posėdžio metu nurodė, kad įsibrovė į patalpas norėdamas ką nors pavogti. Norėjo vogti tik sau. Kodėl kartu ėjo kiti du kaltinamieji, jis nežino. Įsibrovė į vidų patraukęs metalinę svirtį. Iš karto nuėjo į mažesnes patalpas. Iš spintos paėmė laužtuvą ir išlaužė seifą. Žiūrėjo, kokie yra instrumentai ir dėjo į dėžę. Dėžę jis paėmė. Ką darė kiti jis nematė, kažkur vaikščiojo. Daiktus jis dėjo vienas. Buvo diskiniai pjūklai, obliaus pjūklai, įvairūs įrankiai. Vėliau pamatė dar kitą seifą ir pradėjau laužti, bet atėjo auklėtojai J. Š. ir Č. B. ir pamatė. Pedagogai juos nufotografavo. Jis kitus kaltinamuosius pasikvietė eiti kartu ir pasiūlė užeiti į patalpas.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo supykęs ant kitų kaltinamųjų, todėl taip ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, dėl ko pyko nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu melavo. Apklausų metų buvo apsvaigęs , nes vartojo vaistus, kurie migdo.

Kaltinamojo I. L. parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad žinojo kas yra patalpose, pats pasiūlė įsibrauti į patalpas ir pažiūrėti, gal ten bus kas nors vertingo, ką vėliau galima būtų kur nors, kam nors mieste parduoti. Konkrečiai nieko neplanavo ką vogs, nes nežinojo, ką ras viduje. Tikėjosi rasti bet kokių darbo įrankių. E. ir I. sutiko, ir visi priėjo prie pagrindinių įėjimo į dirbtuves durų. Įsibrovus į vidų jis iš karto nuėjo prie pirmos, kritusios į akis, spintos, esančios didžiausioje pagrindinėje dirbtuvių patalpoje, atidaręs šią spintą, kuri buvo neužrakinta, pamatė gulintį joje laužtuvą, paėmė jį tam atvejui, jei prireiktų ką nors laužyti. Ant grindų rado dėžę ir pasakė, kad į ją kraus daiktus, kuriuos ras dirbtuvėje ir nuspręs pavogti. Po to trise nuėjo į dešinėje nuo avarinio išėjimo esančius darbo kabinetus, jų ten yra du, į juos yra vienos įėjimo durys, jos buvo atidarytos. Tada visi užėjo per pirmąjį darbo kabinetą į antrąjį darbo kabinetą, kurio kampe prie lango stovėjo mėlynos spalvos metalinis seifas. Pats laužtuvu išlaužė jo duris, įkišęs jį į angą tarp seifo durų ir sienelės, ir stipriai jį patraukęs. Tuomet pamatė seife daug visokių detalių ir įrankių. Apžiūrėdami kiekvieną, reikalingas detales dėjo į dėžę, šiuo metu tiksliai neprisimena, kiek ir ko visi paėmė, tačiau išvardintus pranešime apie įtarimą daiktus visus prisimena, kad visi paėmė, ruošdamiesi juos pavogti. Neprisimena kas ir kurį daiktą ėmė iš mėlyno seifo, tuos daiktus krovė į tą minėtą dėžę. Po to pamatė pirmame darbo kambaryje taip pat metalinį seifą, nusprendė išlaužti ir jį. Tuo metu E. ir I. dar nešiojo daiktus iš pirmojo seifo ir dėjo į dėžę, stovėjusią dirbtuvių pagrindinėje patalpoje, iš kurios patenkama į tuos du darbo kambarius. Pats bandė tokiu pat būdu, kaip išlaužė pirmąjį seifą, išlaužti ir antrąjį – metalinį rudos spalvos seifą, stovėjusį pirmojo darbo kabineto kampe prie durų. Laužė laužtuvu, bet jam pavyko tik atlenkti jo dureles. Kas buvo jo viduje nežinojo, tikėjosi rasti kokių nors darbo įrankių. Nepabaigęs jo laužti, nusprendė padėti E. ir I. nešti daiktus iš pirmojo seifo į dėžę. Laužtuvą metė ant grindų prie antrojo – rudo - seifo. Tuo metu į patalpas per pagrindines duris įėjo du pedagogai ir juos pastebėjo, ir jie nieko pavogti nespėjo (t.1, b. l. 113-114).

Tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Kaltinamasis I. Š. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino dalinai, teisme paaiškino, kad vogti neėjo, ėjo kartu tik norėdamas pasivaikščioti. Nusprendė užeiti į patalpas. Jis ir E. O. liko didesnėje patalpoje, o I. L. nuėjo į mažesnes. Ką darė L., jis nematė. Įėjo į patalpas nieko nelauždami ir negriaudami, pro sugriautą sieną. Dėl ko buvo susipykęs su I. L., nepamena.

.

Tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo, kaip ir jo gynėja. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojo M. L. parodymais, kad kaltinamuosius pažįsta, nes buvo (duomenys neskelbtini). Vienas iš darbuotojų – Č. B. pateikė tarnybinį pranešimą, kad vaikinai bandė išnešti įrankius iš sandėlių. Jie nedalyvavo pamokose. Mokytojas paaiškino, kad kartu su J. Š. aptiko vaikus. Matė, kad jie buvo susidėję daiktus, kuriuos rengėsi pavogti. Sandėlys pakankamai apleistas, tačiau buvo rakinamas. Po įvykio jis bendravo su kaltinamaisiais, jie prisipažino, galėjosi dėl padarytos veikos;

-liudytojo J. Š. parodymais, kad atvažiavo į darbą ir Č. B. paprašė kartu eiti į sandėlius. Išgirdo garsus ir užėję į vidų, pamatė visus tris kaltinamuosius. Kai paklausė, ką jie veikia, atsakymo nebuvo. Buvo aišku, kad įėjo vaikinai neteisėtai. Įrankiai buvo ne vienoje dėžėje, buvo išmėtyta. Buvo aišku, kad jie ruošiasi išnešti, nes buvo ne sau priklausančiose patalpose ir susirinko vertingus daiktus. Turėjo fotoaparatą, kiek buvo įmanoma fotografavo. Buvo išlaužtos durys tarp kambarių. Kai jie įėjo į patalpas, vaikinai sustingo, net nejudėjo;

-M. L. protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK, kuriuo jis pranešė apie pasikėsinimą padaryti vagystę iš (duomenys neskelbtini) dirbtuvių ir kad mokytojai nusikaltimo vietoje aptiko centro auklėtinius (t. 1 b. l. 1);

-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta - (duomenys neskelbtini) dirbtuvės, esančios centro teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kurių gale yra metalinės avarinio išėjimo durys su metaliniu stipriai surūdijusiu strypu (užraktu), strypas pakabintas už ąsos, kuri laisvai išsitraukia iš staktos. Viduje aptikti du seifai, ant vieno matyti lenkimo žymės, ant kito laužimo įrankio įbrėžimai (t.1, b. l. 18-29).

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais ir nuotraukomis, kad (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas M. L. pateikė 8 atspausdintas fotonuotraukas, padarytas Č. B. įvykio metu, kuriuose užfiksuoti kaltinamieji, paliekantys dirbtuves, matyti į dėžes sudėti įrankiai, nekilnojamojo turto panaudos sutarties kopiją, 2 metalinius seifus, darbo įrankius: 3 diskinius pjūklus, 3 skersinio pjovimo pjūklus, 3 frezavimo įrankius, 2 kaltus, 1 atsuktuvą, 1 laužtuvą. (t.1, b. l. 38, 39-40, 41-44, 45-47, 50-54), kurie visi, išskyrus laužtuvą grąžinti (t. 1 b. l. 56);

-(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodoma, kad 2011-04-06 apie 13.00 val. buvo įsilaužta į (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbtuvių patalpas, kuriose, išlaužus du seifus, buvo pasikėsinta pavogti sekančius daiktus: 3 diskinius pjūklus 1 vnt. vertė 50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 3 skersinio pjovimo pjūklus 1 vnt. vertė 50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 3 frezavimo įrankius 1 vnt. vertė 40 Lt, bendros 120 Lt vertės, 2 kaltus 1 vnt. vertė 20 Lt, bendros 40 Lt vertės, atsuktuvą 10 Lt vertės. Daiktai buvo seniai įsigyti, jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų Centras iki šios dienos neišsaugojo. Taip pat šio įvykio metu buvo sugadintas centro turtas: sugriauta dirbtuvių plytinė siena, tačiau neatmeta galimybės, kad dirbtuvių plytinė siena buvo įgriuvusi anksčiau, bet tai pastebėta tik po 2011-04-06 įvykio. Išlaužtos darbo kambarių įėjimo durų spynos. Išlaužtos spintos durų spynos, tačiau taip pat nėra įsitikinę, kad spynos buvo išlaužtos būtent šio įvykio metu, galėjo anksčiau to fakto nepastebėti. Sugadintą turtą taisys patys, todėl mano, kad centrui žala nepadaryta. Centras mano, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl minėto turto sugadinimo netikslinga, kadangi sugadintas turtas buvo jau nenaudojamame apleistame pastate, kurio stogas po žiemos įgriuvo, todėl, atsižvelgiant į tai, sunkiai būtų įrodoma konkreti I. L., E. O. ir I. Š. padaryta žala. Civilinio ieškinio nereikš, dėl turto sugadinimo Centrui žala nepadaryta, Centras nuostolių nepatyrė. (t.1, b. l. 62);

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų parodymai teisme E. O. ir I. Š., kad jie neturėjo tikslo įsibrovę į patalpas vogti, o norėjo įsibrovę į uždaras patalpas tik pasivaikščioti, bei I. L. parodymai, kad jis norėjo vogti daiktus tik sau prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir laikytini pirmų dviejų kaltinamųjų gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės, o I. L. noru padėti draugams tai pasiekti, t. y. kaltinamojo I. L. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, apie kiekvieno jų bendrus veiksmus pasikėsinime pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpas, t. y. kad jis žinojo kas yra patalpose, pats pasiūlė kitiems kaltinamiesiems įsibrauti į patalpas ir pažiūrėti, gal ten bus kas nors vertingo, ką vėliau galima būtų parduoti, kad E. O. ir I. Š. sutiko, ir visi priėjo prie pagrindinių įėjimo į dirbtuves durų. Įsibrovus į vidų jis iš karto nuėjo prie pirmos, kritusios į akis, spintos, esančios didžiausioje pagrindinėje dirbtuvių patalpoje, atidaręs ją, ji buvo neužrakinta, pamatė gulintį joje laužtuvą, paėmė jį tam atvejui, jei prireiktų ką nors laužyti. Ant grindų rado dėžę ir pasakė, kad į ją kraus daiktus, kuriuos ras dirbtuvėje ir nuspręs pavogti. Po to trise nuėjo į dešinėje nuo avarinio išėjimo esančius darbo kabinetus, jų ten yra du, į juos yra vienos įėjimo durys, jos buvo atidarytos. Tada visi užėjo per pirmąjį darbo kabinetą į antrąjį darbo kabinetą, kurio kampe prie lango stovėjo mėlynos spalvos metalinis seifas. Pats laužtuvu išlaužė jo duris, įkišęs jį į angą tarp seifo durų ir sienelės, ir stipriai jį patraukęs. Tuomet pamatė seife daug visokių detalių ir įrankių. Apžiūrėdami kiekvieną, reikalingas detales dėjo į dėžę.. Neprisimena kas ir kurį daiktą ėmė iš mėlyno seifo, tuos daiktus krovė į tą minėtą dėžę. Po to pamatė pirmame darbo kambaryje taip pat metalinį seifą, nusprendė išlaužti ir jį. Tuo metu kitu du kaltinamieji dar nešiojo daiktus iš pirmojo seifo ir dėjo į dėžę, stovėjusią dirbtuvių pagrindinėje patalpoje, iš kurios patenkama į tuos du darbo kambarius. Pats bandė tokiu pat būdu, kaip išlaužė pirmąjį seifą, išlaužti ir antrąjį – metalinį rudos spalvos seifą, stovėjusį pirmojo darbo kabineto kampe prie durų. Laužė laužtuvu, bet jam pavyko tik atlenkti jo dureles. Nepabaigęs jo laužti, nusprendė padėti kitiems dviem nešti daiktus iš pirmojo seifo į dėžę. Laužtuvą metė ant grindų prie antrojo – rudo - seifo. Tuo metu į patalpas per pagrindines duris įėjo du pedagogai ir juos pastebėjo ir jie nieko pavogti nespėjo; kaltinamojo E. O. parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kad I. L. pasiūlė įsibrauti į patalpas ir pažiūrėti, kas yra viduje. Suvokė, kad, jei I. L. siūlo įsibrauti, tai gal ką nori palaužyti ir pavogti, tačiau manė, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus. Iš kur I. paėmė laužtuvą nematė, bet vėliau matė, kad jis vaikšto su laužtuvu rankose. Po to I. kažkur rado dėžę (stalčių) ir pasakė, kad į ją kraus daiktus iš dirbtuvių. Pats nieko nesiruošė vogti, tačiau I. nieko neatsakė. Po to visi užėjo per pirmąjį darbo kabinetą į antrąjį darbo kabinetą, kurio kampe prie lango stovėjo mėlynos spalvos metalinis seifas. I. L. išlaužė laužtuvu jo duris. Visi pažiūrėjo į seifo vidų, kur buvo daug visokių detalių ir įrankių. Prie seifo stovėjo trise (nors teisme tvirtino, kad užėjęs į patalpas visiškai nematė ką veikia I. L. ir kur jis vaikšto) (t.1, b. l. 91-92); liudytojo M. L. parodymams teisme, kad vienas iš darbuotojų – Č. B. pateikė tarnybinį pranešimą, kad vaikinai bandė išnešti įrankius iš sandėlių, kaltinamieji nedalyvavo pamokose, juos aptikęs mokytojas paaiškino, kad kartu su kolega - J. Š. aptiko vaikinus patalpose ir matė, kad jie buvo susidėję daiktus, kuriuos rengėsi pavogti; liudytojo J. Š. parodymams teisme, kad kolega Č. B. paprašė kartu eiti į sandėlius, juose išgirdo garsus ir užėję į vidų, pamatė visus tris kaltinamuosius, kurie negalėjo paaiškinti, ką veikia, matė įrankius sudėtus į dėžes, turėtu fotoaparatu juos nufotografavo; įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuotiems faktams, kad aptikti du seifai, kurių pažeidimai; atlenktos durys ir laužtuvo žymės atitinka kaltinamojo I. L. nurodytoms įsibrovimo ir pasikėsinimo pagrobti daiktus aplinkybėms; M. L. pateiktoms atspausdintoms fotonuotraukoms, padarytoms Č. B. įvykio metu, kuriuose užfiksuoti kaltinamieji paliekantys dirbtuves bei matyti į dėžes sudėti įrankiai,

Kaltinamųjų E. O. versija teisme, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu netikslūs, nes tyrėja rašė ką norėjo, o I. L. versija, kad jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu būdamas apsvaigęs, dėl ko galimai jie netikslūs, neatitinka tikrovės ir neparemti jokiais argumentais bei įrodymais. Tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai abiejų kaltinamųjų perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinę su visa bylos medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo. Be to, I. L. teisme pateikė dvi skirtingas versijas dėl savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu: viena, kad jis vartojo vaistus ir galimai nesuprato ką sako, kita, kad visgi apkalbėjo kitus du kaltinamuosius, t. y. sakė viską sąmoningai, tačiau taip pasielgė, nes buvo ant jų supykęs, tačiau kodėl nepamena.

Ištyręs visus įrodymus teisme, teismas laiko kad kaltinamųjų tikslas įsibrovus į patalpas, kuriose jie būti neturėjo teisės, nes jos buvo užrakintos ir be to jie turėjo tuo metu būti pamokose, buvo ką nors pavogti, jie visi konkrečiais veiksmais padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. buvo bendravykdytojais, kiekvienas savo veiksmais realizuodamas dalį nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, kiekvieno veiksmus teismas laiko reikšmingais nusikalstamos veikos įvykdymui, todėl nusikalstamos veikos pasekmės bendros visiems trims kaltinamiesiems, o nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti dviejų mokytojų, todėl visų trijų veika pagrįstai kvalifikuota kaip BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas.

Kaltinamųjų E. O. ir I. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, I. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmes atsižvelgta į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į nusikaltimo stadiją (pasikėsinimas) į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį, kaltės formą-tyčią, į pasikėsinto pagrobti turto vertę, į jų asmenybes, t. y. kad E. O., nedirbantis, nesimokantis, administracine tvarka baustas (t.1, b. l. 166-167), į policiją dominančių vaikų apskaitą įrašytas (t.1, b. l. 170,172), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus (t.1, b.l.176), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (t.1, b. l. 185-186), teistas 4 kartus ir nusikalto būdamas nepilnamečiu bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal 2010-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, bei priimant pirmesnius du 2011-12-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ir 2012-07-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžius, kuriais bausmės yra subendrintos; nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė su laisvės atėmimu susijusi bausmė kuri bendrintina dalinio sudėjimo būdu su pirmesniu 2012-07-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Skiriant bausmę I. L. taip pat atsižvelgta į tai, kad jis nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, į policiją dominančių vaikų sąrašą įrašytas (t.2, b.l.10), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 10 kartų, paskutinį kartą nuo 2011-04-11 iki 2011-04-27 (t.2, b.l.16), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (t.2, b.l.21-22), (duomenys neskelbtini) neigiamai (t.2, b.l.25), nusikalto būdamas nepilnametis ir neteistas, tačiau jo atžvilgiu pirmiau priimti du Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-03-14 ir 2012-05-17 nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės subendrintos; yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtina minimumui su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri bendrintina iš dalies sudedant su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-05-17 nuosprendžiu paskirtąja bausme, o esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo,subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas.

Skiriant bausmę I. Š., taip pat atsižvelgta į tai kad jis dirbantis, mokosi, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (t.2, b.l.70-71), anksčiau administracine tvarka nebaustas, nusikalto būdamas nepilnametis, teistas ir bausmės vykdymo atidėjimo metu; nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2009-09-08 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nurodant kad bausmę turi atlikti pataisos namuose, nes šiuo metu yra pilnametis.

Daiktinis įrodymas – laužtuvas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendė:

E. O., I. L. (I. L.) ir I. Š. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str.2 d. ir nuteisti:

E. O.:

- pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-11-21.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendį priėmus, panaikinti.

I. L.:

- pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigojant šiuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su mokslu, bei tęsti mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. Š.:

- pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., subendrinti paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – laužtuvą ,nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Bagdonienė