Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. (2015-08-25 veika) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams.

pagal BK 180 str. 1 d. (2015-08-29 veika) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė D. D. nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė D. D. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-12-23.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas D. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-08-29 iki 2015-12-23 išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis 2015-08-25 apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį K. L., gim. (duomenys neskelbtini), t. y., grasindamas jį nužudyti, jeigu neis ten, kur liepiama, ir taip atimdamas galimybę priešintis, bei reikalaudamas atiduoti telefoną, tokiu būdu, iš K. L. pagrobė A. L. priklausantį 150 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“ su „Tele-2 pildyk“ sim pokalbių kortele, taip padarė A. L. 150 eurų turtinę žalą.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad jis 2015-08-29 apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. Š., o būtent kumščiu suduodamas jai du smūgius į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. Š. priklausantį turtą - rankinę „CAROLINA HERRERA“ 50 eurų vertės, kurioje buvo: 30 eurų vertės piniginė „DOLCE GABBANA“ su 59,02 eurais ir LR asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotais nukentėjusiosios R. Š. vardu; kosmetinė su įvairia kosmetika bendros 20 eurų vertės ir kvepalais „Armani Code“ 80 eurų vertės; kortelių dėklas 8 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5830i“ su TELE 2 SIM pokalbių kortele bendros 80 eurų vertės; telefono dėklas 5 eurų vertės, iš viso pagrobė 332,02 eurų vertės svetimą turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. D. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei tinkamai paskyrė bausmes.

Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiosios R. Š. parodymus, teigdamas, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus ir nurodė, kad plėšdamas rankinę jis jai du kartus sudavė kumščiu į galvą, kas sukėlė jai skausmą, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo girta, todėl jam nebuvo tikslo ją mušti. Tokius nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti duomenys. Nukentėjusioji duodama parodymus paaiškino, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, jog jai su vyriškiu atsisėdus ant suolo, vyriškis staiga jai iš rankų ištraukė rankinuką ir nubėgo link kitų dviejų asmenų ir tada jie visi kartu nubėgo. Nors nurodė, kad įvykio metu nei fizinio, nei psichologinio smurto nepatyrė, tačiau papildomos apklausos metu nukentėjusioji patikslino įvykio aplinkybes, nurodydama, kad rankinė iš jos buvo pagrobta panaudojus fizinį smurtą, kad jai su vyriškiu atsisėdus ant suoliuko, vyriškis griebė už jos rankinės, ji nenorėdama jam jos atiduoti tempė ją link savęs atgal. Tada vyriškis sudavė jai kumščiu du kartus į dešinę galvos pusę, po ko ji iškart savo rankinę paleido, nes patyrė didelį fizinį skausmą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. Š. atsakydama į teisėjo klausimą patvirtino, kad jai buvo suduoti du smūgiai į galvos sritį, o su šiais nukentėjusiosios paaiškinimais sutiko ir pats D. D., teigdamas, kad galėjo plėšiant suduoti. Tai, kad nuteistasis panaudodamas fizinę jėgą iš rankų nukentėjusiajai išplėšė rankinę su joje buvusiais daiktais ir pasišalino, patvirtina tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (2 t. 23, 24 b. l.) bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. (2 t. 36–37 b. l.). Duomenų, kad nukentėjusioji tyčia siektų apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra. Todėl netikėti nukentėjusiosios R. Š. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo R. S., iš dalies paties nuteistojo duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kiti byloje esantys duomenys, nėra pagrindo. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. D. panaudodamas prieš R. Š. fizinį smurtą pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. Š. priklausantį turtą, t. y. jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. D. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir tai, kad 2015-08-29 veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. D. D. padarė dvi tyčines apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra teistas net 14 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. D., kaip asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. D. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. D. už dvi BK 180 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, 1 metams 8 mėnesiams – mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. D. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. pagrindu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, nėra per griežtos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.