Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas V. L. atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 23 d., Kaune, pasikėsino papirkti Kauno miesto VPK VP Kelių patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulį R. N. siekdamas neteisėtos jo veikos vykdant įgaliojimus: davė R. N. 150 Lt kyšį, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi R. N. nesutiko priimti pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė pareigūnams.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad teismai pažeidė jo teisę į teisingą procesą, teisę išreikalauti įrodymus byloje, taip pat – įrodymų vertinimo principus, ir tai sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai įvertino šios bylos faktines aplinkybes, netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu. Kasatoriaus nuomone, iš šių aplinkybių matyti, kad patruliai užfiksavo ne jo automobilio greitį, neleido jam tai parašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, be to, įvykio metu buvo vykdoma akcija, todėl patruliai siekė bet kokiomis priemonėmis jį apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat nebuvo tirta, kad kasatorių sustabdę patruliai galimai nepranešė apie tai budėtojui, kaip to reikalauja Generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-201. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą išreikalauti iš Panevėžio apygardos administracinio teismo bylą pagal kasatoriaus skundą dėl administracinės nuobaudos. Šis teismas neatsižvelgė ir į tai, kad patrulių R. N. ir R. G. parodymai yra neįtikinami, prieštaringi, todėl juos įvertino neteisingai, o išdėstęs kartu, pažeidė nuosprendžio surašymo tvarką. Teismo išvada dėl ATPK 130² straipsnio taikymo yra pagrįsta prielaidomis. Be to, teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, nuosprendžiu kasatorių nuteisė už kaltinimo aplinkybes, kurių nebuvo kaltinamajame akte, nepranešęs apie tai kasatoriui kaip kaltinamajam ir nesant prokuroro prašymo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kasatoriaus motyvų, susijusių su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl V. L. nuteisimo

Iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų, tarp jų – įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų parodymų, kitų duomenų, matyti, kad įvykio metu V. L. buvo sustabdytas patrulių už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, o kai patrulis R. N. tarnybiniame automobilyje pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. L., pripažindamas pažeidimą, prašė nerašyti protokolo ir, išsitraukęs 200 Lt kupiūrą, padėjo ją ant automobilio prietaisų skydelio, sakydamas R. N., kad 150 Lt pasiliktų sau, o 50 Lt grąžintų, ir nerašytų protokolo. Tuomet R. N. apie tai pranešė pareigūnams. Tokias aplinkybes teismai nustatė remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, todėl jomis abejoti kolegija neturi pagrindo.

Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V. L. siekė duoti pinigus kaip kyšį už tai, kad patrulis nerašytų už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokolo. V. L. kyšį davė siekdamas neteisėtos patrulio veikos vykdant įgaliojimus. Patrulis R. N. nesutiko priimti kyšio ir apie tai pranešė pareigūnams.

BK 227 straipsnyje nurodyta, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, atsako pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad paperkamas asmuo nepriėmė kyšio, V. L. veiką apkaltinamajame nuosprendyje kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, dėl tokio veikos kvalifikavimo kasacinis skundas nepaduotas. Kasacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių ir įrodymų, susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Kuo, kasatoriaus nuomone, byloje pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, kasaciniame skunde nenurodyta. Kasatorius taip pat nenurodo konkrečių motyvų, susijusių su jam paskirta bausme. Laikyti, kad šioje byloje V. L. neturėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl teisės į teisingą procesą, teisės išreikalauti įrodymus byloje, įrodymų vertinimo principų pažeidimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl liudytojų R. G. ir R. N. parodymų yra teisingos, nes iš bylos matyti, kad šie parodymai tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Tai, kad minėti parodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti kartu, šiuo atveju nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Kasatoriaus teiginiai, kad kasatorių sustabdę patruliai galimai nepranešė apie tai budėtojui, kaip to reikalauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 5-V-201, atmestini, nes pagrįsti prielaidomis. Byloje pateiktą prašymą dėl kasatoriaus bylos išreikalavimo iš Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmosios instancijos teismas išsprendė nepažeisdamas BPK nustatytos prašymų išsprendimo tvarkos, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka minėta byla buvo išreikalauta. Kasatoriaus motyvai dėl paties Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra susiję su naujų bylos aplinkybių vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl šių motyvų yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Nuosprendžio išvada dėl ATPK 130² straipsnio yra pagrįsta ne prielaidomis, o bylos duomenimis.

BPK 256 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam. Minėto BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos, tarp jų – ir dėl pasirengimo gynybai, taikomos tada, kai yra pagrindas kaltinamajame akte išdėstytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nėra taikomos.

Pakeistas kaltinimas minėto BPK 256 straipsnio prasme laikomas iš esmės skirtingu, kai jo faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių: iš esmės pasikeičia nusikalstamos veikos apimtis, veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. Šioje byloje V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. kovo 23 d., apie 18.16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), davė 200 Lt kyšį Kauno miesto VPK VP Kelių patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliui R. N. siekdamas neteisėtos jo veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas V. L. nuteisė už tai, kad jis 2006 m. kovo 23 d., apie 18.16 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pasikėsino papirkti minėtą patrulį R. N. siekdamas neteisėtos jo veikos vykdant įgaliojimus: davė R. N. 150 Lt kyšį, kad šis nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi R. N. nesutiko priimti pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė pareigūnams. Taigi nuosprendyje išdėstytos V. L. nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, palyginus su kaltinamuoju aktu, šiuo atveju iš esmės nepasikeitė (nusikalstamos veikos laikas, vieta, būdas nepakito, buvo patikslintas tik kyšio dalykas), o tai, kad nuosprendyje buvo nurodyti R. N. veiksmai, turėjo reikšmės ne kaltinimo turiniui, o nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Kaltinimas V. L. nebuvo pakeistas sunkesniu, nes V. L. buvo kaltinamas padaręs baigtą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, o teismas jį nuteisė už pasikėsinimą tokį nusikaltimą padaryti. Todėl laikytina, kad šioje byloje V. L. nereikėjo taikyti BPK 256 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 redakcija) 1 ir 2 dalių nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. L. kasacinį skundą atmesti.