Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. N., jo atstovui Tomui Petkauskui, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui Tadeušui Buiko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. N. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2010 m birželio 11 d. R. N., UAB „UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo degalinių vadybininkui, surašė ATP protokolą už tai, kad 2010 m. gegužės 26 d. 9 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau Taisyklės) 10.2 p. reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus degalinių reklamos būtų suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe. Šiuo atveju nebuvo sumokėta nustatyta rinkliava ir nebuvo išduotas leidimas (b. l. 20-21). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimu R. N. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 214¹ str. 3 d., padarymą skirta 500 Lt bauda (b. l. 18).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą; taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde (b. l. 1-3) paaiškino, kad Taisyklių 4.1 p. apibrėžia, kad išorinė vaizdinė reklama yra reklama pateikiama ne patalpose. Taigi, Taisyklės reglamentuoja ne bet kokios informacijos sklaidą, o tik tokios, kuriai būdingi reklamos požymiai. Taisyklių 4.7 p. nurodyta, kad sąvokas, neapibrėžtas Taisyklėse, nustato Reklamos įstatymas. Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad reklama - tai informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Vadovaujantis šia teisės norma, reklamos tikslas yra pardavimų skatinimas. Laikytina, kad informacija, skleidžiama kitais tikslais, neatitinka vieno iš svarbiausių reklamos požymių, todėl negali būti laikoma reklama. Ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau ir Prekybos taisyklės) 22 p. nurodyta, kad „degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų rūšys, markės, priedai, standartai ir kainos“. Tokiu būdu, degalinių iškabose (įskaitant kainų stulpą) informacija apie įmonės veiklą (pavadinimas, degalų rūšys, kainos ir kt.) yra skelbiama ne pardavimų skatinimo tikslais, bet siekiant įvykdyti teisės aktais nustatytą prievolę, t. y. pateikti vartotojams būtiną informaciją apie prekes ir paslaugas. Šis tikslas yra netapatus Reklamos įstatyme numatytam reklamos tikslui, todėl degalinėse skelbiama Prekybos taisyklėse nurodyta informacija negali būti laikoma reklama ir jai neturi būti taikomos Reklamos įstatymo bei Taisyklių nuostatos. Pažymi, kad tariamą degalinių reklaminį apipavidalinimą sudaro prekių ženklai bei informacija apie parduodamas prekes (kainų stulpas). Nei vienas iš šių elementų negali būti prilygintas reklamai. Pirma, kaip nurodyta aukščiau, informacija apie parduodamas prekes nelaikytina reklama, nes atlieka kitokią, nei nurodyta Reklamos įstatyme, funkciją. Antra, prekių ženklai, kai jie nėra naudojami kartu su kita, pardavimus skatinančia, informacija taip pat nelaikytini reklama. Reklamos įstatymo 2 str. 17 p. nustatyta, kad prekės ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų. Vadinasi, prekių ženklas, pats savaime taip pat neatlieka pardavimus skatinančios funkcijos ir dėl šios priežasties negali būti prilygintas reklamai. Tokiu būdu nei vienas iš degalinėse pateiktų išorinės vaizdinės informacijos elementų negali būti prilygintas reklamai, kadangi neatitinka įstatymuose apibrėžtų reklamos požymių.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 214¹ str. 3 d. nustatyta, kad Reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą ATP protokole padarytą pažeidimą, turi būti nustatyta teisės pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

R. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ str. 3 d. už tai, kad neužtikrino, jog UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus degalinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vilniuje, reklamos būtų suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe.

Pareiškėjo teigimu, administracinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai. Su tokia jos pozicija teismas nesutinka.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintos Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės nustato pagrindinius išorinės vaizdinės reklamos ) įrengimo, eksploatavimo ir išardymo reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, reglamentuoja tokios reklamos įrengimo projektų derinimo, kontrolės bei atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimus taikymo tvarką. Taisyklių 10.2 p. numato, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą.

Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 p. pasakyta, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų rūšys, markės, priedai, standartai ir kainos, licencijos prekiauti naftos produktais kopija.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 22-29) matyti, kad degalinių „Lukoil“ kainų stulpuose, už kurių įrengimą nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybe buvo nubaustas R. N., pateikiamos informacijos pobūdis neatitinka Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 p. nuostatų, t. y. šie kainų stulpai negali būti laikomas vien tik informacinio pobūdžio degalinės iškaba (juose nenurodytas tikslus naftos produktais prekiaujančios įmonės pavadinimas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų standartai ir pan.), todėl konstatuotina, jog nutarime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas, kaip atsakingas asmuo (degalinių vadybininko pareiginių nuostatų 12 p., b. l. 32) neužtikrino, kad UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus degalinių reklamos būtų suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe. Analogiškas išvadas padarė ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, išnagrinėjęs ATP bylą pagal UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo direktoriaus L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties ATP byloje Nr. II-723-484/2009 (2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. N-438-1136/2010). Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo įrodymui. Pažeidimo faktą pilnai patvirtina ATP protokole nurodyti duomenys, byloje esančios fotonuotraukos. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su institucijos, paskyrusios administracinę nuobauda, nuomone. Pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 214¹ str. 3 d. nuostatas.

Spręstinas klausimas dėl R. N. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

ATPK 30¹ str. taikomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. N. padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, didelės žalos kitiems asmenims, į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio pažeidimo bylą, UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo direktoriaus L. B. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir sumažino jam paskirtą baudą iki 150 Lt (2009 m. gegužės 25 d. nutartis ATP byloje Nr. II-723-484/2009), ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad yra pagrindas R. N. atžvilgiu taip pat taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą iki 150 Lt.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant ATP bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos ATP bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2, p. 323). Tokiu būdu R. N. prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

R. N. skundo tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. liepos 27 d. nutarimą, kuriuo R. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ str. 3 d., padarymą skirta 500 Lt bauda, pakeisti.

Pritaikius ATPK 30¹ str. R. N. už pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ str. 3 d., padarymą skirti 150 Lt baudą (vieno šimto penkiasdešimties litų).

Netenkinti R. N. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.