- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3317-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31573-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- G. S., E. S.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), teistas (ankstesni teistumai išnykę):
1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu;
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;
3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. ir E. S., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 2.00 val., nuo Nevėžio upės kranto, besiribojančiu su namų valdos teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), nukirpę pakabinamą spyną, slapta pagrobė svetimą L. P. priklausantį bendros 2006 Eur vertės turtą: 2 000 Eur vertės medinę valtį, 6 Eur vertės pakabinamą spyną.
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog datos nepamena, galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 10 d. Buvo tamsu, naktis, jis su E. S. vaikštinėjo Nevėžio pakrante ir pamatė pusiau nuskendusią valtį. Nutarė su ta valtimi paplaukioti. Valtis buvo grandine prirakinta prie lieptelio. Atsuko spyną, išsėmė iš valties vandenį ir plaukiojo, bet valtis leido vandenį. Pastatė valtį prie kranto, nes norėjo užtepti skyles. Skyles kitą dieną užtepė smala. Nukentėjusysis kitą dieną valtį surado. Dabar valtis pas šeimininką. Smalavo valtį dėl to, kad su ja nebuvo galima plaukti. Supranta, kad pavogė valtį, gailisi. Turi tris vaikus, augina juos kartu su vaikų mama. Dirba, gauna atlyginimo apie 600 Eur. Iš dalies sutinka su žala, bet sutiktų atlyginti 400 Eur.
Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 10 d. Su G. S. plaukė Nevėžio upe ant putplasčio. Pamatė valtį. Priplaukė arčiau. Turėjo atsuktuvą, atsuko kablį, paėmė valtį ir plaukė link namų. Valtis leido vandenį, ją reikėjo suklijuoti, tai ją apipylė smala. Vyko kelio darbai, ten daug smalos, tai pasiėmė. Išsmalavo valtį. Po kelių dienų pamatė šeimininką, paklausė ką jis daro prie valties, dar davė irklus, kad parplauktų iki namų. Materialinė padėtis sunki, gailisi. Gyvena pas tėvus. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes mano, kad per didelė suma. Sutiktų su 600 Eur dydžio ieškiniu.
Nukentėjusysis L. P. papildomai paaiškino, kad su tėčiu pagal autentiškus brėžinius pasigamino kėdainietišką valtį. Valties gamyba kainavo apie 2 000 Eur. Ši valtis iš jų buvo pavogta jau trečią kartą ir jau suradus valtį ir laukiant, kol atvažiuos draugas ją parplukdyti, prie jo akių atėjo kaltinamieji ir ją vėl pavogė. Priėjo jie trise, paklausė, kodėl liečiu jų valtį ir išplaukė. Jis vėl išsikvietė policijos pareigūnus. Dabar valtis grąžinta. Valtis yra autentiška, ji kažkiek turi leisti vandenį ir jos jokiu būdu negalima tepti smala. Valtį reikia remontuoti, bendravo su valties meistru, jis sakė, kad reikia gauti apatinę lentą ir ją pakeisti. Meistras nurodė, kad viskas kainuotų apie 800 Eur. Į tą kainą įeitų lentos kaina, darbas ir logistika. Valties atstatymo darbai būtini.
Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusysis L. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 9 d. su draugais nuleido į Nevėžio upę dvi naujai pagamintas medines valtis ir perplukdę į kitą upės pusę, paliko A.D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namų valdos su upe besiribojančioje teritorijoje. Abi valtis prirakino prie grandinės pakabinama spyna, pakrantėje prie ten įrengto lieptelio. Valtis pagamino meistras D. P. iš naujos eglinės medienos, specialiai pagal autentiškus kėdainietiškus senovinius brėžinius, su tikslu išlaikyti kultūrinį paveldą. Valtis buvo impregnuota specialiai medienai skirtomis priemonėmis, priekinėje ir galinėje valties dalyse buvo įtvirtinti specialūs metaliniai kabliai grandinei pritvirtinti. 2022 m. rugpjūčio 10 d. 21.30 val. A. D. pastebėjo, kad grandinė nukirpta, ir nėra vienos valties, taip pat buvo dingusi ir spyna, kuria valtis buvo prirakintas. Valties vertė yra 2000 Eur, o dingusios spynos – 6 Eur. 2022 m. rugpjūčio 18 d. gavo informaciją iš policijos pareigūnų, kad jam priklausanti valtis buvo rasta Nevėžio upėje, netoli Šėtos g. 99 namo, Kėdainiuose. Atvykęs prie rastos valties pamatė, kad valtis yra ant kranto, apversta dugnu į viršų, dugnas nusmaluotas, taip pat trūko metalinės kilpos valties priekyje, skirtos valties pririšimui. Apžiūrėjus aplinką, krūmuose rado paslėptus irklus. Policijos pareigūnams išvykus, jis paskambino draugui prašydamas pagalbos valties parsigabenimui ir laukė jo atvykstant. Belaukiant, prie valties atėjo du jaunuoliai, kurie pastebėjo, kad atnešti irklai, ir paklausė, ar nematė, ar kas lindo prie jų valties. Jis jiems nieko neaiškino, bandė susisiekti su policijos pareigūnais. Kol susisiekė, atėjo dar trečias jaunuolis, ir jie trise nuleidę valtį į vandenį ja nuplaukė upe. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnas, o tie asmenys, kaip tik valtimi parplaukė atgal. Valtis buvo nauja, normalu, kad jos šonuose per siūles galėjo patekti vanduo, tačiau valties dugnas buvo pagamintas iš vientisos medienos. Tokios valtys nėra smaluojamos. Nuo valties įleidimo į Nevėžio upę iki vagystės jis pats asmeniškai valtimi neplaukiojo, žino, kad su ja buvo plaukiojęs A. D., tačiau apie kažkokius valties pasikeitimus nieko nesakė. Nors valtis jam gražinta, tačiau išoriškai sugadinta, todėl dėl valties sugadinimo jam padaryta 800 Eur materialinė žala, taip pat pavogta 6 Eur vertės pakabinama spyna, , todėl viso jam padaryta 806 Eur materialinė žala. Civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 55-58, 59-61)
Liudytojas A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ant Nevėžio upės kranto. L. P. paprašė leisti prie kranto laikyti valtis, kad išlaikyti Kėdainių kultūrinį paveldą. Jis sutiko. 2022 m. liepos 9 d. pas jį atvyko L. P. ir pranešė, kad įleis dvi medines valtis. Jas įleido kitoje Nevėžio upės krantinėje ir jomis atplaukė iki jo kranto. Abi valtys buvo medinės, viena šviesesnės medienos, kita tamsesnės. Atplaukęs iki kranto, L. P. į tam skirtą metalinę kilpą, kuri buvo įtaisyta abiejose valtyse, uždėjo po metalinę grandinę ir kiekvieną valtį atskirai prirakino su pakabinama spyna. Metalinę grandinę užkabino prie jo metalinių vartų stulpo. Raktą nuo pakabinamų spynų turėjo jis, L. P. ir, kiek žino, raktą davė Šaulių savanorių atstovui, tam, kad esant poreikiui, galėtų paplaukioti su valtimi. Nuo to momento, kai valtys buvo įleistos į vandenį, niekas su jomis neplaukiojo, išskyrus jį - vieną kartą plaukė su viena iš jų, kuri vėliau buvo pavogta. Jis su valtimi plaukė liepos mėnesį, tiksliai dienos neatsimena. Paplaukiojęs po Nevėžio upę, valtį vėl prirakino prie savo vartų stulpo. Tuo metu, kai plaukiojo su valtimi, jos dugnas kiauras nebuvo, ji vandens nepraleido, matėsi, kad valtys impregnuotos, turėjo rudą atspalvį. Nuo valčių įleidimo ir jo pasiplaukiojimo, jis beveik kiekvieną dieną eidavo prie Nevėžio upės kranto ir matė, kad valtys buvo tvarkingos. 2022 m. rugpjūčio 10 d. vakare nuėjęs prie Nevėžio upės kranto pamatė, kad nėra vienos valties, todėl iš karto pranešė L. P.. Apžiūrėjęs krantinę ir vietą, kur buvo prirakintos valtys, pamatė, kad viena grandinė yra nukirpta, tačiau pakabinamos spynos nebuvo. Mano, kad valtis buvo pavogtas nakties metu, iš rugpjūčio 9 į rugpjūčio 10 d., tačiau kokiu būdu buvo patekta prie kranto, nežino. Tuo metu ant kranto ar Nevėžio upėje plaukiojančių putplasčio lapų nematė, nekreipė dėmesio. Pakabinamos spynos ant kranto nerado. Abi valtys Nevėžio upėje buvo be irklų, jis juos parsinešė į namus (1 t., b. l. 76-79).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal 2022 m. rugpjūčio 19 d. gautą L. P. pareiškimą, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. nuo Nevėžio upės kranto, kuris ribojasi su A. D. namų valdos ribomis, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta 2000 Eur vertės medinė valtis ir 6 Eur vertės pakabinama spyna. Viso padaryta 2006 Eur materialinė žala. Prašo dėl vagystės kaltus asmenis nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 19-27).
2022 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, besiribojančiame su Nevėžio upe. Gyvenamasis namas nuo gatvės atitvertas medine tvora, nuo kaimyninių kiemų atitvertas vieline tinklo tvora, kuri eina aplink visą kiemą, taip pat atitverta yra ir nuo Nevėžio upės. Nuo gyvenamojo namo iki tvoros prie upės yra maždaug 25 metrų atstumas, tvoroje yra varteliai, pro kuriuos laipteliais nusileidžiama iki upės, ten yra įrengtas lieptas, prie kurio virve pririšta medinė valtis. Šalia liepto yra surūdijusi grandinė, kurios galai palaidi, kirpimo žymių nematyti. Įvykio vietoje fotografuota ir filmuota (1 t., b. l. 21-27, 28, 29-36).
Apžiūros protokole nurodyta, kad už Šėtos g. 99, Kėdainiuose, pastato yra maudykla, kurios kairėje pusėje ant kranto rasta ir paimta medinė valtis. Valties apačia smaluota. Maždaug už 3 metrų nuo valties rasta statybinių pirštinių pora. Pirštinės paimtos. Nufotografuota (1 t., b. l. 37-42).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos VTS budėtojos R. S. pateiktas Kėdainių miesto stebėjimo kameros Nr. 2 vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad filmuojama Skongalio gatvėje, Nevėžio upės pakrantė. 2022 m. rugpjūčio 10 d. 02:02:34 vaizdo įraše ant Nevėžio upės kranto užfiksuoti dviejų žmonių siluetai, kurie ant kranto kelia valtį; 02:06:59 matyti Nevėžio upe plaukianti valtis, kurioje sėdi du asmenys, irkluoja irklais, plaukia iš dešinės pusės į kairę pusę (1 t., b. l. 64-70, 71-73).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja bent dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.
Kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašu ir kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad G. S. ir E. S., veikdami kaip bendrininkų grupė, 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 2.00 val., nuo Nevėžio upės kranto, besiribojančiu su namų valdos teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), nukirpę pakabinamą spyną, slapta pagrobė svetimą L. P. priklausantį bendros 2 006 Eur vertės turtą: 2 000 Eur vertės medinę valtį, 6 Eur vertės pakabinamą spyną.
Kaltinamieji patvirtino, kad iš anksto susitarę, nuplaukė į kitą upės krantą ir be teisėto savininko žinios pasiėmė valtį, kuri buvo prirakinta, plaukiojo su ja, vėliau smalavo jos dugną, norėdami apsaugoti nuo vandens patekimo į vidų. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pavogė svetimą daiktą, numatė, kad teisėtas savininkas jo neteks ir to norėjo. Veika baigta, nes kaltinamieji užvaldė svetimą turtą ir su juo elgėsi kaip su nuosavu. Kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, tai yra kartu iš anksto susitarė ir kartu padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų G. S. ir E. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius.
Dėl bausmių skyrimo.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje bei būdami recidyvistais (turėdami neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis). G. S. anksčiau teistas, taip pat ir už vagystes, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 80-81), dirba, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 82). E. S. anksčiau teistas, taip pat ir už vagystes, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, todėl nuobaudos galioja (1 t., b. l. 141-152), nedirba, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 155). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą: kaltinamajam G. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, o kaltinamajam E. S. skirtina arešto bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajam G. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.
Kaltinamojo G. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi gyvenamąją vietą, dirba, nurodė, kad augina ir išlaiko trys nepilnamečius vaikus, materialinė padėtis sunki. Kaltinamasis nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo E. S., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę (matyti, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, bausmę atlikęs), jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, sunkių pasekmių sukelta nebuvo, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 6 punkte ir 8 punkte: viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas ir 8 punktas).
Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtą pareigą ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis L. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 109). Nukentėjusysis nurodė, kad nors pavogta valtis jam ir buvo grąžinta, tačiau ji buvo sugadinta, ištepta smala, todėl yra būtini valties atstatymo darbai. Valtis buvo naujai pagaminta, specialiai pagal autentiškus kėdainietiškus senovinius brėžinius, su tikslu išlaikyti kultūrinį paveldą. Meistras jam nurodė, kad valties sutvarkymas – lenta, darbas ir logistika - kainuos apie 800 Eur, darbų dar pradėti negali, nes visų pirma turi surasti pakeitimui reikalingą valties lentą.
Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, G. S. nurodė, kad sutiktų kartu atlyginti 400 Eur, o E. S. - 600 Eur turtinę žalą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji pavogė nukentėjusiajam priklausančią medinę valtį, kurią ištepė smala. Valtis buvo pagaminta pagal užsakymą, pagal senovinius brėžinius, kaip autentiška kėdainietiška valtis. Nukentėjusysis nurodė, kad valtis buvo impregnuota specialiai medienai skirtomis priemonėmis, nes tokios valtys nėra smaluojamos, ką patvirtina ir viešai prieina informacija apie tokios tipo valtis – gaminamos iš gražiai išlenktų medžio lentų, kurios kruopščiai suleidžiamos. Taigi, nors valtis savininkui ir buvo sugrąžinta, tačiau akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų, t. y. įvykdytos vagystės, kuomet vogta valtimi kaltinamieji naudojosi kaip savo ir ją išsmalavo, nukentėjusiajam buvo padaryta akivaizdi turtinė žala. Nustatant turtinės žalos dydį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, nukentėjusysis išsamiai paaiškino, dėl ko prašo tokios sumos, tačiau įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis žalos dydį nurodė tik apytiksliai, t. y. apie 800 Eur. Todėl teismas, atsižvelgdamas į apgadinto turto, t. y. valties, sukūrimo vertę (apie 2 000 Eur), valties konstrukciją (iš esmės gaminama iš trijų pagrindinių lentų), į apgadinimų mąstą (sugadinta viena lenta), įvertinant ir valties autentiškumą, gamybos specifiškumą, mano, kad nagrinėjamu atveju teisingas ir pagrįstas turtinės žalos dydis yra 600 Eur. Taigi, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, ir iš kaltinamųjų solidariai priteista 600 Eur turtinė žala nukentėjusiajam (BPK 115 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamieji laikinai sulaikyti šioje byloje nebuvo, jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 108-111; 2 t., b. l. 28-31), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai: 1) valtis, pagal pakvitavimą grąžinta L. P. (1 t., b. l. 43-44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina jam disponuoti savo nuožiūra; 2) darbinių pirštinių pora, saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 37-42, 45-47; kvitas Nr. KA VPK 011253), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos; 3) du kompaktiniai diskai su nuotraukomis, vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 28, 70), paliktini saugoti byloje.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,28 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų po 6,64 Eur iš kiekvieno valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis kaltinamajam G. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams ir skirti G. S. šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti E. S. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas ir 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. S. ir E. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. P..
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, viso 13,28 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. S. 6,64 Eur (šešis eurus 64 centus) ir E. S. 6,64 Eur (šešis eurus 64 centus) valstybės naudai.
Daiktinius įrodymus: 1) valtį, pagal pakvitavimą grąžintą L. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra; 2) darbinių pirštinių porą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (kvitas Nr. KA VPK 011253), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 3) du kompaktinius diskus su nuotraukomis, vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.
Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kaltinamųjų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.