- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- 1-921-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38078-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2) 2012 m. balandžio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 243 straipsnį – 80 parų arešto bausme, įpareigojant 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, įpareigojant 6 mėnesius nesiartinti prie nukentėjusiosios, gyventi skyrium nuo jos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) 2013 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdytas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą), 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, per 4 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
4) 2013 m. spalio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
5) 2013 m. gruodžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2015 m. rugpjūčio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. M. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.25 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,51 promilės girtumas), ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia abiem rankom į krūtinę pastūmė savo motiną M. M., dėl ko ši nukrito atsitrenkdama galva į žemę, tuo nukentėjusiajai M. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo P. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-75), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad gyvena su mama M. M. jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Mama yra 90 metų, ji priekabi, konfliktiška, nuolat dėl visko priekaištauja, įkyri. Jis stengiasi mamai nusileisti, ignoruoja jos įkyrumą, tačiau kartais trūksta kantrybė. 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis gėrė alkoholį ir vakare neblaivus sugrįžo į namus. Neprisimena kiek degtinės buvo išgėręs, bet jautėsi apsvaigęs. Į namus grįžo, nes vakare reikėjo šerti gyvulius, melžti karves. Mama matė, kad jis neblaivus. Apie 19.30 val. jis nuėjo į ūkinį pastatą melžti karvės ir netrukus į tvartą atėjo mama. Jam dirbant mama pradėjo priekaištauti, kad yra neblaivus, atsistojusi moralizavo, priekaištavo, dėl ko jis susinervino, supyko, liepė mamai atstoti nuo jo ir palikti ramybėje. Mama nesiliovė, todėl jis atsistojo ir, priėjęs prie mamos, abiem rankomis norėjo ją išstumti iš ūkinio pastato, kad ji netrukdytų dirbti. Būdamas neblaivus, rankomis stumtelėjo mamą į krūtinę ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nes vaikščioja pasiremdama lazda, aukštielninka nugriuvo ant žemės. Mamą pastūmė rankomis vieną kartą, staigiai, todėl ji ir nugriuvo ant žemės ir galva atsitrenkė į žemę, girdėjo smūgį galva. Mama rėkė, rankomis užsiėmė pakaušį, todėl suprato, kad jai skaudėjo. Mama gulėdama šaukė ant jo, todėl jis išėjo iš tvarto. Mama tuo metu kėlėsi nuo žemės. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusioji M. M. parodė (b. l. 21, 24-25), kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. sūnus P. M. išėjo ryte ir į namus sugrįžo vakare neblaivus, jam nieko nesakė. Apie 19.30 val. su P. M. nuėjo į ūkinį pastatą melžti telyčios, šerti gyvulių. Parodė, kad ji vaikšto pasiramsčiuodama lazda. Sūnus dirbo tvarte, o ji stovėjo. Ūkiniame pastate bekalbat tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio esmės nurodyti negali. Konflikto metu sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus. Konflikto metu sūnus susinervino, liepė jai išeiti iš tvarto ir jam netrukdyti, bet ji stovėjo ir niekur nėjo. Sūnus liepė atstoti nuo jo, išeiti ir abiem rankomis ją pastūmė į krūtinę vieną kartą. Ji buvo pasirėmusį į lazdą, bet neišlaikė pusiausvyros ir dėl pastūmimo aukštielninka nugriuvo tvarte ant grindų. Krisdama susimušė į žemę galvą, pakaušio srityje. Jai skaudėjo sumuštą galvą, todėl riktelėjo iš skausmo, rankomis susiėmė galvą. Sūnus išėjo iš ūkinio pastato. Ji, pasiremdama lazda, atsistojo. Skaudėjo sumuštą galvą, bet ji nebuvo sužalota, jokių smurto žymių nebuvo. Policijai neketino skambinti, medicinos pagalbos nereikėjo. Netrukus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai pasakė, kad sūnus pastūmė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė P. M.. Dėl galvos sumušimo į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereiškia, sūnui P. M. pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo P. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios M. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 9, 10-11), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);
tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12-15), kuriame nurodyta, kad P. M. dėl neaiškių priežasčių nustūmė motiną M. M. ant betoninių grindų, esančių ūkiniame pastate, po to ištempė ją iš ūkinio pastato į lauką. Socialinė darbuotoja L. V. paaiškino, kad jai paskambino seniūnaitė N. B., kuri nurodė, jog ją važiuojančią automobiliu susistabdė M. M. ir prašė iškviesti pagalbą, t. y. policiją, nes ją sumušė jos sūnus P. M.;
asmens blaivumo testas (b. l. 67), kurio P. M. 2018 m. rugpjūčio 8 d. 20.53 val. nustatytas sunkus 2,51 promilių girtumas.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.25 val. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,51 promilės girtumas), ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia abiem rankom į krūtinę pastūmė savo motiną M. M., dėl ko ši nukrito atsitrenkdama galva į žemę, tuo nukentėjusiajai M. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis, ji jautė fizinį skausmą, nes skaudėjo galvą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už P. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis P. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 79-81). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 78), prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – motiną M. M.. Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 65), oficialaus pajamų šaltinio neturi, tvarkosi su motina ūkyje (b. l. 28). Kaltinamasis praeityje keletą kartų teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 31-36, 37-38, 39-42, 43-45, 46-49, 50-55, 58-60), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 61-63), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 66). Bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, jam atleidžia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė P. M. paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, tačiau prokuroro prašoma skirti bausmės rūšis teismo nesaisto dėl žemiau nurodytų aplinkybių. Kaip jau minėta už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju prokuroro prašoma viešųjų darbų bausmės rūšis yra švelniausia bausmės rūšis už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, kuri atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, prevenciškai jį pataisyti ir užkirsti kelią ateityje nusikalsti, teismo manymu, P. M., kaip nebe pirmą kartą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą teisiamam asmeniui, nėra tinkama bausmės rūšis, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. 20.16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 12.55 val. (b. l. 69, 70), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam P. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti galutinę 40 parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. 20.16 val. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. 12.55 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti P. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.