Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2024 m. liepos 30 d. apie 09.35 val. parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo savitarnos kasos slapta pagrobė A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 13T Pro“, 885 Eur vertės, padarydamas A. K. 885 Eur turtinę žalą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad datos neprisimena, bet galėjo būti diena, kuri yra nurodyta kaltinime, jis nuėjo į „Iki“ parduotuvę apsipirkti. Užėjo į salę ir pamatė gulintį telefoną. Kadangi nebuvo žmonių, jis telefoną įsidėjo į savo pirkinių krepšį ir išėjo. Grįžęs namo telefoną padėjo į stalčių. Nežino, kodėl paėmė tą telefoną, neketino jo parduoti, kadangi turi savo du telefonus ir jam to telefono nereikia. Telefonu nebandė naudotis. Galėjo būti, kad anūkas arba sūnus į tą telefoną įdėjo jo (E. V.) SIM kortelę. Po to jis gavo pranešimą iš policijos, kad jis pavogė telefoną, todėl jis tą telefoną nunešė į policiją. Jis su nukentėjusiąja susitaikė, žalą atlygino ir atsiprašė (b. l. 155).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290, 291 straipsniai).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, jog 2024 m. liepos 30 d. apie 9.20 val. atvyko į parduotuvę „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 9.30 val. ji su prekėmis nuėjo prie savitarnos kasos. Skanuodama prekes savo mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 13T Pro“ pasidėjo prie kasos svarstyklių. Nusipirkusi prekes iš parduotuvės išėjo, o apie telefoną visai pamiršo. Atėjusi į darbą gal po 15 minučių suprato, kad neturi savo telefono. Prisiminė, kad jį paliko parduotuvėje. Tada nuėjo į parduotuvę ieškoti telefono. Prie savitarnos kasų jo nerado. Klausė šalia stovėjusių pardavėjų, ar jie nematė telefono. Jie teigė, kad nematė. Tada nuėjo pas apsaugos darbuotojus. Jie nurodė, kad niekas telefono jiems neatnešė. Paprašė, kad jie parodytų savitarnos kasos vaizdo įrašą, nes norėjo įsitikinti ar tikrai telefoną paliko prie savitarnos kasos. Apsaugai parodžius vaizdo medžiagą, pamatė kaip po jos prie kasos priėjo vyras, kuris vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius, buvo su akiniais ir neturėjo plaukų. Matėsi ir jos telefonas, kurio ekranas apsišvietė, tačiau vyras arba nematė arba apsimetė, kad nemato telefono. Paskui tas vyras paėmė į rankas jos telefoną, jį apžiūrėjo ir padėjo jį atgal. Atsiskaitęs už prekes, vyras telefoną jau įdėjo į tuščią pirkinių krepšelį. Vėliau jis dėjosi prekes į savo maišelį ir kartu su jomis įsidėjo jos telefoną, ir išėjo iš parduotuvės. Iš pradžių ji per programėlę „Find my phone“ pati bandė susekti savo telefono buvimo vietą, tačiau jai rodė, kad vietovė nepasiekiama. Telefonas buvo naujas, pirktas išsimokėtinai 2024 m. sausio 5 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji turi pirkimo sutartį, kurią galės atsiųsti tyrimo eigoje. Sutartis sudaryta 24 mėnesiams, į mėnesį ji moka po 72,79 Eur. Telefono vertė 885 Eur. Telefone buvo abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Telefonas juodos spalvos. Jis buvo žalios spalvos dėkliuke su vandens lašiukų imitacija. Telefono IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–30).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. papildomai parodė, jog mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi 13T Pro“ jai buvo grąžintas. Kadangi ji buvo praradus mobilaus ryšio telefoną, turėjo įsigyti naują mobilaus ryšio telefoną, nes jai jis yra reikalingas susisiekti su vaikais, todėl ji pirko naują mobilaus ryšio telefoną. Todėl ji vertina, jog dėl šios vagystės ji patyrė 180 Eur žalą, kadangi tiek kainavo naujas mobilaus ryšio telefonas. Prašo, kad asmuo, kuris pasisavino jos mobilaus ryšio telefoną, padengtų šią žalą (b. l. 33–35).

Iš 2024 m. liepos 30 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad pareiškėja A. K. pranešė, jog vykdama į darbą užsuko apsipirkti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuėjusi į savitarnos skyrių, prie savitarnos kasos pasidėjo juodą kuprinę ir prie svarstyklių pasidėjo mobilųjį telefoną „Xiaomi 13T Pro“, kurio dėkliukas buvo žalios spalvos su vandens burbuliukų imitacija. Atsiskaičiusi už prekes susidėjo jas į kuprinę ir iš parduotuvės išėjo. Po 15 minučių, būdama darbe, pasigedo telefono. Kadangi dirba šalia parduotuvės, nuėjo jo ieškoti. Nuėjo pas kasininkę pasiteirauti ar kartais nerado telefono. Jai pasakė, kad nerado. Tada nuėjo pas apsaugos darbuotojus. Jie taip pat atsakė, kad telefono nerado. Tada paprašė jų, kad peržiūrėtų filmuotą vaizdo medžiagą. Peržiūrėdama vaizdo medžiagą pamatė, kad vyriškis, kuris pirko prekes po jos, paėmė į rankas jos telefoną, jį apžiūrėjo ir padėjo jį atgal. Paskui vyriškis atsiskaitė už prekes ir telefoną jau įdėjo į tuščią pirkinių krepšelį. Paskui jis dėjosi prekes į savo maišelį ir kartu su jomis iš pirkinių krepšelio įsidėjo ir jos mobilųjį telefoną. Apsaugos darbuotojas jai patarė kreiptis į policiją. Grįžusi į darbą dar bandė paskambinti į savo numerį iš darbinio telefono, bet jis jau buvo ne ryšio zonoje. Tada ji pasuko į „(duomenys neskelbtini)“ ir telefoną užblokavo (b. l. 6–10).

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta parduotuvės „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini), savitarnos kasų zonos apžiūra. Įvykio vieta nufotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 11–15).

Iš 2024 m. spalio 14 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo atlikta 2024 m. spalio 14 d. E. V. savanoriškai pateikto mobilaus ryšio telefono „Xiaomi 13T Pro“ apžiūra (b. l. 57–59).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Vaizdo įrašuose matoma, kad telefoną pagrobęs vyriškis į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvyko su pilkos spalvos „Toyota“ markės automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–70).

Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad 2024 m. liepos 30 d. telefono vagystė buvo užfiksuota parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 9 val. 29 min. 56 sek. prie savitarnos kasos prieina moteris, kuri padeda mobiliojo ryšio telefoną kasos svarstyklių dešinėje pusėje ir apsipirkusi 9 val. 31 min. 32 sek. nueina nuo kasos, palikdama telefoną. Netrukus prie kasos prieina apie 50–60 metų amžiaus plikas vyriškis, ant galvos užsidėjęs akinius su juodais rėmeliais, vilkintis mėlynos spalvos bliuzoną, dėvintis mėlynos spalvos džinsines kelnes, avintis juodos spalvos sportinius batus, kuris 9 val. 32 min. 35 sek. paima telefoną į rankas, paskui jį padeda ant kasos ir toliau skenuoja prekes. 9 val. 33 min. 12 sek. jis paima telefoną ir įsideda jį į savo pirkinių krepšelį. Apmokėjęs už prekes, 9 val. 34 min. 30 sek., iš parduotuvės krepšelio paima telefoną, įsideda jį į savo pirkinių krepšelį ir nueina į vaizdo stebėjimo kameros nefiksuojamą zoną (b. l. 71–76).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. B. 2024 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus buvo nustatyta, jog telefoną pagrobęs vyriškis į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvyko „Toyota“ markės automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą automobilį „POLIS II“ informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra E. V.. Atlikus pagrobto įrenginio IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad po įvykio, t. y. 2024 m. rugpjūčio 10 d., 13.01 val., į įrenginį buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybę, nustatyta, kad abonentas registruotas E. V. vardu (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo E. V. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą, įvykio vietos apžiūros protokolą, apžiūrų protokolus, tarnybinį pranešimą, kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius bei daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius vagystės nusikalstamos veikos požymius. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis pripažino pagrobęs svetimą nukentėjusiajai A. K. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku atvyko į parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini), priėjęs prie parduotuvės savitarnos kasos paima ten paliktą nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurį po to įsideda į savo pirkinių maišą ir išeina iš parduotuvės, tokiu būdu galėdamas laisvai disponuoti pavogtu turtu. Kaltinamasis patvirtino, kad pamatė gulintį telefoną ir, kadangi nebuvo žmonių, jis telefoną įsidėjo į savo pirkinių krepšį ir išėjo. Grįžęs namo telefoną padėjo į stalčių. Po to jis gavo pranešimą iš policijos, kad jis pavogė telefoną, todėl jis tą telefoną nunešė į policiją. Nukentėjusioji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad peržiūrėdama vaizdo medžiagą pamatė, jog vyriškis, kuris pirko prekes po jos, paėmė į rankas jos telefoną, jį apžiūrėjo ir padėjo jį atgal. Paskui atsiskaitė už prekes ir telefoną jau įdėjo į tuščią pirkinių krepšelį. Paskui jis dėjosi prekes į savo maišelį ir kartu su jomis iš pirkinių krepšelio įsidėjo ir jos mobilųjį telefoną. Vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku vagystę įvykdė būtent E. V., pats kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo E. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi E. V. 2024 m. liepos 30 d. apie 09.35 val. parduotuvėje „Iki“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo savitarnos kasos slapta pagrobė A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 13T Pro“, 885 Eur vertės, padarydamas A. K. 885 Eur turtinę žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja A. K..

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis E. V. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis padarytą žalą atlygino ir jie susitaikė, pretenzijų neturi (b. l. 154–155).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis E. V. laikomas neteistu, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 93–95), baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sumokėjęs beveik visas paskirtas baudas (b. l. 85–92), vykdo individualią veiklą (b. l. 83), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 96, 99). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. K.. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai A. K. susitaikius bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 180 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 40).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis padarytą turtinę žalą atlygino ir ji pretenzijų dėl žalos neturi. Kadangi žala nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124–125), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena (1 vnt.), supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja A. K. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. V., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną (1 vnt.), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.