Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Editai Daunienei, Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam T. V., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiesiems E. Š. ir R. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 2 d. 26 MGL (3380 Lt) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių eismo transporto priemones, 2016-01-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 str. 10 parų areštu ir 979,16 Eur bauda, kaltinamas pagal LR BK 290 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2015 m. gegužės 31 d. apie 08.20 val., sodinamas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį Škoda Oktavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini). namo Nr. 4, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį R. K., išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiais bei prieš jį vartodamas nepadorius ir asmenybę žeminančius žodžius, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sėdėdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje Škoda Oktavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 4, Jonavoje, išplūsdamas necenzūriniais žodžiais ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sulaužyti alkūnę, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulį E. Š..

Motyvuojamoji dalis

Šie T. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 290 str. sudėtį.

Teisiamajame posėdyje T. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, suprato jam pareikštą kaltinimą, parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl taip ir elgėsi, necenzūriniais žodžiais vadino policijos pareigūnus. Tačiau mano, kad policijos pareigūnai iš dalies kalti – sulaikė be pagrindo, laikė jį surakintą matant jo draugei, kuri liko viešbutyje su neseniai gimusia dukra, verkė prie lango, stebėdama jį surakintą ir sulaikytą, jis negalėjo žiūrėti į verkiančią draugę. Pareigūnai, kaip jam pasirodė, juokėsi iš jo verkiančios draugės. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su civiliniais ieškiniais nesutinka, mano, kad pareigūnams neturtinės žalos nepadarė, jie siekia pasipelnyti.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais :

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad gavo nurodymą vykti į viešbutį, nes gautas pranešimas apie viešbutyje konfliktuojantį neblaivų asmenį. Budėtojos teigimu, vyras, kuris buvo su savo šeima, apsvaigęs nuo alkoholio, apgadino kambario sieną, elgėsi agresyviai. T. V. neigė, kad ką nors gadino, kad elgėsi agresyviai. Jį sulaikė, uždėjo antrankius, atvedė T. V. prie tarnybinio automobilio, nurodė vyrui sėstis. T. V. jam išsakė necenzūrinius žodžius – „eik tu nachui“. T. V. įsėdus į automobilio galinę dalį kairėje, uždarė dureles ir grįžo į viešbutį, kad iš darbuotojų priimti pareiškimą. Negirdėjo, kaip vyras E. Š. grasino suduoti, žadėjo susidoroti, įžeidinėjo. Iš E. Š. žodžių apie tai sužinojo, dar sužinojo, kad T. V. norėjo susižaloti – galvą daužė į stiklą. Buvo panaudota spec. priemonė – elektros impulsinis prietaisas Taser.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad nuvykus į viešbutį pagal administratorės pranešimą, kad neblaivus vyras elgiasi agresyviai, triukšmauja, sugadino turtą, kaltininkas viską neigė. Asmuo buvo apsvaigęs. T. V. pranešė, kad jis yra sulaikomas, uždėjo jam antrankius ir nusivedė į tarnybinį automobilį. R. K. atidarė automobilio galines kairės pusės dureles ir nurodė sulaikytajam sėstis į automobilį. T. V. R. K. pasakė „eik tu nachui“. Įsodinęs sulaikytąjį į automobilį, R. K. grįžo į viešbutį, kad pasikalbėti su jo darbuotojomis, o jis, kartu su apsaugos darbuotoju L. S. liko prie tarnybinio automobilio. Laukdamas, iš kišenės išsitraukė pakelį cigarečių „Bond“ ir užsirūkė. T. V. iš karto ėmė kalbėti, kad rūko kontrabandines cigaretes ir dėl to priekaištavo, buvo agresyvus. Nenorėdamas konfliktuoti, T. V. paaiškino, jog jo rūkomos cigaretės yra su lietuviškomis banderolėmis. Vyras nenurimo, ėmė garsiai juoktis ir tyčiotis iš jo. Kalbėjo, kad ant jo uniformos yra paukštis – gandras, vadino gandru, duchu, kaušu, idiotu, aiškino, kad jo, kaip paukščio, vieta yra gaidyne ir panašiai. Visus šiuos įžeidinėjimus girdėjo ir apsaugos darbuotojas. Nors vyrui išsakė reikalavimą liautis keiktis ir įžeidinėti, jis nenustojo. Dar T. V. grasino, kad „pis į ranką ir sulaužys alkūnę“. Pro pirmo aukšto langą į juos ėmė žiūrėti moteris (kaip suprato, T. V. sutuoktinė). Jis šaukė žmonai, kad eitų namo, nes, priešingu atveju, grasino sudaužyti policijos automobilį ir tuo metu smogė galva į kairės pusės durelių lango stiklą. Perspėjo, kad vyras nežalotų savęs ir negadintų automobilio ir radijo ryšiu išsikvietė R. K.. Jam atėjus, paprašė perduoti elektros impulsinį prietaisą Taser X26. T. V. nurodė nusiraminti ir perspėjo, kad prieš jį gali būti panaudotas minėtas prietaisas. T. V. rankos buvo surakintos antrankiais už nugaros. T. V. bandė pakelti sėdmenis ir perkišti rankas, kad jos būtų priekyje. Vyras dar kartą galva smogė į durelių stiklą. Siekdamas nutraukti jo neteisėtus veiksmus, atidarė dureles, prieš sulaikytąjį panaudojo Taser, pristatė T. V. į komisariatą.

2015-05-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas viešbučio „Svečių namai“ 106 kambarys, jo sienoje matyti skylė ( 1t., b.l. 7-8).

2015-06-02 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė „TITANUM CD-R“ su 2015-05-31 pokalbio garso įrašu. Prie apžiūros protokolo pridėta pokalbio suvestinė ( 1t., b.l. 31).

Išklausius teisiamajame posėdyje 2015-05-31 garso įrašą nustatyta, kad T. V. prieš policijos pareigūnus, elgdamasis ypač agresyviai, niekinamai, pavartojo žeminančius, įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, kurie nebejotinai galėjo įžeisti policijos pareigūnus, bei grasino sulaužyti E. Š. alkūnę.

2015-06-02 pokalbio suvestine nustatyta, kad T. V. Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS pareigūnus E. Š., E. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais, prieš juos vartojo nepadorius ir asmenybę žeminančius žodžius ( 1t., b.l. 32-36).

2015-05-31 elektros impulsų prietaiso Taser Nr. X 26 panaudojimo ataskaita nustatyta, kad prieš pažeidėją T. V. buvo panaudota ši spec. priemonė ( 1t., b.l. 13).

2015-05-31 asmens blaivumo testu 2015-05-15 08:25 val. T. V. nustatytas 1,39 promilės girtumas ( 1t., b.l. 44).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 290 str. kvalifikuota tinkamai. Byloje nustatyta, kad T. V., būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas), perspėtas nutraukti neteisėtą veiklą, pareigūnus išplūdo necenzūriniais, jų garbę bei orumą žeminančiais žodžiais – R. K. pasakė eik „nachuj“, E. Š. pavadino „gandru“, „gaidžiu“, „debilu“, „idiotais“, „duchu“, „kurva“, „sadistu“, „lopu“ ir kitais necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, sakė eik „nachuj“, „čiulpk bybį“, grasino sulaužyti alkūnę, keikėsi įvairiais rusiškais keiksmažodžiais. Į raginimus nusiraminti nereagavo ir toliau policijos pareigūnus intensyviai įžeidinėjo. Įžeidžiantys žodžiai buvo T. V. atsakas į teisėtai atliekamas pareigūnų pareigas atvykus į viešbutį pagal iškvietimą, kad pažeidžiama viešoji tvarka, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą dėl to, kad, jo nuomone, jis jokio pažeidimo nepadarė, jį be pagrindo sulaikė, patikėję nebūtais viešbučio administratorės kaltinimais. Pasakytų necenzūrinių, orumą žeidžiančių žodžių prasmė, adresatai, kuriems jie buvo skirti, bei pati situacija, kuriai esant tie žodžiai buvo pasakyti, jų tikslas – tyčia pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – kaltinamajam T. V. buvo suprantami ir aiškūs. Policijos pareigūnai necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais buvo vadinami apsaugos darbuotojų L. S. ir M. M. akivaizdoje. Pagal byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos veikos požymius, įžeidimo pavojingumą lėmė kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas bei trukmė, kaltinamojo balso tonas, juokas. Tokie veiksmai aiškiai pavojingesni negu administracinis nusižengimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Darydami tokio pobūdžio veikas asmenys dažnai būna neblaivūs. Tokiais atvejais svarbiomis tampa šios detalės: ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar įvykio dalyviai buvo negatyviai nusiteikę vienas prieš kitą, ar kaltininkas nebuvo išprovokuotas taip elgtis ir pan. Teismo nuomone, kaltininkas nebuvo išprovokuotas taip elgtis ir necenzūriniais žodžiais vadinti policijos pareigūnus – išklausytu garso įrašu nenustatyta, kad pareigūnai neteisėtai elgėsi, tyčiojosi iš kaltinamojo ar jo verkiančios draugės, įžeidinėjo T. V.. Kaltinamojo gynėjos argumentais, T. V. agresiją ir neteisėtus veiksmus iššaukė neteisingi, nenuoseklūs policijos pareigūnų veiksmai, nes jie sulaikė T. V. ir patalpino į policijos automobilį. O tuo metu R. K. dar tik priiminėjo viešbučio administratorės pareiškimą dėl T. V. veiksmų. Todėl, kaltinamojo gynėjos nuomone, T. V. uždarymas policijos automobilyje dar nepriėmus pareiškimo dėl jo neteisėtų veiksmų, laikytinas neteisingu. Tokie advokatės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, jais dirbtinai iškreipiamos policijos pareigūnų pareigos teisingai veikti pagal esamą situaciją. T. V. nesutikus su viešbučio administratorės kaltinimais padarius pažeidimus - keikiantis, keliant triukšmą, elgiantys agresyviai viešoje vietoje – viešbutyje, sugadinus viešbučio kambario sieną, ką teisiamajame posėdyje pripažino ir pats kaltinamasis, jis buvo išvestas į policijos automobilį, policijos pareigūnas R. K. nuėjo priimti viešbučio administratorės pareiškimą. Jokių neteisingų, nenuoseklių policijos pareigūnų veiksmų, dėl kurių pateisinamas toks kaltinamojo elgesys, nenustatyta. Teismas mano, kad T. V. reakcija į pareigūnų veiksmus, nors ir manant juos esant nenuosekliais, neteisėta ir neadekvati. Todėl kaltinamojo T. V. veiksmai pripažįstami atitinkantys BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis T. V. kaltas ir baustinas.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. Š. pareiškė T. V. civilinį ieškinį dėl 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo ( 1t., b.l. 20-21), o nukentėjusysis R. K. – dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 1t., b.l.27-28). Neturtinė žala yra asmens pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 str. 1d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ( CK 6.250 str. 2d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje turtinė žala nepadaryta, T. V. veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė. Policijos pareigūnai ieškinius grindžia tuo, kad necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais buvo vadinami intensyviai, ilgą laiką, girdinti apsaugos policijos darbuotojams, patyrė nepatogumus, pažeminimą dėl to, kad jie vykdė savo pareigas.

Teismų praktikoje neturtinė žala bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 290 str., kai įžeidžiami policijos pareigūnai, paprastai nepriteisiama. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę atliekant jiems profesines pareigas, tačiau jie šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Nėra duomenų, kad nukentėjusieji patyrė fizinę traumą, buvo sužaloti, patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jiems atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas ( LAT 2009-11-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-477/2009). Baudžiamojoje byloje ( BK 290 str., 286 str.) nukentėjusiojo policijos pareigūno civilinis ieškinys buvo patenkintas ir jam priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ši nuosprendžio dalis nebuvo analizuojama bylą nagrinėjant kasacine tvarka ( LAT 2012-10-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-512/2012). Remiantis aukščiau nurodytu, nukentėjusiųjų R. K. ir E. Š. civiliniai ieškiniai atmestini ( BPK 115 str. 1d.).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ( tyčinis nesunkus nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.), į kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ( BK 54 str. 2d.). T. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veika jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lengvina jo atsakomybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. T. V. teistas 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, bauda nesumokėta, teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, neišieškota, perduota vykdyti antstolės R. S. kontorai, teistas 2016-01-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 243 str. 10 parų areštu ir 979,16 Eur bauda ( 2 t., b.l.8-9), bauda nesumokėta, neišieškota, baustas administracine tvarka ( 1t., b.l. 92-93), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas ( 1t., b.l. 87), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė ( 1t., b.l. 89), nedirba ( 1t., b.l. 90, 2t., b.l. 129). Kaltinamajam prisipažinus padarius nusikaltimą, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, T. V. taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina 1/3. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinių bausmių švelninimo politiką, bausmė pagal LR BK 290 str. taip pat bus švelninama. Nuo 2016-04-01 BK 290 str. numatyta veika bus dekriminalizuota ir minėtas straipsnis neteks galios. Todėl T. V. skirtina bauda. Nuo 2015-01-01 patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Į bausmės laiką įskaičius laiką, būtą laikinajame sulaikyme, laikytina, kad T. V. bausmę atliko. Kadangi bausmė atlikta, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2016-01-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme.

Dėl lėšų priteisimo valstybei už gynėjo darbą baudžiamojoje byloje

Kaltinamąjį byloje gynė advokatė A.Cirulienė, paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, advokatės darbas valstybei kainavo 23,16 EUR (1t., b.l. 107). Šios išlaidos valstybei iš kaltinamojo T. V. nepriteistinos, nes bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas būtinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-308 str., 426 str., teismas

nusprendžia:

Pripažint T. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje ir nubausti 12 MGL – 451,92 Eur bauda.

T. V. taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL – 301,28 Eur baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1d. 2 p. a pp., 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2015-05-31 iki 2015-06-01 ir nuo 2015-12-21 iki 2015-12-22, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, viso 8 MGL baudos, ir laikyti, kad T. V. atliko šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusiųjų E. Š. ir R. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kaltinamajam T. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti, T. V. LR piliečio pasą Nr.23113055 jam grąžinti.

Daiktinius įrodymus – CD su garso įrašu saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.