Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-09 · Administracinė byla Nr. A-63-899-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
A-63-899-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
I. P. V., G. V.
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 899/2008Procesinio sprendimo kategorija 12.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui I. P. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. ir I. P. V. skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai G. V. ir I. P. V. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2007 m. gegužės 25 sprendimą S(5.1.14.)-19018) bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 231, taip pat įpareigoti atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti ūkinio pastato 3I1p (duomenys neskelbtini), registro duomenis pagal Vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. rašte (toliau – ir 1979 m. birželio 23 d. raštas) nurodytus ir šio Vykdomojo komiteto 1979 metais atsakovui pateiktus šio pastato duomenis, atžymint šio pastato plotą 16,8 (5,6x3) kv. m ir jo teisinę registraciją G. V. vardu. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad jog jie Vilniaus miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. raštu buvo informuoti, kad ūkinis pastatas 3I1p po renovacijos yra priduotas naudojimuisi valstybinei komisijai ir kad jo priėmimo aktas ir kiti dokumentai yra pateikti Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui, kuris perduotų dokumentų pagrindu pagal tuo metu galiojusią tvarką privalėjo padaryti atžymas inventorinėje byloje apie pastato 3I1p inventorinių duomenų po renovacijos pasikeitimą ir atlikti nuosavybės teisės į padidėjusią šio pastato dalį G. V. vardu įregistravimą. Pareiškėjai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, vertindamas Vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. raštą, nustatė, kad jame yra nurodyta, jog 3Ilp ūkio pastatas po renovacijos buvo priduotas naudojimuisi valstybinei komisijai, priėmimo aktas ir kiti reikalingi dokumentai pateikti Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui ir kad šis jų pagrindu privalėjo padaryti atitinkamas atžymas inventorinėje byloje, t. y. atžymėti padidėjusį iki 16,8 kv. m ūkinio pastato plotą ir nuosavybės teisę į padidintą pastato dalį. Be to, pareiškėjų tvirtinimu, minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre esančioje pastato 3I1p inventorinėje byloje minėtos atžymos 1979 m. birželio 23 d. rašto pagrindu nebuvo padarytos ir „šie duomenys nėra nuginčyti”. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje nustatė, kad dėl tos aplinkybės, kad neatžymėti „duomenys nėra nuginčyti”, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 4 d. sprendime, remdamasis 1979 m. birželio 23 d. raštu, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad G. V. buvo išduotas leidimas ir patvirtintas projektas, jog ji turi teisę padidinti ūkinį pastatą iki 16,8 kv. m dydžio. Pareiškėjai pažymėjo, jog tik Vilniaus apygardos teismui 2007 m. kovo 19 d. nutartyje konstatavus minėtus faktus, jie sužinojo, kad 1979 m. birželio 23 d. rašte numatytų duomenų atsakovas nėra pažymėjęs. Todėl jie 2007 m. balandžio 16 d. kreipėsi į buvusio Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro teisių ir pareigų perėmėją VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydami jį įvykdyti neatliktą pareigą, t. y. 1979 m. birželio 23 d. rašto ir kitų dokumentų pagrindu atžymėti ūkinio pastato 3I1p Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje padidėjimą iki 16,8 (5,6x3) kv. m ploto ir įregistruoti G. V. nuosavybės teisę į padidėjusiąją pastato dalį, t. y. į visą 16,8 kv. m ploto ūkio pastatą 3Ilp. Nurodė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S(5.1.14.)-19018 atsisakė tenkinti prašymą dėl to, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys pastato 3I1p teisinio statuso pasikeitimą. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas sprendė ne minėtiems dokumentams neatitinkančių registro duomenų patikslinimo, o duomenų pakeitimo įregistravimo klausimą, todėl, pareiškėjų įsitikinimu, išsprendė ir atsisakė tenkinti ne jų prašomą klausimą. Be to, pareiškėjų tvirtinimu, atsakovo argumentas, kad su prašymu nepateikti įstatyme nurodyti dokumentai, patvirtinantys, jog pasikeitė nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) teisinis statusas, prieštarauja faktams, nurodytiems minėtame 1979 m. birželio 23 d. rašte. Nurodė, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atsisakymą atlikti 1979 metais neįvykdytą pareigą 2007 m. gegužės 25 d. apskundė VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydamas ją įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą atžymėti 1979 m. birželio 23 d. rašte numatytus pastato 3I1p inventorinius duomenis. Tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. liepos 4 d. sprendimu skundo netenkino, pažymėdama, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomus duomenis. Pareiškėjų įsitikinimu, toks Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas prieštarauja 1979 m. birželio 23 d. rašte nurodytiems faktams bei Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties motyvuojamajai daliai, kuri pripažįsta 1979 m. birželio 23 d. rašte nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už jam pateiktus dokumentus, todėl tai, kad 1979 m. birželio 23 d. rašte minimų dokumentų registro tvarkytojo archyve saugomoje (duomenys neskelbtini) namų valdos byloje nėra, atsakovo atsakomybės nekeičia. Nurodė, jog nepagrįstas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A(47)-55/2007, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-867/2002) nustatyti faktai turi prejudicinę galią ir iš naujo šioje byloje nenagrinėjami. Pareiškėjų teigimu, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsniu, iš naujo neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai nagrinėjant kitas bylas yra tik tais atvejais, kai jose dalyvauja tie patys asmenys. Pareiškėjai pažymėjo, kad bylose, kuriose yra priimtos nurodytos nutartys dalyvavo kiti asmenys, dėl to jose nustatyti faktai prejudicinės galios šioje byloje neturi. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1979 m. birželio 23 d. raštu, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo išduotas leidimas ir patvirtintas pastato 3I1p rekonstrukcijos projektas, suteikiantys teisę padidinti šį pastatą iki 16,8 kv. m dydžio, nes yra nenuginčytas 1979 m. birželio 23 d. rašte nurodytų duomenų neatžymėjimo veiksmas, t. y. kad neatlikta atsakovo pareiga atžymėti inventorinėje byloje 1979 m. birželio 23 d. rašte nurodytus duomenis. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas, nepažymėdamas pastato 3I1p inventorinėje byloje Vykdomojo komiteto 1979 m birželio 23 d. rašte nurodytų duomenų iki šiol ir atsisakydamas tai atlikti, nevykdo pareigos, vilkina 1979 m. birželio 23 d. rašte pateiktų duomenų pažymėjimą, taip pažeisdamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 31, 32 straipsnių reikalavimus dėl ko atsakovų sprendimai turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 51 – 53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 8,09 kv. m užstatyto ploto ir 22 kub. m ūkinis pastatas (3I1p), esantis (duomenys neskelbtini) 1973 m. sausio 18 d. sutarties (reg. Nr. 4-223) pagrindu nuosavybės teise priklausantis G. V.. Nurodė, jog šie duomenys buvo įregistruoti tuometinėje nekilnojamąjį turtą registruojančioje įstaigoje 1973 m. vasario 27 d., į Nekilnojamojo turto registrą šie duomenys buvo perrašyti LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nustatyta tvarka nuo 1998 m. sausio 1 d., todėl, atsakovo įsitikinimu, šie duomenys yra galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, nepakeisti. Atsakovai patvirtino, jog pareiškėjai 2007 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydami įregistruoti padidėjusį ūkinio pastato 3Ilp plotą bei pareiškėjos G. V. nuosavybės teises į šį padidėjusio ploto nekilnojamąjį daiktą. Pažymėjo, kad nekilnojamųjų daiktų, jų pakeistų duomenų ir nuosavybės teisių registravimui nekilnojamojo turto registre taikytini teisės aktai, reglamentuojantys tiek nekilnojamųjų daiktų ar jų pakeistų duomenų registravimą, tiek nuosavybės teisių registravimą, tai – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas, poįstatyminiai teisės aktai. Nurodė, kad šie teisės aktai įpareigoja asmenis, kurie kreipiasi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, pateikti dokumentus, patvirtinančius juridinių faktų įvykimą. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis numato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo juridinius pagrindus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis apibrėžia daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo juridinius pagrindus. Kadangi pareiškėjas įstatymų nustatytų dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato 3Ilp rekonstrukcijos teisėtumą bei G. V. nuosavybės teisių į šį rekonstruotą ūkinį pastatą atsiradimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė, šis tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Nurodė, jog pareiškėjų suformuluotas prašymas, pateiktas teritoriniam registratoriui 2007 m. gegužės 9 d. (pareiškėjai prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje nustatytų faktų pagrindu atžymėti ūkinio pastato 3Ilp Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje pastato padidėjimą iki 16.8 kv. m ploto ir įregistruoti G. V. nuosavybės teisę į padidėjusią pastato dalį, t. y. į visą 16.8 kv. m ploto ūkio pastatą 3Ilp, apibrėžė naujų duomenų (padidėjęs ūkio pastato 3Ilp plotas ir G. V. nuosavybės teisių apimtis) įregistravimo klausimą, o ne Vykdomojo komiteto dokumentams neatitinkančių registro duomenų patikslinimo klausimą. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas sprendžia duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, patikslinimo klausimą tada, kai duomenys atitinka dokumentus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Todėl duomenys apie ūkinį pastatą 3Ilp ir pareiškėjos G. V. nuosavybės teisės į jį įrašyti 1973 m. sausio 18 d. sutarties, reg. Nr. 4-223, pagrindu, galėtų būti tikslinami tik tuo atveju, jei neatitiktų šios sutarties. Kadangi duomenys atitinka šią sutartį, todėl jie laikytini teisingais, o pareiškėjams norint juos pakeisti dėl to, kad pasikeitė ūkinio pastato 3I1p plotas, būtina pateikti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro 22 straipsnio reikalavimus atitinkančius dokumentus. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria remiasi pareiškėjai tiek teritoriniam registratoriui 2007 m. gegužės 9 d. pateiktame prašyme, tiek teismui pateiktame skunde, buvo paliktas galioti Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5431-602/2006 pagal E. R. ieškinį G. V. dėl ūkinio pastato 3Ilp rekonstruotos dalies nugriovimo, kuriuo pareiškėja G. V. įpareigota nugriauti šio statinio neteisėtai rekonstruotą dalį, o minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje konstatuota, jog remiantis 1979 m. birželio 23 d. raštu, nėra pagrindo konstatuoti, kad G. V. buvo išduotas leidimas ir patvirtintas projektas, jog ji turi teisę padidinti ūkinį pastatą iki 16.8 kv. m dydžio. Nurodė, jog G. V. yra pateikusi kasacinį skundą dėl paminėtųjų pirmos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų peržiūrėjimo, todėl, kol nėra pasibaigęs teisminis ginčas dėl ūkinio pastato 3Ilp rekonstrukcijos teisėtumo, nekilnojamojo turto registre negali būti keičiami šio statinio duomenys bei registruojamos pareiškėjos G. V. nuosavybės teisės į šį padidėjusio ploto statinį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 114 – 117) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2007 m. gegužės 9 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti padidėjusį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pažymėtą plane 3Ilp, plotą, bei pareiškėjos G. V. nuosavybės teises į šį padidėjusio ploto nekilnojamąjį daiktą. Dokumentas, kuriuo pareiškėjai grindžia savo skunde nurodytą reikalavimą yra Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. raštas Nr. 282/1-V. Šiame rašte nurodomi priedai, kurie prie rašto nepateikti. Pareiškėjų prašymo ir jo pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas priėmė 2007 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. S-(5.1.14)-19018, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į padidėjusio daikto dalį. Teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjai apskundė centriniam registratoriui, kuris šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo daikto teisinio statuso pasikeitimą.. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-867/2002) konstatuota, kad statinio rekonstrukcija buvo atliekama neturint tinkamai įforminto leidimo statyti bei bendraturtės O. M. sutikimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis numato sąrašą dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi ir pakeičiami nekilnojamojo turto kadastre, bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis apibrėžia daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimą bei jų įregistravimo juridinius pagrindus, ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, nurodytų įstatymuose, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti prašomus duomenis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai dokumentų, patvirtinančių ūkinio pastato 3Ilp rekonstrukcijos teisėtumą bei atitinkamai G. V. nuosavybės teisių į šį rekonstruotą ūkinį pastatą atsiradimą nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė, teismas padarė išvadą, kad atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą. Teismas pažymėjo, kad kitų pareiškėjų skunde nurodytų argumentų nenagrinėjo, nes jie nesusiję su ginčo dalyku.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 123 – 127) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo faktines ginčo aplinkybes ir netinkamai įvertino pateiktus įrodymus arba jų iš viso nevertino, todėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį pritaikė netinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134) prašo Vilniau apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės įmonė Registrų centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135 – 136) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai ir įrodymai, nesusiję su pareiškėjų skunde išdėstytais reikalavimais, nenagrinėtini kaip nesusiję su ginčo dalyku.

2. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui buvo pateiktas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1979 m. birželio 23 d. raštas Nr. 282/1-V. ir kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo galima įregistruoti pareiškėjų teises.

3. Teisės aktai numato pareigą pareiškėjams pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nurodytus dokumentus.

4. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 17 d. nutartyje nustatytais prejudicinę ir privalomąją galią turinčiais faktais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje byloje tarp pareiškėjų ir atsakovų yra kilęs dėl atsisakymo atžymėti ūkio pastato 3I1p Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje padidėjimą iki 16.8 kv. m. ploto ir įregistruoti nuosavybės teisę G. V. vardu į padidėjusią minėto pastato dalį. Tiek teritorinis tiek centrinis registratorius atsisakė tenkinti prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjai prašomų veiksmų atlikimui nepateikė įstatymu nustatytų dokumentų.

Pareiškėjai prašė įregistruoti padidėjusį ūkio pastato 3I1p plotą ir atitinkamai nuosavybės teises į padidėjusį plotą G. V. vardu, taigi prašė spręsti naujų duomenų įregistravimo klausimą.

Byloje nustatyta, kad duomenys apie ūkio pastatą 3I1p ir G. V. nuosavybės teisės į jį įrašytos 1973-01-18 sutarties, reg. Nr. 4-223, pagrindu. Šie duomenys galėtų būti tikslinami tik tuo atveju, jei neatitiktų minėtos sutarties. Duomenys nekilnojamojo turto registre minėtą sutartį atitinka, todėl norint pareiškėjams juos pakeisti tuo pagrindu, kad padidėjo ūkio pastato 3I1p plotas, būtina pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, bei Nekilnojamojo turto registro 22 straipsnyje nurodytus dokumentus.

Nekilnojamo turto registro įstatymo 23 str. 2 d. įpareigoja kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai registro tvarkytojui tokių dokumentų, numatytų Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje nepateikė, todėl pagrįstai atsakovai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių į padidėjusį ūkio pastato 3I1p plotą, įregistravimo.

ABTĮ 14 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms , organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-06-17 nutartyje (civ.b.3K-3-867/2002) konstatuota, jog ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcija buvo atliekama neteisėtai, t.y. neturint tinkamai įforminto leidimo statybai bei bendraturtės O. M. sutikimo. Pareiškėjo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2007-03-19 nutartimi buvo paliktas galioti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2006-10-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5431-602/2006. Minėta nutartimi nustatyta, jog remiantis 1979-06-23 raštu, kuriuo savo reikalavimą grindžia pareiškėjai šioje administracinėje byloje, nėra pagrindo konstatuoti, kad G. V. buvo išduotas leidimas ir patvirtintas projektas, suteikiantis teisę padidinti ūkio pastatą iki 16.8 kv.m. dydžio. Nutartyje pažymėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2006-10-04 sprendimu pagrįstai ir teisėtai įpareigojo G. V. nugriauti statinio-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre pažymėto 3I1p. rekonstruotą dalį, atstatant į buvusią nekilnojamojo turto registre nurodytą padėtį-8 kv.m. užstatyto ploto. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs. Nurodytose bylose buvo įvertinti pareiškėjo skunde nurodyti raštai. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad nei vienu iš pareiškėjų nurodytų raštų nebuvo leista rekonstruojant ūkio pastatą, padidinti jo plotą. Todėl atsakovai pagrįstai įvertinę nurodytus dokumentus ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, netenkino pareiškėjų skundų.

Kolegija pažymi, kad pareiškėjai skunde teismui prašė spręsti klausimą dėl įpareigojimo įregistruoti padidintą ūkio pastato dalį, todėl teismas toje apimtyje ir nagrinėjo skundą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad turto registratorius nenagrinėjo kitų skunde turto registratoriui keliamų klausimų atmetamas, kaip nepagrįstas, nes pareiškėjai dėl minėtų klausimų atsakovo sprendimų teismui neskundė.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nekilnojamo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, patvirtinančių ūkio pastato 3I1p rekonstrukcijos teisėtumą bei G. V. nuosavybės teisių į šį rekonstruotą pastatą atsiradimą.

Naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, minėtą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys