Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-11 · Administracinė byla Nr. eI-4565-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
eI-4565-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02705-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
S. R.

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4565-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02705-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ atstovui advokatui L. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus patarėjai V. J.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui antstoliui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio Aurida“, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovė, Ministerija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde paaiškina, jog LAGK buvo nagrinėjama byla pagal pareiškėjos UAB „Panevėžio Aurida“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundą dėl Ministerijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antstolio S. R. veiksmų“ panaikinimo. LAGK nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti minėtą sprendimą bei įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skundą, t. y. įvertinti minėtame skunde nurodytus antstolio S. R. veiksmus pagal Ministerijai nustatytą kompetenciją ir pateikti pareiškėjai sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

2.1. Atsakovė nurodo, pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. skundu prašė Ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją. Šis skundas buvo grindžiamas tuo, kad antstolis pradėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) priverstinio vykdymo priemones, t. y. pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, nesulaukęs savo paties nustatyto termino. Atsakovė pažymi, jog antstolio atlikti veiksmai, kurie asmenims sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, yra antstolio procesinė veikla. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. CPK 594 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Atsakovės vertinimu, antstolių procesinių veiksmų kontrolė ir vertinimas nėra priskirti Ministerijos funkcijos. Ministerija negali vertinti antstolio procesinės veiklos, duoti antstoliui privalomus nurodymus ar kitaip daryti įtaką vykdymo procesui. Antstolio procesinės veiklos kontrolė ir jo atliktų procesinių veiksmų vertinimas priskirtas išimtinai teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų gali įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai antstolis atliko procesinį veiksmą. Ministerija, savo ruožtu, atlieka tik antstolio darbo organizavimo patikrinimą. Pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. skunde neteisėtais laikė antstolio procesinius veiksmus, kurių teisėtumo kontrolė, kaip minėta, priskirta būtent teismo kompetencijai.

2.2. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad Ministerija nevertino pareiškėjos skunde nurodytų veiksmų pagal Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – ir Aprašas) 3 punkte, nustatytą Ministerijos kompetenciją. Atsakovė teigia, jog įgalioti Ministerijos valstybės tarnautojai ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimu sudarytos Antstolių revizijos komisijos nariai atlieka antstolio veiklos eilinį arba neeilinį patikrinimą. Patikrinimas gali būti atliekamas be Teisingumo ministro įsakymo ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo. Aprašo 3 punkte numatyta, kad antstolio veiklos tikrinimo objektas – tai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų Teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, nuostatų laikymasis ir antstolio finansinė veikla.

Aprašo 5 punkte nurodyta, kad neeilinis antstolio veiklos patikrinimas atliekamas gavus skundą, pareiškimą, prašymą ar kitą informaciją, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko teisės aktuose, nurodytuose Aprašo 3 punkte, nustatytų reikalavimų. Gavus informaciją, kad antstolis darbo vietoje yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba nustatytu antstolio priėmimo laiku jo nėra kontoroje, taip pat kitais atvejais, kai informaciją būtina patikrinti nedelsiant, antstolio veiklos patikrinimas gali būti atliekamas be teisingumo ministro įsakymo ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimo. Neeilinis antstolio veiklos patikrinimas taip pat gali būti atliekamas remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nustatyti neteisėti antstolio veiksmai. Nagrinėjamu atveju, atsakovės vertinimu, nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog antstolis nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nes pareiškėjos pateiktose nutartyse nebuvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai. Todėl LAGK netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius antstolių veiklos patikrinimą.

2.3. Pareiškėja teigia, jog reikalavimas atlikti antstolio neeilinę atestaciją yra išvestinis reikalavimas. Ministerija nurodo, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skunde reikalavimas buvo formuluojamas taip: „Teisingumo ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio S. R. veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją“. Nagrinėjamu atveju Ministerija, nagrinėdama minėtą skundą nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Be to, įstatyme yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti atliekama neeilinė antstolio atestacija, t. y. kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio kvalifikacijos, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę bei neeilinė atestacija gali būti atliekama ne ankščiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po antstolio atestacijos dienos.

2.4. Ministerija atkreipia dėmesį, jog Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjos skundus, kuriais pastaroji ginčijo antstolio atliktus veiksmus, tačiau teismai nenustatė, kad antstolis vykdomųjų bylų vedimo metu būtų netinkamai taikęs teisės normas. Ministerija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atlikti antstolio atestaciją, nes nebuvo abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir skundžiamo Sprendimo metu nebuvo praėjęs 6 mėnesių laikotarpis nuo paskutinės antstolio atestacijos, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas.

II

Pareiškėja atsiliepime su atsakovės skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

1. Nurodo, jog 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Ministeriją, prašydama įvertinti antstolio veiksmus kompetencijos ribose ir esant pagrindui atlikti jo atestavimą. Toliau skunde pareiškėja dėstė, jos nuomone, antstolio padarytus pažeidimus, tačiau, kaip minėta, juos prašė vertinti Ministerijos kompetencijos ribose, o ne atlikti antstolio veiksmų kontrolę, ką atlieka bendrosios kompetencijos teismas. Tai matyti iš prašymo formuluotės, nes teismas, vykdantis antstolio veiksmų procesinę kontrolę, antstolio atestacijos neskiria ir neorganizuoja.

1.1 Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai. Būtent nurodytos normos pagrindu pareiškėja pateikė prašymą įvertinti antstolio veiksmus.

1.2 Tiek skunde teismui, tiek atsiliepime LAGK Ministerija akcentuoja, jog pareiškėjos skunde kalbama apie antstolio veiklos procesinius pažeidimus. Tačiau pastebėtina ir tai, jog antstolis ir atlieka procesinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja CPK, o juos atliekant antstolis privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo principais bei laikytis etikos normų, kurią, be kita ko, ir atlieka Ministerija. Šiuo atveju pareiškėja Ministerijai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų įvertinimo atitikimo Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir etikos nuostatoms. Tai, kad pareiškėja pateikė antstolio veiksmų subjektyvų vertinimą, kaip faktinį skundo pagrindą, nekeičia suformuluoto prašymo dalyko. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, pareiškėja teikdama 2019 m. balandžio 9 d. skundą prašė ne duoti antstoliui privalomus nurodymus ar kitaip daryti įtaką jo veiklai, o įvertinti antstolio veiksmus ir, esant pagrindui, atlikti jo atestavimą. Pažymi, jog LAGK posėdžio metu Ministerijos atstovė patvirtino, kad į Ministerijos kompetenciją įeina antstolio profesinės veiklos ir veiksmų vertinimas dėl atitikimo Antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, o pareiškėja būtent dėl to ir pateikė skundą. Pareiškėjos vertinimu, Ministerija vertino tik antstolio procesinių veiksmų teisėtumą, t. y. jų atitikimą CPK normoms, o LAGK pagrįstai nusprendė tenkinti pareiškėjos skundą.

2. Vertinant antstolio veiksmus Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų kontekste, vertintina ir, ar jo (antstolio) procesiniai veiksmai atitinka nurodytus teisės aktus.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstolis nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja jau pateikdama skundą Ministerijai nurodė, kad antstolis pradėjo taikyti CPK 624 straipsnyje nurodytas priverstinio vykdymo priemones ir pradėjo priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesą, nesulaukęs savo paties nustatyto 2019 m. kovo 7 d. termino. Antstolis jau 2019 m. vasario 11 d., po trijų dienų nuo raginimo įteikimo dienos, surašė tris turto arešto aktus, kuriais areštavo pareiškėjos turtą, 2019 m. vasario 26 d. surašė du turto arešto aktus, kuriais areštavo pareiškėjos turtą iš naujo, o ankstesnius areštus panaikino, 2019 m. vasario 26 d. paskyrė areštuoto turto ekspertizę. Pareiškėja pažymi, kad sprendimą buvo ketinama įvykdyti geruoju iki numatyto termino pabaigos, t. y. 2019 m. kovo 7 d., visiškai atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau tam sutrukdė antstolio pritaikyti 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 26 d. turto areštai (disponavimo apribojimai), todėl buvo prarasta galimybė disponuoti turtu ir gauti lėšų atsiskaitymui. Pareiškėjos vertinimu, tokie antstolio veiksmai pažeidžia antstolių veiklos teisėtumo principą, antstolio pareigą imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, kilus interesų konfliktui, antstolis privalėjo atsisakyti vykdyti vykdomuosius veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

3. Pareiškėjos manymu, antstolis netinkamai atliko savo pareigas, tačiau Ministerija šių aplinkybių tinkamai nevertino, o LAGK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

III

1. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus patarėja V. J. prašė skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis S. R. palaikė atsakovės skundą.

2. Teismo posėdyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ atstovas advokatas L. B. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skundą, kuriame pareiškėja prašė „Teisingumo ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio S. R. veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją“, 2019 m. gegužės 2 d. priėmė raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte nustatyta, kad 2019 m. vasario 7 d. antstoliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš Bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus naudai. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyrius pateikė antstoliui vykdyti notaro išduotus vykdomuosius įrašus dėl piniginių sumų išieškojimo iš Bendrovės, priverstinai parduodant iš varžytynių skolininkui priklausantį ir sutartine hipoteka kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą. Gavęs vykdomuosius dokumentus, antstolis surašė patvarkymus priimti juos vykdyti, raginimus įvykdyti sprendimus geruoju ir šiuos procesinius dokumentus išsiuntė Bendrovei. Šiame rašte Ministerija nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra skundžiama antstolio procesinė veikla, antstolio atlikti procesiniai veiksmai, pareiškėjai paaiškintina, kad Ministerijos funkcijoms nėra priskirta antstolio procesinės veiklos kontrolė ir jo atliktų procesinių veiksmų vertinimas, minėta kontrolė priskirtina išimtinai teismo kompetencijai. Pažeistų ar ginčijamų teisių gynimas ir teisingumo vykdymas yra teismų funkcija ir jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas šios funkcijos negali vykdyti, tik teismas gali įvertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, duoti antstoliui privalomus nurodymus. Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja pateikė skundą LAGK.

2. LAGK 2019 m. birželio 20 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Ministerijos 2019 m. gegužės 2 d. raštą, įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skundą, t. y. įvertinti minėtame skunde nurodytus antstolio veiksmus pagal Ministerijai nustatytą kompetenciją ir patiekti pareiškėjai sprendimą įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendime konstatuota, kad Aprašo 3 punktas apibrėžia Ministerijos kompetencijos ribas dėl antstolio veiklos patikrinimo. Minėtoje nuostatoje nurodyta, kad antstolio tikrinimo objektas – tai Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų Teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reguliuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, nuostatų laikymas ir antstolio finansinė veikla. Ministerijos atstovė posėdžio metu patvirtino, kad į Ministerijos kompetencijos ribas įeina antstolio profesinės veiklos ir veiksmų vertinimas dėl atitikimo Antstolių įstatymo 3 straipsnio reikalavimams.

Sprendime konstatuota, jog, įvertinus teisinį reglamentavimą, nustatytas bylos aplinkybes ir skundžiamo rašto turinį, darytina išvada, kad Ministerija, gavusi pareiškėjos 2019 m. balandžio 9 d. skundą, nevertino antstolio S. R. pareiškėjos skunde nurodytų veiksmų pagal Ministerijai Aprašo 3 punkte nustatytą kompetenciją. Ministerija netinkamai taikė nurodytas teisės normas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai yra tenkintini.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl LAGK Sprendimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidžiamosios valdžios, vykdomosios valdžios, teisėsaugos institucijų, valstybės pareigūnų bei tarnautojų, kitokių valstybės funkcijas atliekančių pareigūnų veikla bei jos rezultatai preziumuojami kaip teisėti, jeigu neįrodoma priešingai. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai, 2019 m. kovo 21 d. sprendimas). Pagal galiojančią bendrąją teisės aktų teisėtumo prezumpciją, poįstatyminiai teisės aktai yra suderinti su aukštesnės galios teisės aktais ir laikomi atitinkančiais Konstituciją bei įstatymus, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-426-602/2016). Tai reiškia, kad bet koks teisės aktas ir teisinis veiksmas gali būti kontrolės objektu, tačiau tol, kol jis nėra nuginčytas, jis laikomas teisėtu. Tai ypač aktualu ir teisėsaugos institucijų, be kita ko antstolių, atžvilgiu: jų veiklą galima kontroliuoti, tačiau tik teisės aktų nustatyta tvarka; priešingas aiškinimas reikštų, kad į teisėsaugos institucijų procesinę veiklą yra kišamasi arba jos net yra persekiojamos dėl savo veiklos.

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. skunde (Komisijos byla, b. l. 3) prašė „Teisingumo ministerijos kompetencijos ribose įvertinti antstolio S. R. veiksmus ir esant pagrindui atlikti jo atestaciją“. Minėtame skunde pareiškėja be antstolio procesinių veiksmų jokių kitokių antstolio veiksmų nenurodė: iš esmės pareiškėja nepatenkinta, kad antstolis nesilaikė savo nustatyto procesinio termino. Tai, kad jokių kitokių, be procesinių, veiksmų pareiškėja negalėjo nurodyti, matyti iš skundo (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies II skyriaus 2 punktą), taip pat tai pakartojo ir pareiškėjos advokatas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija pagrįstai savo 2019 m. gegužės 2 d. sprendime (Komisijos byla, b. l. 4) nurodė, jog Teisingumo ministerijos funkcijoms nėra priskirta antstolio procesinės veiklos kontrolė ir jo atliktų procesinių veiksmų vertinimas. Kadangi pareiškėja nesugebėjo nurodyti, kokių neprocesinių veiksmų patikrinimo ji pageidautų (pvz., antstolis buvo neblaivus, pažeidė viešąją tvarką ir pan.), tai Teisingumo ministerija ir neprivalėjo jokių papildomų tikrinimų atlikti. Pabrėžtina dar kartą, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog į teisėsaugos institucijų procesinę veiklą yra kišamasi arba jos net yra persekiojamos dėl savo veiklos.

LAGK, skundžiamame Sprendime nurodžiusi, jog Teisingumo ministerija turėtų dar papildomai vertinti antstolio S. R. veiklą, neįvertinusi to, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. skunde tenurodė procesinius antstolio veiksmus, kad antstolio procesiniai veiksmai buvo patikrinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. balandžio 12 d. nutartyse (žr. Komisijos byla, b. l. 12-20), sudarė prielaidas ir pagrindą Teisingumo ministerijai vertinti procesinius antstolio veiksmus. Tai negali būti laikoma teisėta, nes to nėra numatyta teisės aktuose. Vadinasi, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas kaip visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

4. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos interesai teismo procese buvo neapginti, tai ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o jos prašymo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio Aurida“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis