Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1279-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
e2A-1279-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00327-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1279-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00327-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.29.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3796-435/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. B. 471,81 Eur skolą, 452,94 Eur palūkanų, 169,86 Eur delspinigių, 61,04 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-040162-EG – 15 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2005-11-16 AB „Swedbank“ (buvęs „Hansabankas“) ir V. B. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-040162-EG (toliau - Sutartis), pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovui suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl AB „Swedbank“ Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą, palūkanas, delspinigius ir kitus susijusius piniginių sumų mokėjimus. 2014-07-24 AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ (toliau - ieškovė) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. B. ieškovei UAB „Gelvora“ 471,81 Eur skolos, 452,94 Eur palūkanų, 101,92 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 026,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur žyminį mokestį, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, padarė išvadą, kad Sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną laikytini aiškiai per dideli, todėl siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs ieškovei priteistinų palūkanų sumą – 452,94 Eur, kurios laikytinos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, bei jų skaičiavimo laikotarpį, nesant pateisinamų duomenų, kodėl ieškovė (o iki reikalavimo perleidimo sutarties kreditorius AB ,,Swedbank“ bankas) taip ilgai delsė ir į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po daugiau kaip 8 metų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,02 procento. Nustatęs, kad atsakovo skola ieškovei yra 471,81 Eur, iš atsakovo ieškovei priteisė 16,99 Eur delspinigių už 180 dienų ir 84,93 Eur delspinigių, atsiradusių iki reikalavimo perleidimo sutarties atsiradimo, iš viso 101,92 Eur. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisi iš atsakovo ir 61,04 Eur palūkanų delspinigius pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (Nr. 04-040162-EG). Teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, jog vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 4 dalimi delspinigiai už priskaičiuotas palūkanas negali būti skaičiuojami. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodęs, kad už tą pačią priteistą sumą mokėti dvigubas palūkanas būtų nesąžininga ir neteisinga, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteisė tik įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-01-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3796-435/2016 panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti 15 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, papildomai iš atsakovo priteisti 15 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliantas nurodo, kad palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės). Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama dvejopa palūkanų prigimtis: pirma, palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą (toliau - mokėjimo arba pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teise reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 15 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-040162-EG nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-11-16 tarp „Swedbank“, AB ir atsakovo V. B. buvo sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis Nr. 04-040162-EG, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 2 279,23 Lt kreditą su 15 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2014-07-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42 pradinis kreditorius reikalavimo teises pagal 2005-11-16 kredito sutartį Nr. 04-040162-EG perleido ieškovei UAB „Gelvora“. Nustatyta, kad sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas sutarties sąlygas būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais.

Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-040162-EG – 15 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑02‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).

Ieškovės reikalavimas atsakovui dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo sutartinių teisinių santykių. 2005-11-16 EGO kortelės su kredito limitu sutartyje Nr. 04-040162-EG numatyta 15 proc. metinė palūkanų norma. Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Vadovaujantis CK 6.221 str. 3 d., sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 str. 2 d. numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudamas kreditą atsakovas įsipareigojo kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. 2005-11-16 EGO kortelės su kredito limitu sutarties 17.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol kredito gavėjas įvykdys bankui visus įsipareigojimus pagal sutartis. Šios sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjo pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas.

Įvertinus nurodytą argumentaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą taikymo, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisiant iš atsakovo sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. Nr. 04-040162-EG – 15 procentų nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą už akių pakeisti.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-040162-EG – 15 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (471,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjas Algimantas Kukalis