Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. surašytas už tai, jog 2015-11-10 apie 9.23 val. vairavo transporto priemonę BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją bandė persirikiuoti į antrąją eismo juostą neįsitikinęs, kad tai nesukliudys antrąja eismo juosta važiuojantiems automobiliams, taip nedavė kelio antrąja eismo juosta prie (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos artėjančiam automobiliui Opel, tokiu būdu priversdamas staigiai stabdyti Opel vairuotoją. Šiais savo veiksmais padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio Opel vairuotojo gyvybei ir sveikatai, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d., padarymą.

Skunde nurodoma, kad apeliantas kirto ištisinę siaurąją horizontaliąją liniją, kuri ženklino pirmosios bei antrosios eismo juostos ribas, todėl padarė vieną, o ne kelis KET taisyklių pažeidimus ir jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ str. 2 d., nes jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 p. nustatytą draudimą kirsti minėtą liniją. ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje nėra numatyta specialiosios teisės atėmimo bausmė. Tuo tarpu, jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad byloje turėjo būti nustatyta bei įrodyta, jog: 1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui; 2) taip pat, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo veiksmai atitiktų minėtas sąlygas (kriterijus) ir priešingai, byloje yra įrodymas - dalis 2015 11 10 vaizdo medžiagos, kuri patvirtina, kad Opel vairuotojas H. Š. specialiai stabdė pavėluotai, tokiu būdu bandydamas pagąsdinti jį (neva jis užkirto kelią Opel vairuotojui), o sustojęs H. Š. ėmė signalizuoti garsiniu signalu, tokiu būdu reikšdamas tariamą nepasitenkinimą bei bandydamas pažeminti jį, kaip „blogai“ vairuojantį asmenį.

Skunde taip pat pažymėta, jog apeliantas nuosekliai teigė, kad būtina ištirti bei įvertinti ilgesnę automobilio Opel privažiavimo prie žiedinės sankryžos atkarpą, tačiau Opel vairuotojas H. Š. dėl to, kad ilgesnio vaizdo įrašo pateikimas jam yra neparankus, minėto įrašo į bylą nepateikė. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismas pažeidė pareigą pilnai, objektyviai bei visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 248 str.), ištirti joje esančius įrodymus (ATPK 283 str., 299 str. 1 d. 2 p.), ginčo nutartį grindė nagrinėjamoje byloje neegzistuojančiu ilgesniu vaizdo įrašu, kuris neva patvirtina apelianto kaltumą, nesudarė apeliantui sąlygų naudotis visomis jam įstatymais suteiktomis teisėmis, tame tarpe, susipažinti su įrodymais (šiuo atveju - ilgesniu vaizdo įrašu) bei pateikti į bylą savo paaiškinimus, argumentus, įvertinus tą ilgesnį vaizdo įrašą, jei jis būtų buvęs pateiktas.

Minėti procesiniai pažeidimai sąlygojo situaciją, kuomet šį skundą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas pats negali pažiūrėti pilno (ilgesnio) vaizdo įrašo, nes jo paprasčiausiai byloje nėra. Tokiu būdu Kauno apygardos teismas negali nuspręsti, ar Kauno apylinkės teismas tinkamai vertino, ištyrė ilgesniame vaizdo įraše užfiksuotus jo veiksmus bei kitas svarbias aplinkybes (kada ir kokiu atstumu Opel vairuotojas pamatė jo manevrą; ar ėmėsi stabdyti staiga, ar ėmė stabdyti normaliai, nes kaip ir bet kuris kitas vairuotojas, matantis kairįjį posūkio signalą ir automobilį, persirikiuojantį iš pirmosios į antrąją eismo juostą, pristabdo).

Motyvuojamoji dalis

A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas nepilnai, neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė administracinio teisės pažeidimo bylą ir todėl neteisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Pagal ATPK 124² str. 1 d., transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Nors apeliaciniame skunde A. Z. neigia padaręs ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nurodo, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ str. 2 d., tačiau tokią apelianto versiją paneigia bylos įrodymų visuma, t. y.: pirminis A. Z. paaiškinimas, duotas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pilnai pripažino ir gailėjosi bei nurodė, kad priekyje jo važiavo mokomasis automobilis, kuriam nesisekė išvažiuoti iš sankryžos. Kadangi antroje eismo juostoje nebuvo automobilių, jis nuspendė persirikiuoti ir jį apvažiuoti. Tik pradėjęs persirikiavimo manevrą ir dar kartą pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį jis pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris stabdė ir pradėjo jam signalizuoti (adm. byla Nr. 15054256282, b. l. 4). Liudytojo H. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog jam artėjant prie žiedinės sankryžos, važiuojant antrąja eismo juosta, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungęs įspėjamąjį posūkio signalą staigiai iš pirmos eismo juostos, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, bandė pervažiuoti į antrąją eismo juostą prieš pat jo vairuojamą automobilį. Toks automobilio BMW manevras jam sudarė pavojingą situaciją, dėl ko jam teko staigiai stabdyti, kad neatsitrenktų į BMW automobilio šoną (adm. byla Nr. 15054256282, b. l. 5). Analogiškas aplinkybes liudytojas H. Š. nurodė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 24-23). Byloje esantis vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. Z. vairuojamas automobilis BMW staiga iš pirmos eismo juostos kerta ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir rikiuojasi į antrą eismo juostą, kai tuo tarpu antrąja eismo juosta važiuoja kitas automobilis, kuris dėl tokių pavojingų A. Z. veiksmų priverstas staigiai stabdyti (b. l. 14).

Taigi, šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. Z. Kaune, priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles, važiuodamas pirmąja eismo juosta, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją bandė persirikiuoti į antrąją eismo juostą neįsitikinęs, kad tai nesukliudys antrąja eismo juosta važiuojantiems automobiliams, taip nedavė kelio antrąja eismo juosta prie (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos artėjančiam automobiliui Opel, tokiu būdu priversdamas staigiai stabdyti Opel vairuotoją, taip sukeldamas pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio Opel vairuotojo gyvybei ir sveikatai, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. Z. skundą ir paliko galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 25 d. nutarimą.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog A. Z. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 124¹ str. 2 d., nes jis pažeidė tik KET 3 priedo 1 sk. 1.1 p. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. Z., pavojingai manevruodamas, paeiliui padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, t. y. pažeidė KET 4 p. (Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu); 5 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis); 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti); 3 priedo 1 sk., 1.1. (Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą). Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjo veiksmus kvalifikuojant pagal ATPK 124² str. 1 d., pažeidėjui nėra būtina padaryti kelis KET pažeidimus, užtenka nustatyti, jog KET pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją ir privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta – dėl A. Z. pavojingų veiksmų H. Š., siekdamas išvengti susidūrimo su BMW automobiliu bei siekdamas išvengti pavojaus savo ir paties A. Z. sveikatai ar gyvybei, buvo priverstas staigiai stabdyti. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Z. padarytas pažeidimas pagal ATPK 124² str. 1 d. kvalifikuotas teisingai, todėl jį perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teismas neturi jokio pagrindo.

Visiškai nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą pilnai, objektyviai bei visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, ištirti joje esančius įrodymus ir pažeidėjo kaltę grindė byloje neegzistuojančiu vaizdo įrašu, todėl toks procesas negali būti laikomas teisingu ir sąžiningu. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi byloje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuotu vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad A. Z. vairuojamas automobilis BMW staiga iš pirmos eismo juostos kerta ištisinę kelio ženklinimo liniją ir rikiuojasi į antrą eismo juostą, kai tuo tarpu nedideliu atstumu už jo antrąja eismo juosta važiuoja kitas automobilis, kurį vairavo H. Š., kuris dėl tokių pavojingų A. Z. veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš teisme apklausto H. Š. parodymų matyti, kad dėl pavojingo A. Z. manevravimo buvo kilusi grėsmė, jog gali įvykti automobilių susidūrimas, kas sukėlė grėsmę eismo saugumui, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių A. Z. padaryto pažeidimo padarinių. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog nors liudytojas H. Š. ir buvo įsipareigojęs teismui pateikti pilną 2015 m. lapkričio 10 d. įvykio vaizdo įrašą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiu iškirptu vaizdo įrašu, kuriame matosi pilnas A. Z. atliktas manevras, konstatuoja, kad ir šio įrašo visiškai užtenka A. Z. kaltei nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti.

A. Z. apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio Opel vairuotojo H. Š. veiksmų taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini. Apelianto teigimu, H. Š. nevykdė KET 30 p. reikalavimo artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir taip sukėlė pavojų kitam eismo dalyviui, be to, byloje nėra staigaus stabdymo požymių (automobilis nečiuožė, neslydo, ant kelio nėra stabdymo žymių ir kt.). KET 30 p. nurodyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, jog vaizdo įraše aiškiai matoma nereguliuojama pėsčiųjų perėja, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat aiškiai matyti, jog prie minėtos perėjos nei iš vienos, nei iš kitos pusės pėsčiųjų nebuvo, todėl Opel vairuotojas per perėja praleisti pėsčiųjų neturėjo ir sustoti ar stabdyti neprivalėjo. Be to, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ant kelio važiuojamosios dalies neliko jokių Opel automobilio stabdymo žymių, tik patvirtina aplinkybę, jog H. Š., vairuodamas automobilį, laikėsi saugumo reikalavimų ir, nepaisant to, kad aplink nebuvo pėsčiųjų, važiavo saugiu greičiu. Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina ir tai, jog ta aplinkybė, kad apeliantas buvo įjungęs posūkio signalą, taip įspėdamas, jog ruošiasi persirikiuoti į kitą eismo juostą, Opel automobilio vairuotojo sustoti ar praleisti apeliantą niekaip neįpareigojo.

Taigi, aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 25 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apelianto padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas ir nuobauda jam paskirta neteisingai, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį bei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2016 m. sausio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² str. 1 d. nutraukti, jo veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.