Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. Z. ir R. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai prašo rašytinio proceso tvarka patvirtinti 2020 m. vasario 7 d. tarp jų sudarytą taikos sutartį.

Atmetamas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti ar atsisakyti ją tvirtinti ir byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje CPK 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialiųjų teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, taip pat remdamasis bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais – jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalys taikos sutarties 7 punktu susitarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – R. Š. piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą iki kol R. Š. įvykdys šios taikos sutarties 4 punkte numatytą prievolę, t. y., iki sumokės 5000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą E. Z..

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Šalys teismui nenurodė, kokiu tikslu reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokia grėsmė egzistuoja, kad taikos sutarties sąlygos nebus vykdomos. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti taikos sutarties vykdymo pasunkėjimą, ar vykdymo neįmanomumą, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas savo laisva valia prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus.

Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus R. Š. pinigines lėšas, gali būti apsunkintas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų, susijusių su išlaikymo teikimu nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, tinkamas vykdymas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios.

Teismas šalių sudarytą ir pateiktą taikos sutartį tvirtina visą apimtimi ir patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi šalių pateiktos taikos sutarties, kurioje yra numatyta sąlyga dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, patvirtinimo atveju, laikinosios apsaugos priemonės įgytų res judicata galią, o tai prieštarauja pačiam laikinosios apsaugos priemonės pobūdžiui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama iš dalies, pareiškėjų prašymas patvirtinti pateiktą taikos sutartį atmetamas (CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnio, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad šalys gali susitarti dėl papildomos prievolės, užtikinančios pagrindinės prievolės dėl išlaikymo tinkamą vykdymą, t. y. taikyti įstatymuose numatytus prievolės užtikrinimo būdus, pvz., lėšų, esančių banko sąskaitoje, įkeitimą (CK 4.221 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi

nutaria:

atmesti pareiškėjų E. Z. ir R. Š. prašymą dėl 2020 m. vasario 7 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.